Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-12-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-146-1135-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-19
Bylos Nr.
N-146-1135-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-146-1135/08Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 22 d. nutarties B. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – Vilniaus miesto VPK VP EPT) Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulis 2007m. rugsėjo 14 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį už tai, kad A. G. 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 9 val. 58 min. Galvės - Graičiūno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas R. N. priklausantį automobilį Chrysler 300M, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė horizontalaus kelio ženklinimo 1.16 reikalavimus, iš juostos, skirtos sukti į kairę, važiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu, sukančiu sankryžoje į kairę. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad šiais veiksmais A. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 52 punkto reikalavimus.

Vilniaus miesto VPK VP EPT administracinės veiklos skyriaus vyr.specialisto 2007 m.rugsėjo 18 d. nutarimu A. G. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 160 Lt bauda.

Šalies argumentai

A. G. skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti VPK VP EPT administracinės veiklos skyriaus vyr.specialisto 2007 m.rugsėjo 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Teigė važiavęs eismo juosta, iš kurios galima sukti į kairę. Kadangi nuvažiavime į Graičiūno gatvę buvo transporto priemonių spūstis, iš karto pasibaigus eismo juostų išsiskyrimui negalėjo pasukti, dėl to iki užbrūkšniuoto ploto tęsė judėjimą ir tuo metu įvyko susidūrimas su automobiliu, staiga išvažiavusiu iš šalutinio kelio. Tvirtina, kad eismo įvykis įvyko neprivažiavus užbrūkšniuoto ploto 14,2 m, eismo juostoje, iš kurios dar galima sukti į kairę, nors toje atkarpoje kelias eismo juostomis nesužymėtas. Aiškino kelio ženklinimo reikalavimų nepažeidęs ir jo veiksmai nebuvę tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl vairuotojo, kuris išvažiavo iš šalutinio kelio pažeisdamas KET 196 punkto reikalavimus, kaltės. Dėl šių priežasčių, pasak pareiškėjo, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas (b. l. 2-3).

Teismo posėdyje pareiškėjas A. G. skundą prašė tenkinti remdamasis skunde nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad eismo įvykio metu buvo automobilių spūstis, todėl jis iš karto nepasuko, o tęsė judėjimą iki salelės. A. V. automobilis iš šalutinio kelio prieš pat jo vairuojamą automobilį išvažiavo staiga.

Nukentėjusysis A. V. teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad jam reikėjo kirsti pagrindinį kelią. Pirma eismo juosta važiavę automobilį jį praleido. Kai jis sustojo praleisti kitų transporto priemonių, į jo automobilį atsitrenkė A. G. vairuojamas automobilis.

II.

2007 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi skundas atmestas.

Teismas nustatė, kad A. G. administracinė nuobauda – 160 Lt bauda paskirta už tai, kad jis 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 9 val. 58 min. Galvės – Graičiūno gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį, pažeidė horizontalaus kelio ženklinimo 1.16 reikalavimus, iš juostos, skirtos sukti į kairę, važiavo tiesiai ir susidūrė su automobiliu, sukančiu sankryžoje į kairę. Apgadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė KET 52 punkto reikalavimus.Teismo vertinimu tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 8), eismo įvykio vietos schemos (b. l. 12), policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l.14), A. G. ir A. V. paaiškinimų (b. l. 15,16) duomenys, liudytojų parodymai.

KET 52 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. KET 2 priedo 1.16 punkte pavaizduotas kelio ženklinimas - rodyklės nurodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Ženklinimas naudojamas vienas arba kartu su ženklais „Eismo kryptys sankryžoje“, „Eismo kryptis sankryžoje“; aklakelio ženklas įspėja, kad draudžiama sukti į artimiausią važiuojamąją dalį; ženklinimas, leidžiantis iš kairės kraštinės juostos sukti į kairę, leidžia ir apsisukti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, jog eismo įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad važiuojant Galvės g. sukant į kairę link Graičiūno g. horizontaliuoju ženklinimu pažymėta eismo juosta, skirta posūkiui į kairę. Tarnybiniame pranešime pažymėta, kad pagal automobilio stabdymo pėdsakus labiau tikėtina, kad A. G. turėjo važiuoti tiesiai (pažeisdamas horizontalųjį kelio ženklinimą „sukti į kairę“), todėl jam už KET 52 punkto reikalavimų pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 14).

