- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1-48-633/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algis Vieraitis
- Nukentėjusysis
- S. S., R. B.
- Kaltinamasis
- E. N., V. B.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Algis Vieraitis, sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant : prokurorei A. K., nukentėjusiems S. S. ir R. B., gynėjams advokatėms R. G. ir A. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
E. N., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 1) 2010-06-19 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, 2010-11-16 pakeista į 45 paras arešto bausmę, 2) 2011-11-16 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., - 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 3) 2011-11-25 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., - 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, 4) 2013-02-08 Vilkaviškio r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 64 str., - 1 m. 1 mėn. terminuoto laisvės atėmimo (bausmė dar nebaigta atlikti, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),
V. B., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, išlaikytinių neturintis, profesinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini) kartu mokosi (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji E. N. ir V. B., veikdami bendrininkų grupe tarpusavyje ir su A. N., kurio atžvilgiu byla išskirta, 2012 m. gruodžio 22 d. apie 02.00 val. Vilkaviškio r. sav., Kybartų m., Pievų gatvėje, - viešoje vietoje, ypatingai įžūliu ir vandališku elgesiu iš chuliganiškų paskatų demonstravo nepagarbą nukentėjusiems, kitiems aplinkiniams ir aplinkai : suduodami nenustatytais daiktais smūgius, sudaužė gatvėje sniege įklimpusį S. S. automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužydami priekinį ir šoninius stiklus, priekinius žibintus, posūkio signalą, sulankstydami abiejų pusių dureles, nulauždami posūkių perjungimo svirtį, tuo padarydami nukentėjusiam S. S. 1600 Lt žalos, tęsdami nusikalstamą veiką, užpuolė automobilio keleivius Š. S. ir R. B., suduodami bendrai jiems smūgius rankomis ir kojomis, Š. S. padarė galvos sumušimą, nubrozdinimus veide, o R. B., - muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, krūtinės dešinės pusės sumušimą, tuo nežymiai sutrikdydami šių abiejų nukentėjusiųjų (Š. S. ir R. B.) sveikatą, tuo taip pat sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais E. N. ir V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas
1. Kaltinamasis E. N. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino, pareikšdamas, jog nusikaltimo įvykio vietoje nebuvęs ir inkriminuojamo nusikaltimo nepadaręs. Toliau paaiškino, kad apie nusikaltimo įvykį sužinojęs tik policijoje. Mano, kad įvykio naktį, kaip įprastai, jis buvo namuose ir miegojo. Nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) iki šios bylos nepažinojęs, nebendravęs, neturėjęs jokių asmeninių ryšių, nukentėjusįjį R. B. žinojęs tik iš matymo, asmeninių santykių taip pat jokių nebuvę, kodėl šie asmenys byloje jį nurodė ir atpažino kaip dalyvavusį nusikaltime, paaiškinimų neturintis.
2. Kaltinamasis V. B., teisiamajame posėdyje parodymus duoti atsisakęs, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisme ištirtame ikiteisminio tyrimo 2013-02-15, praėjus beveik 3 mėn. po nusikaltimo įvykio, apklausos protokole pareiškęs, jog nežiūrint praėjusio laiko tarpo, prisimenantis, jog nusikaltimo įvykio išvakarėse nuo 22 val. iki 01 val. laiką leido kartu su draugais A. I. bei R. ir R. B., o nuo 01 val. miegojo (duomenys neskelbtini) namuose, įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimo padaryme nedalyvavo. Jis tik iš matymo pažįstantis visus tris nukentėjusius, su jais jokių asmeninių santykių, tuo labiau konfliktų, neturėjęs, kodėl šie asmenys jį nurodė ir atpažino kaip dalyvavusį nusikaltime, paaiškinimų irgi neturintis, kaltinamasis E. N. ir A. N. yra jo draugai (b. l. 134-135, 140, 144, 1 tome).
3. Nukentėjusysis S. S. paaiškino, jog įvykio naktį savo automobiliu „Mazda 323“ važiavo Kybartuose Pievų gatve, automobilis dviejų durų, greta jo sėdėjo sūnus Š. S., o ant galinės sėdynės jo vaikaitis E. A. ir sūnaus (duomenys neskelbtini) draugas R. B.. Neprivažiavus apie 50 m. atstumu jam žinomą S. sodybą, automobilis įklimpo sniege, jis bandė jį apsukti. Toliau gatvėje pastebėjo juodą autobusiuką, netrukus nuo jo atbėgusiuosius, kaip jam pasirodė, apie 4-5 vaikinus, ar tarp jų buvo kaltinamieji, tvirtinti negalintis, nes per išgąstį neįsidėmėjo. Pribėgus užpuolikams, sekė smūgiai į automobilio priekinį stiklą, tuomet jis iššoko iš automobilio, paskui vaikaitis ir jie abu pabėgo, jų nepersekiojo, sūnus (duomeny s neskelbtini) ir R. B. liko prie automobilio, kas su jais vyko, nežiūrėjo. Jis su vaikaičiu pasislėpė pas uošvienę, praėjus valandai, ten atėjo ir sūnus su R. B., abu buvo sumušti, jis matė sumušimus veiduose. Sūnus Š. pasakė, kad juodu sumušė tie patys, kur sudaužė jo automobilį, sūnus teigė juos žinantis. Automobilį jis buvo išsimainęs, vertinęs 2000 Lt, po įvykio jį pardavė išardyti dalimis, už likučius gavo 400 Lt, todėl nuostolių patytė 1600 Lt. Automobilis iš išorės buvo sudaužytas visas, išskyrus galinį stiklą, jį remontuoti nebeapsimokėjo, todėl ir pardavė ardyti.
4. Nukentėjusysis R. B. parodė, kad kaltinamuosius žinojo tik iš matymo, (duomenys neskelbtini) vadinamas „V.“ ar pan., E. N., - „B.“, jokių asmeninių santykių, konfliktų su jais neturėjęs. Įvykio metu jis važiavo Kybartuose Pievų gatve S. S. vairuotame automobilyje Mazda, sėdėjo ant galinės sėdynės, abu (duomenys neskelbtini) sėdėjo priekyje. Prisimenantis, kad automobilis klimpo sniege ir vairuotojas bandė jį apsukti. Staiga pamatė, kad prie automobilio kažkas rankose laikytu daiktu smogė į priekinį stiklą, jis suskilo, kiek buvę užpuolikų ir iš kur jie atsiradę teigia nematęs. Toliau jis girdėjęs spardymą į automobilio šonus. Jie visi išlipo iš automobilio, kur dingo vairuotojas su vaiku nepastebėjo, prie automobilio liko jis ir Š.. Jis buvęs neblaivus, atsimenantis gavęs 1 smūgį į veidą, kas sudavė nežinantis. Ikiteisminiame tyrime kaltinamuosius atpažinti liepę tyrėjai, su protokolais supažindintas nebuvęs, nors pats yra nuteistas jau 7-ąjį kartą, juos, protokolus, pasirašęs be pastabų. Kokį smurtą patyrė Š., teigia irgi nematęs, tačiau pasišalinę jie kartu, Š. taip pat buvo sumuštas veidas, iki įvykio jie abu buvę sveiki. Ar tarp juos užpuolusių asmenų buvo kaltinamieji, teigia nežinantis.
Teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtame ikiteisminio tyrimo apklausos protokole šis nukentėjusysis papildomai tvirtinęs, jog buvo sudaužyti ir šoniniai automobilio stiklai, jį asmeniškai puolė ne vienas, bet ne mažiau du vaikinai, sudavė jam ne vieną, tačiau visą eilė smūgių į veidą, galvą, šonus, tiek rankomis, tiek spardydami kojomis (b. l. 48-49, 1 tome).
5. 2013-01-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. iš bendrų veido bruožų atpažino kaltinamąjį E. N., pravarde „B.“, kaip dalyvavusį nusikaltime asmenį, kilnojamo kelio ženklo stovu daužiusį S. S. automobilį „Mazda“ (b. l. 59-61, 1 tome).
6. 2013-01-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. iš bendrų veido bruožų atpažino kaltinamąjį V. B., vadinamą V. ir jam žinomą kaip mokytojos sūnų, kaip dalyvavusį nusikaltime asmenį, - matė jį kartu su kt. prieinantį prie jų automobilio (b. l. 62-64, 1 tome).
7. 2013-01-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. B. iš bendrų veido bruožų atpažino A. N. (jo atžvilgiu byla išskirta), pravarde „š.“, kaip dalyvavusį nusikaltime asmenį, kažkokiu rankose turėtu daiktu daužiusį S. S. automobilį „Mazda“, matė, kad būtent jis išdaužė dešinės (keleivio) pusės durelių šoninį stiklą (b. l. 65-67, 1 tome).
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ištirtuose ikiteisminio tyrimo protokoluose nukentėjusysis Š. S. nurodęs, jog tėvo vairuotame automobilyje jis sėdėjęs priekyje, gatvėje automobilis įklimpo sniege, tuo momentu iš kažkur atsirado keli jauni vaikinai, trenkė kažkuo į priekinį ir šoninius jų automobilio stiklus. Tuo momentu iš automobilio iššoko jo tėvas su vaiku ir abu pabėgo, o jis su R. B. nespėjo. Prie jo, Š. S., prišoko vaikinas pravarde „š.“ ir V., kuriuos jis atpažino. Šie vaikinai sudavė jam po kelis smūgius kumštimis, po to parkritusį dar spardė. Jis dar pastebėjęs, kad „š.“ rankoje turėjęs daiktą panašų į kilnojamo kelio ženklo stovą. Kai užpuolikai pasišalino, jis pamatė, kad sumuštas ir R. B.. Su kaltinamaisiais niekada neturėjęs jokių asmeninių santykių ar tuo labiau konfliktų, dėl ko buvo užpulti ir sumušti nežinantis (b. l. 28-29, 30-31, 1 tome).
9. 2013-01-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis Š. S. iš bendrų veido bruožų atpažino A. N. (jo atžvilgiu byla išskirta), pravarde „š.“, kaip dalyvavusį nusikaltime asmenį, daužiusį automobilį ir sudavusį smūgius jam, Š. S. (b. l. 34-36, 1 tome).
10. 2013-01-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis Š. S. iš bendrų veido bruožų atpažino kaltinamąjį V. B., vadinamą „V.“ iš Kybartų ar pan., kaip dalyvavusį nusikaltime asmenį, daužiusį kažkokiu daiktu su kitais užpuolikais tėvo automobilio langus, ištraukusį jį iš automobilio ir sudavusį smūgius jam, Š. S. (b. l. 37-39, 1 tome).
11. Liudytoja R. B. paaiškino, kad objektyviai negalinti prisiminti konkrečios dienos įvykių, kur ir su kuo buvo, ką veikė ir pan., jeigu tai nutiko prieš 3 mėn. laiko. Šios bylos ikiteisminiame tyrime duodama tyrėjui parodymus papasakojo apie vieno vakaro įvykius, kuomet ji kartu praleido laiką su draugu kaltinamuoju V. B., seserimi (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo draugu A. I.. Kad jai reikia pasakoti būtent apie to vakaro įvykius, jai pasakė draugas kaltinamasis V. B.. Tą vakarą, apie kurį prašė pasakoti draugas, jie tikrai kartu praleido laiką važinėdamiesi, o po to miegodami jos tėvų namuose. Ar jos pasakoti įvykiai vyko tiksliai (būtent) gruodžio 22 d., nė kiek ne anksčiau ir ne vėliau, ji tvirtinti negalinti, nes tokia diena (data) jai niekuo nėra įsiminusi.
12. Liudytojas A. I. paaiškino, jog kur buvo ir ką veikė 2012-12-22 d. vakarą nežino, nes negalintis prisiminti, to negalėjo prisiminti ir apklausiamas ikiteisminiame tyrime. Draugo kaltinamojo V. B. paprašytas papasakojo apie vieną iš vakarų, kai kartu su juo ir (duomenys neskelbtini) praleido laiką, po ko juos parvežė į (duomenys neskelbtini) namus ir paliko. Pas šias merginas su V. B. atvažiuodavo vidutiniškai kartą į mėnesį, laiką kartu leisdavo vienodai, - jo automobiliu važinėdavosi po Kybartus, Virbalį, stovėdavo aikštelėse, kalbėdavosi ir pan. Ar jo byloje pasakotas kartu su kaltinamuoju praleistas vakaras buvo tiksliai (būtent) 2012-12-22 d., jis tvirtinti negalįs, tokia diena (data) jam niekuo nėra įsiminusi.
13. 2012-12-22 įvykio vietos apžiūra fiksuota, kad įvykio vieta Kybartų m., Pievų gatvėje, aplinkoje privatūs gyvenamieji namai, gatvėje arčiau į kelkraštį sniego pusnyje rastas baltos spalvos automobilis „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis sugadintas priekinis stiklas, priekiniai žibintai, išdaužyti visi šoniniai stiklai (sveikas likęs tik galinis), taip pat stebimi daugybiniai išorinės skardos sulenkimai abiejuose kėbulo šonuose, durelėse, sugadintas šoninis posūkio signalas. Automobilis dviejų durelių, abejos sugadintos, neužsidaro, viduje nulaužta posūkių perjungimo svirtis (b. l. 17-19, 1 tome).
14. 2013-02-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 135/13(09) nukentėjusiajam Š. S. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos sumušimas ir nubrozdinimai veide, sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-12-22 kietais bukais daiktais artimu vienas kitam laiku, nukentėjusiam esant bet kokioje padėtyje, tikėtiniausiai nukentėjusiam ir užpuolikui esant vienam priešais kitą, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu, kuo galėjo būti tiek smūgis kumštimi, tiek spyris koja ar smūgis kelio ženklo stovu, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 45, 1 tome).
15. 2013-02-18 teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 136/13(09) nukentėjusiajam R. B. klinikiniais duomenimis konstatuota muštinė žaizda dešinio antakio srityje, krūtinės dešinės pusės sumušimas, sužalojimai galėjo būti padaryti 2012-12-22 kietais bukais daiktais artimu vienas kitam laiku, nukentėjusiajam esant bet kokioje padėtyje, tikėtiniausiai nukentėjusiajam ir kaltininkui esant vienam priešais kitą, mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kuo galėjo būti tiek smūgiai rankos kumštimi, tiek spyriai koja, tiek smūgiai kelio ženklo stovu, mažai tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats (b. l. 70, 1 tome).
2012-12-22d.,03.51 val. (apie 2 val. po įvykio) nukentėjusiajam R. B. nustatytas tik 0,37 prom. apsvaigimas nuo alkoholio, nesiekiantis net lengvo girtumo laipsnio (b. l. 47, 1 tome).
16. 2012-12-28 tarnybiniame pranešime pažymėta, jog operatyvinės žvalgybos priemonėmis buvo nustatyta, kad asmuo pravarde „b.“ yra kaltinamasis E. N., „š.“, - A. N. (jo atžvilgiu byla išskirta), „v.“, - kaltinamasis V. B. (b. l. 78, 1 tome).
17. 2013-07-11 Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole ir jo prieduose pažymėta, kad pagal operatyvinės žvalgybos įstatymą ir Kauno apygardos teismo pirmininko nutartį buvo kontroliuojami ir įrašomi pokalbiai A. L. naudojamu telefonu Nr. 8 647 10136. 2012-12-22 d., nuo 05.17 val. iki 05.20 val. (praėjus apie 3 val. po įvykio) buvo užfiksuotas telefoninis pokalbis, įvykęs A. L. iš savo telefono Nr. 8 647 10136 paskambinus kaltinamajam E. N. į telefoną Nr. 8 625 68890. Pokalbio metu kaltinamasis E. N. pats pasisako, kad „mes čigonus sudaužėm šiandien“, toliau sako, kad „prieš „šlubuką“ (A. N.) šoko „šaras“ (nukentėjusysis Š. S.), „čigonas“ (nukentėjusysis R. B.), V.. Toliau pokalbio metu kaltinamasis E. N. pasako, jog jų (nukentėjusiųjų) mašina palikta visa sudaužyta, „kaip obuolys“, išdaužytais stiklais prie S., - Kybartų m. Pievų g. Nr. 4 ir 8 (b. l. 79-86, 1 tome).
Protokolo turinys buvo patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje, teismo posėdžių salėje perklausant pokalbio audioįrašą, niekas iš proceso dalyvių pareiškimų dėl įrašo ir jame užfiksuotos informacijos nepareiškė.
Motyvuojamoji dalis
II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų
Nors abu kaltinamieji byloje nuosekliai neigė tiek buvę nusikaltimo įvykio vietoje, tiek sudaužę nukentėjusiojo S. S. automobilį, tiek sumušę nukentėjusius Š. S. ir R. B., tačiau šiais kaltinamųjų parodymais teismas netiki, kadangi jie visiškai yra paneigti kitų kur kas objektyvesnio pobūdžio ir dėl to patikimesnių bylos duomenų (įrodymų) visuma. Kaltinamųjų kaltės neigimą teismas vertina siekiu išvengti atsakomybės.
Nukentėjusiųjų, kartu buvusių ir tiesioginiais nusikaltimo įvykio liudytojais, S. S., Š. S. ir R. B. parodymai apie nusikaltimo įvykį ir jo eigą buvo pakankamai išsamūs, iš esmės vienodi ir pakankamai nuoseklūs, jie yra įtikinami ir logiški savo turiniu, jais netikėti šioje situacijoje teismas neturi pagrindo, kadangi jie pilnai patvirtinti kt. reikšmingais bylos duomenimis – teismo medicinos specialisto išvadomis, įvykio vietos apžiūros rezultatais. Nors teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. B., kuris atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę tuose pačiuose Alytaus pataisos namuose, kuriuose kalėjo iki suėmimo šioje byloje (2014-02-03) ir kaltinamasis E. N., vengė reikšmingų bylai aplinkybių liudijimo, pabrėždamas savo tariamo girtumo aplinkybę, tačiau kaip teismas pažymėjo aukščiau, jo girtumas nusikaltimo metu galėjo būti tik kiek daugiau nei 0,37 prom., kas akivaizdu, jog stebėti, girdėti ir įsiminti įvykio aplinkybes nekliudė. Be to, tas pats nukentėjusysis R. B. teisme siekė paneigti ikiteisminio tyrimo etape atliktų atpažinimų rezultatus, pareikšdamas, jog atpažino palieptas tyrėjų, su protokolų turiniu supažindintas nebuvo. Pastaraisiais teiginiais teismas taip pat netiki dėl to, kad kaip pripažino pats R. B. jis ne pirmą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistas jau 7-ąjį kartą, taigi baudžiamojo proceso veiksmų procedūras ir jų rezultatų reikšmę galutiniam bylos išsprendimui be jokios abejonės žino labai gerai, todėl akivaizdu, jog tariamas tyrėjų spaudimas ir jo išgąstis, kuomet jis procese dalyvauja ne įtariamuoju o atvirkščiai nukentėjusiuoju, mažiausiai yra netiesa. Apibendrindamas teismas sprendžia, jog yra teisingi ir jais vadovaujasi nukentėjusio R. B. ir nukentėjusiojo Š. S. parodymai, duoti byloje ikiteisminiame tyrime, atliekant jų apklausas ir atpažinimus iš fotonuotraukų. Aplinkybė, kad įtariamieji buvo parodyti atpažinti iš fotonuotraukų, o ne gyvai šios bylos kontekste nė kiek nemenkina atliktų atpažinimų patikimumą (atpažinusiems nukentėjusiems kaltininkai buvo žinomi, pažįstami iš matymo kaip to paties miestelio gyventojai, jie žinojo jų pravardes, ką veikia jų tėvai (V. B. atveju), tik tiesiog negalėjo jų įvardinti vardais ir pavardėmis bei pasakyti tikslius jų gyvenamųjų vietų adresus).
Teismas nenustatė jokių, net ir netiesioginių motyvų, nukentėjusiems kaip tai apkalbėti ir nebūtai apkaltinti kaltinamuosius, - tiek jie, tiek ir patys kaltinamieji teismui patvirtino, jog anksčiau neturėjo jokių asmeninio pobūdžio santykių, tuo labiau piktumų, nesutarimų ar pan. Teismui nekelia abejonių ir kaltinamųjų atpažinimų su nukentėjusiais procedūrų teisėtumas ir rezultatų patikimumas. Nė vienas iš nukentėjusiųjų byloje nereikalavo žalos atlyginimo ar kitokių materialinių ar asmeninių kompensacijų, taigi neišreiškė netgi procesinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi.
Vertindamas byloje kaltinamojo V. B. iniciatyva taip pat liudijusių jo draugų R. B. ir A. I. parodymus, teismas sprendžia, jog reikia tikėti jų liudijimais, duotais teisme, kad jie taip pat nei dabar, nei apklausiami policijoje negali ir negalėję patvirtinti kaltinamojo V. B. alibi, - nurodyti tikslią kartu su kaltinamuoju praleisto vakaro datą, ir tokia atsirado jų parodymuose ikiteisminiame tyrime tik dėl V. B. prašymų bei menamai užduotų jiems pareigūnų klausimų, sekusių po jau gautų byloje kaltinamojo V. B. parodymų. Kita vertus, akivaizdu, jog net ir tokioje situacijoje, kaip ją buvo paliudiję kaltinamojo V. B. liudytojai (R. B., R. B. ir A. I.), nėra paneigta objektyvi galimybė ir tikimybė kaltinamajam V. B. kaltinimo laiku (apie 02.00 val.), tai yra per 1 val. laiko tarpą, atsidurti tik už keliolikos kilometrų nuo jo merginos namų esančioje nusikaltimo vietoje ir įvykdyti inkriminuotą nusikaltimą.
Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendžia, kad visi teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti ir aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus jau atskirai įvertintus ir atmestus kaltinamųjų bei kritiškai įvertintą dalį ir nukentėjusiojo R. B. bei liudytojų R. B. ir A. I. parodymų, teismo pripažįstami kaltinamųjų veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir iš esmės patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamieji iš chuliganiškų paskatų, – be jokios bent kiek išreikštos (žodžiu ar kt. būdu) ir aiškesnės dingsties, viešoje vietoje, staigiu ir netikėtu smurtu užpuolė abu nukentėjusius (Š. S. ir R. B.), juos mušdami kumštimis ir spardydami sukėlė neabejotiną fizinį skausmą, padarė jiems kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jų abiejų sveikatą, taip pat nepataisomai, visiškai sudaužė nukentėjusio S. S. automobilį, padarydami jam 1600 Lt žalos, tuo buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.
Kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu juos abu ar vieną kurį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.
