- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2-3978-835/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03332-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Pareiškėjas
- L. Š., D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- B. M.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Š. (buvusi M.) ir D. M. skundą dėl Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, suinteresuotas asmuo B. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
teisme gautas pareiškėjų skundas, kuriuo prašo panaikinti notarės M. B. 2014-07-25 nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2005-06-10 mirė jų senelis J. M.. Po jo mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo fakto įforminimo į notarą. Palikimą faktiškai valdydami priėmė pareiškėjai ir suinteresuotas asmuo. Teismas 2014-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1447-835/2014 paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Š., D. M. ir suinteresuotas asmuo B. M. priėmė palikimą po tėvo/senelio J. M. mirties, pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjai kreipėsi į Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarę M. B. prašydami išduoti paveldėjimo teisės liudijimus. Notarė 2014-07-25 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimą į J. M. turtą. Pareiškėjai nurodo, kad teismo 2014-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1447-835/2014 yra įsiteisėjęs, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant išdėstytoms aplinkybėms prašo įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į J. M. turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarė M. B. nurodė, kad ji su skundu nesutinka. Nurodė, jog J. M. mirė 2005-06-10. Palikimo atsiradimo metu ir dabar pareiškėjai yra antros eilės įpėdiniai, kuriems pagal įstatymo nuostatas negali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. M. turtą, kadangi palikimo atsiradimo momentu buvo gyvi trys pirmos eilės paveldėtojai, palikėjo sūnūs. Vienas iš jų - pareiškėjų tėvas, kuris mirė tik po dviejų metų nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Šiuo metu yra gyvas vienas pirmos eilės įpėdinis B. M..
Atsiliepime į skundą suinteresuotas asmuo B. M. nurodė, kad notarės nutarime ginčo situacijos teisinis vertinimas grindžiamas įstatymais ir yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas dėl notaro veiksmų atmestinas.
Pagal Lietuvos Respublikos Notariato įstatymą, notaras - valstybės įgaliotas asmuo, kuris atlieka įstatyme numatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras savo uždavinius įgyvendina, tvirtindamas teises ir faktus, kurių egzistavimu galima įsitikinti tiesiogiai pagal įstatymo nurodytus dokumentus. Notaro veiklos, nustatytos įstatyme, ypatybes lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 511, 513 straipsnių nuostatomis, teismas, nagrinėdamas skundą dėl notaro veiksmų, sprendžia tik notaro veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2005-06-10 mirė pareiškėjų senelis J. M.. Palikimo atsiradimo dienai buvo trys gyvi jo sūnūs – B. M. (suinteresuotas asmuo), J. M. (mirė 2011-11-23), P. M. (pareiškėjų tėvas mirė 2007-09-17), kurie buvo pirmos eilės įpėdiniai. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais ipso iure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą. Po J. M. mirties niekas nepriėmė jo palikimo pagal įstatymą. Tik 2014 metais suinteresuotas asmuo ir pareiškėjai kreipėsi į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai L. Š., D. M. ir suinteresuotas asmuo B. M. priėmė palikimą po tėvo/senelio J. M. mirties, pradėdami turtą faktiškai valdyti. CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių. Kadangi suinteresuotas asmuo B. M. yra pirmos eilės įpėdinis, todėl šiuo atveju visą palikimą faktiškai paveldėtų pirmos eilės įpėdinis. CK 5.12. straipsnyje numatyta, paveldėjimas atstovavimo teise, kuriame nurodyta, kad palikėjo vaikaičiai paveldi pagal įstatymą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos eilės įpėdiniais, jeigu palikimo atsiradimo metu nebėra gyvo iš jų tėvų, kuris būtų įpėdinis. Pareiškėjų tėvas P. M. mirė po dviejų metų nuo palikimo atsiradimo momento, todėl palikimą priimti su kitais pirmos eilės įpėdiniais galėjo jis pats, bet ne jo vaikai (pareiškėjai). Šio straipsnio pagrindu pareiškėjai negalėjo priimti mirusiojo jų senelio J. M. palikimo, todėl negali būti išduodamas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jų senelio palikimą. CK 5.58. straipsnyje numatyta, kad jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą miršta po palikimo atsiradimo nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą (per tris mėnesius), teisė priimti jam priklausančią dalį palikimo pereina jo įpėdiniams. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjų tėvas P. M. nesikreipė dėl palikimo priėmimo po savo tėvo J. M. mirties, t. y. nuo palikimo atsiradimo momento. CK 5.58. straipsnio pagrindu pareiškėjai negalėjo priimti mirusiojo savo senelio palikimo, todėl ir šiuo pagrindu jiems negali būti išduodamas Paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į jų senelio palikimą.
Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą skundui dėl notarės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą, kadangi notarė pagrįstai neišdavė paveldėjimo teisės liudijimų L. Š. ir D. M. į J. M. palikimą. Notarės 2014-07-25 nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą (išduoti paveldėjimo teisės liudijimus) yra pagrįstas, teisėtas ir naikinti jį pareiškėjų skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Kadangi, nagrinėjant skundą, paaiškėjo, jog po J. M. mirties palikimą galimai priėmė pirmos eilės įpėdiniai B. M. ir P. M., arba tik B. M., o šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos ir nustatinėjamos, pareiškėjams siūlytina kreiptis į teismą dėl naujo juridinio fakto nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-04-11 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1447-835/2014 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, dėl tų pačių aplinkybių negali būti vykdomas pilnoje apimtyje, tačiau notarė negali jo vykdyti ir dalyje B. M. atžvilgiu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 511 straipsniu, 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjų L. Š. ir D. M. skundą dėl nutarimo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą panaikinimo ir įpareigojimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimus, atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.