Teismas pastebėjo, kad A. G. paaiškinime, duotame iš karto po eismo įvykio, nurodė važiavęs Galvės gatve ir rengęsis sukti į kairę pusę, į Graičiūno gatvę. Tam išvažiavęs į kairėje pusėje esančią praplatėjimo juostą, skirtą sukimui į kairę. Priešingoje kelio pusėje link Graičiūno gatvės stovėjusi dviejų eilių automobilių kolona. Priešingos krypties eismo juosta Trakų kryptimi buvusi laisva. Važiuodamas praplatėjimo juosta ir ruošdamasis sukti į kairę, rodė posūkio signalą ir žiūrėjo į priešingą eismo juostą, kuria važiuojančius automobilius turėtų praleisti. Staiga iš dešinėje pusėje esančios automobilių kolonos išvažiavęs automobilis VW Passat ir užtvėręs jam kelią. Išvengti susidūrimo atstumas buvęs per mažas (b. l. 15).

Nukentėjusysis A. V. paaiškinime nurodė važiavęs iš Graičiūno gatvės ir norėjęs kirsti kelią į Trakus. Pirma eismo juosta važiuojantys automobiliai jį praleido. Šiek tiek įvažiavęs į antrą eismo juostą sustojęs praleisti priešpriešiais atvažiuojančius automobilius ir tuo momentu tiesiai antra eismo juosta važiavęs automobilis nespėjęs sustabdyti atsitrenkė į jo automobilį. Paaiškinime pažymėta, kad į nukentėjusįjį atsitrenkęs automobilis negalėjo važiuoti tiesiai, nes eismo juosta, kuria jis važiavo, skirta sukti į kairę (b. l. 16).

Teisme apklausti liudytojai A. Z. ir V. L. patvirtino tarnybiniame pranešime ir administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes.

Byloje esančioje eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota automobilių padėtis po eismo įvykio. Su šia schema tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis supažindinti pasirašytinai. Teismas iš šios schemos nustatė, pareiškėjo automobilis važiavo Galvės gatve eismo juosta, paženklinta kelio ženklinimu 1.16, iš kurios galima sukti tik į kairę. Atstumas nuo salelės, skiriančios Galvės gatvę nuo Graičiūno gatvės, iki pareiškėjo automobilio stabdymo kelio pradžios yra 30 m (b. l.12). Teismo vertinimu, ši aplinkybė rodo, kad pareiškėjas automobiliu Chrysler važiavo tiesiai, kai horizontalusis kelio ženklinimas leidžia važiuoti tik į kairę. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad posūkio manevrą padaryti iš karto pasibaigus salelei jam trukdė automobilių spūstis, teismas vertino kaip nereikšmingą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju prieš sukdamas į kairę pareiškėjas privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto (KET 150 punktas), t.y. salelės (užbrūkšniuoto ruožo), o ne važiuoti tiesiai ir pažeisti horizontalaus kelio ženklinimo reikalavimus. Teismas iš bylos duomenų taip pat nustatė, kad pareiškėjo automobilis atsitrenkė į nejudantį, t.y. sustojusį nukentėjusiojo automobilį.

Remdamasis pirmiau paminėtų aplinkybių visuma, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas 2007 m. rugsėjo 14 d. apie 9 val. 58 min. važiuodamas automobiliu Chrysler, pažeidė kelio ženklinimą 1.16 ir šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą. Todėl pareiškėjo veika pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), taip pat administracinių nuobaudų skyrimo bendrųjų taisyklių pažeidimų teismas nenustatė.Pažymėjo, kad administracinė nuobauda paskirta nepažeidžiant administracinės nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių, paskirtos baudos dydis atitinka padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę.

Motyvuojamoji dalis

Remiantis išdėstytais argumentais skundžiamas 2007 m. rugsėjo 18 d.nutarimas buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Pareiškėjo skundas atmestas.

III.