III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija
Teismas sprendžia, kad kaltinamųjų veiksmai pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusius smurtu užpuolė, sumušė juos ir jų automobilį, būtent kaltinamieji. Antra, kaltinamieji taip aktyviai veikė (daužė ženklo stovu, spardė kojomis automobilį, sudavė nukentėjusiems smūgius rankomis ir kojomis) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jų tyčia ir nebuvo aiškiai apibrėžta. Trečia, smūgių sudavimas, smūgiuojant kumštimis, spiriant avalyne apauta koja atitinkamai į veidą, galvą, krūtinę, akivaizdžių išorinių sužalojimų padarymas, fizinio skausmo sukėlimas šiuo mušimu, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti laikoma įžūliu elgesiu nukentėjusiųjų atžvilgiu, o automobilio nepataisomas sudaužymas, - vandališkais veiksmais. Ketvirta, kaltinamieji įžūliai ir vandališkai pradėjo elgtis kitų dar bent dviejų asmenų akivaizdoje (prieš pabėgant S. S. ir nepilnamečiui E. A.), viešoje gatvėje, tiesiai ant važiuojamosios dalies, tankiai apgyvendintoje vietovėje, atsižvelgiant į tai čia bet kuriuo metu dar galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių žmonių (grįžtančių vėlėliau namo gyventojų, išeinančių juos lankiusių asmenų, atsitiktinių praeivių), kuriems tokie kaltinamųjų veiksmai neabejotinai būtų sukėlę stresą, išgąstį, neigiamus emocinius išgyvenimus, nepatogumus ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamieji nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir paniekinimą ne tik nukentėjusiųjų asmenims ir jų turtui, bet ir nusikaltimo vietoje bei arti jos buvusiems asmenims, taip pat pačiai aplinkai, - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.
Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamiesiems paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jų veiksmų pobūdį, taip pat veikos pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 284 str. 1 d.) dispozicijoje, - kaltinamieji sumušė ir sužalojo iš karto du asmenis, prieš juos smurtavo pavojingu nukentėjusių sveikatai ir net gyvybei būdu, - spardė į galvą ir krūtinę, be to, tuo pačiu užpuolimu nepataisomai sužalojo dar vieno (trečio) asmens turtą, padarydami jam esminės turtinės žalos. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamųjų veikos kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmių individualizavimo požiūriu (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamųjų veikos stadija (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 4 p.).
Kartu teismas pažymi nustatęs, jog kaltinamieji nusikalstamai veikė iš chuliganiškų paskatų, - nei betarpiškai prieš smurtą, vandalizmą, nei jų metu, nei juos baigę kaltinamieji nei žodžiu, nei kaip tai kitaip neatskleidė kokių tai galimų asmeninio pobūdžio motyvų, dingsties asmeninio pobūdžio motyvams betarpiškai prieš nusikaltimą nekėlė ir pačių nukentėjusiųjų elgesys.
Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamųjų asmenybes, kurias vertina taip : a) kaltinamojo E. N., - jau iš esmės neigiamai : nors kaltinamasis dar labai jauno amžiaus, tačiau teismo teisiamas išviso jau 7-ąjį kartą (2014-01-21 Vilkaviškio r. apyl. teismo nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs), realiai atliko arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmes, už analogišką tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 284 str. 1 d.) teisiamas 4-ąjį kartą (įskaitant 2014-01-21 nuosprendį), nusikaltimo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą už grubų teisės pažeidimą, kas rodo akivaizdų kaltinamojo polinkį į smurtą, b) kaltinamojo V. B., - patenkinamai : kaltinamasis dirba, darbdavio yra pasiųstas mokytis, anksčiau neteistas ir nusikalto bylos duomenimis pirmą kartą, tačiau kita vertus nusikaltimo metu turėjo 4 galiojančias administracines nuobaudas, tame tarpe ir už nedidelį chuliganizmą (LR ATPK 174 str.), kas rodo, jog ir šis kaltinamasis yra linkęs į smurtą (b. l. 119-124, 1 tome).
Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojamas jų nusikalstamas veikimas bendrininkų grupe (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.). Abu kaltinamieji buvo vykdytojai, jų vaidmuo ir indėlis į nusikaltimo rezultatą pripažįstamas iš esmės vienodu.
Atsižvelgdamas į visumą aptartų bausmės rūšį ir dydį įtakojančių bylos faktinių aplinkybių, teismas toliau sprendžia, kad šioje byloje teisingumo principas lemia jau griežtesnių savo dydžiu nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis bausmių paskyrimą, be to, kaltinamajam E. N. bausmė turi būti griežtesnė ne tik rūšimi, bet ir dydžiu (trukme) dėl kur kas labiau neigiamos jo asmenybės ir tos pačios rūšies tyčinio nusikaltimo recidyvo aplinkybės.
Teismas sprendžia šioje byloje nukrypti nuo bendrosios taisyklės, apibrėžtos Lietuvos Respublikos BK 55 str., kaltinamojo V. B. atžvilgiu faktinio pagrindo nėra, todėl jam paskirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, - 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo, jam nustatytini įpareigojimai : a) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokslu, b) toliau mokytis ir (ar) dirbti, ar registruotis darbo biržoje. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus ir teisingumo principą.
Kaltinamojo E. N. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. nuostatos ir skirtina terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose bausmė, kurios dydis (trukmė) nustatytina 1 m. 4 mėn. Tokia bausmė, teismo vertinimu, visiškai atitiks jos paskirtį, tikslus, bus adekvati tiek nusikaltimui, tiek paties kaltinamojo asmens pavojingumui visuomenei.
Skiriama šiuo nuosprendžiu bausmė kaltinamajam E. N. subendrintina su dar nebaigta atlikti terminuoto laisvės atėmimo bausme pagal 2013-02-08 Vilkaviškio r. apyl. teismo nuosprendį, taikant Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. d. (dalinio sudėjimo, įskaitymo) taisyklę, ir nustatytina galutinė subendrinta bausmė, - 2 m. terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose, į ją įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal 2013-02-08 nuosprendį, taip pat šioje byloje taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2014-02-03 iki nuosprendžio paskelbimo, bausmę skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kaltinamiesiems skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (Lietuvos Respublikos BK 62 str., 54 str. 3 d.).
Kaltinamiesiems baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nėra faktinių pagrindų.
Kaltinamajam V. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina.
Kaltinamajam E. N. paskirta kardomoji priemonė, - kardomasis kalinimas (suėmimas) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir pradėtina vykdyti skiriama bausmė.
Daiktas, - lankstusis diskas su telefoninio pokalbio įrašu, įsiūtas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas toliau saugoti byloje kaip jos tyrimo medžiaga (Lietuvos respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Civilinių ieškinių byloje nepareikšta.
Iš darbingo amžiaus ir visiškai darbingų kaltinamųjų V. B. ir E. N. priteistinos jiems Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 4 punkto (V. B.) ir 7 punkto (E. N.) pagrindu paskirtos ir teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, - po 280 Lt iš kiekvieno, pagal 2014-03-19 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą Nr. TP-7-(2.10)-842 ir 2014-03-20 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-878.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d., teismas
nusprendė:
E. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose.
Skiriamą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1, 4 ir 9 p. p. taisykles su bausme, paskirta 2013-02-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę, - 2 (dvejus) metus terminuoto laisvės atėmimo pataisos namuose. Į šią bausmę įskaityti jau atliktą dalį 2013-02-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, taip pat šios bylos kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką (diena už dieną) nuo 2014-02-03 iki šio nuosprendžio paskelbimo, - bausmę skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos 2014-03-31.
Kardomąją priemonę kardomąjį kalinimą (suėmimą) palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti ir vykdyti skiriamą bausmę.
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : 1) nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi, 2) toliau mokytis ir (ar) dirbti, ar registruotis Darbo biržoje.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ją panaikinti.
Daiktą, - lankstųjį diską su telefoninio pokalbio įrašu, įsiūtą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti toliau saugoti byloje kaip nusikaltimo tyrimo medžiagą.
Priteisti iš E. N. Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu jam paskirtos ir teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, - du šimtus aštuoniasdešimt litų (280 Lt). Šios išlaidos sumokamos, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630.
Priteisti iš V. B. Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 4 p. pagrindu jam paskirtos ir teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, - du šimtus aštuoniasdešimt litų (280 Lt). Šios išlaidos sumokamos, - Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 5630.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistųjų – nuo jo nuorašų įteikimo jiems, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.