A. G. apeliaciniu skundu prašo 2007 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį panaikinti ir bylą nutraukti.

Mano, kad teismo nutartis priimta nepagrįsta, neteisėta, priimta pažeidus Administracinių bylų teisenos įstatymo 6 ir 81 straipsnių, taip pat 86 straipsnio 1,2 dalies reikalavimus. Apeliantas teigia, kad teismas vadovavosi A. V. paaiškinimais ir savo prielaidomis, atmetė nuoseklius pareiškėjo paaiškinimus, padarė nepagrįsta išvadą neva pareiškėjas pažeidė kelių ženklinimo reikalavimus ir dėl to kilo eismo įvykis. Teismo pozicija kaltinant pareiškėją pažeidus kelių ženklinimo liniją 1.16 nepagrįsta, nes šis ženklinimas rodo leistinas važiavimo kryptis juostoje. Nagrinėjamas eismo įvykis įvyko sankryžoje (tai įrodo įvykio schema). Apeliantas teigia neišvažiuodamas iš sankryžos ribų, judėdamas juosta, skirta posūkiui į kairę, pasukti į kairę galėjęs ir pavažiavęs toliau, nebūtinai prie užbrūkšniuoto ploto, kaip tai interpretuoja teismas. Pasak apelianto, jis jokių KET reikalavimų nepažeidė. Tuo tarpu A. V., išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį turėjo įsitikinti manevro saugumu ir duoti jam kelią, tačiau to nepadarė ir ši jo veika yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Teisėjų kolegija,

konstatuoja:

IV.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Todėl nagrinėjant bylą dėl šiame straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo turi būti nustatyta, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisykles ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi autoįvykiui kilti. Nagrinėjamu atveju į administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patraukti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai (apeliantas už KET 52 punkto, A. V. už KET 196 punkto pažeidimą).

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino teisingai ir jais remdamasis padarė pagrįstą išvadą, kad A. G. iš juostos, kurioje pagal kelių ženklinimą rodykle pažymėta važiavimo kryptis juostoje – į kairę (KET 2-ojo priedo 1.16 punktas), pažeisdamas KET 52 punkto reikalavimus važiavo tiesiai ir susidūrė su A. V. vairuojamu automobiliu, įvažiavusiu į sankryžą iš šalutinio kelio ir sukančiu į kairę.

Nagrinėjamoje byloje teismui buvo apskųstas tik tas Vilniaus miesto VPK VP EPT administracinės veiklos skyriaus vyr.specialisto nutarimas, kuriuo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda A. G. Administracinis teismas nagrinėjamoje byloje negali tikrinti neapskųsto nutarimo, kuriuo administracinėn atsakomybėn pagal tą patį ATPK straipsnį už KET 196 punkto pažeidimą patrauktas antrasis eismo įvykio dalyvis - A. V., pagrįstumo ir teisėtumo. Todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumento, jog vairuotojo A. V. veiksmai įvažiuojant į pagrindinį kelią neatitikimo KET reikalavimams, pažymi tik tai, kad minėtas vairuotojas taip pat yra patrauktas į administracinę atsakomybę. Kolegija konstatuoja, kad A. V. patraukimas į administracinę atsakomybę už KET 196 punkto pažeidimą nėra pagrindas patenkinti A. G. apeliacinį skundą, kadangi apelianto veiksmai važiuojant tiesiai iš eismo juostos, kurioje pagal kelių ženklinimą rodykle pažymėta važiavimo kryptis – į kairę, pažeidė KET 52 punkto reikalavimus. Apelianto argumentą, kad pasukti į kairę - į Graičiūno gatvę jis galėjęs nebūtinai prie užbrūkšniuoto ploto, o pavažiavęs toliau, neišvažiuodamas iš sankryžos ribų, kolegija vertina kaip nepagrįstą. Iš eismo įvykio schemos matyti, kad A. G. iš kraštinės eismo juostos, paženklintos horizontaliuoju kelio ženklinimu rodyklėmis ir leidžiančios sukti tik į kairę, nesuko į kairę, kaip to reikalavo šis ženklinimas, o pasibaigus minimu ženklinimu pažymėtai eismo juostai, pažeisdamas KET 52 punkto reikalavimus, važiavo tiesiai (nuvažiuotas tiesiai atstumas iki stabdymo pradžios – 30 metrų) ir susidūrė su kitu automobiliu. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumento, kad pasukti į kairę - į Graičiūno gatvę iš karto pasibaigus eismo juostų išsiskyrimui jis negalėjęs dėl transporto priemonių spūsties, todėl judėjęs toliau tiesiai link užbrūkšniuoto ploto, pagrįstai nepripažino atitinkančiu KET reikalavimus elgesiu. Pagal eismo situaciją negalėdamas iš karto pasukti pagal kelio ženklinimo reikalavimu į kairę, apeliantas turėjo sustoti ir palaukti kol tai galės padaryti nepažeisdamas KET reikalavimų, tačiau važiavo tiesiai ir tai buvo viena iš eismo įvykio priežasčių.

Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas procesinės ir materialinės teisės normų nepažeidė.

Tenkinti apeliacinį skundą ir panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius