- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-18
- Bylos Nr.
- PK-104-669/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Advokatai
- Angelija Morkvėnienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv., (duomenys neskelbtini), Plungės m., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2010-03-14, apie 21 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), namo Nr. 5 laiptinėje, būdamas neblaivus, tyčia koja išspyrė nukentėjusiosios buto Nr. 22, duris, taip jas sugadino ir padarė E. K. 580 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis, 2010-03-14 apie 21 valandą, policijos pareigūnų buvo sulaikytas kaltinant durų sugadinimu, tačiau nurodo, kad jis tą vakarą tik rūkė namo laiptinėje ir jam dėl to pastabas išsakius E. K., tarp jų įvyko tik abipusis žodinis konfliktas. Sutinka, kad tą vakarą jam buvo nustatytas 2,47 promilių girtumas. Nurodo, kad durų nespardė. E. K. apibūdino, kaip konfliktišką, priekabią kaimynę. Į bylą pateikė E. K. buvusio buto durų nuotraukas, kuriose jokių sugadinimų nematyti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta teisminio nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. K. parodė, kad M. P. buvo jos kaimynas (duomenys neskelbtini) gatvės 5 name, Plungės mieste. Nurodo, kad prieš įvykį, M. P. kelias dienas daug rūkė laiptinėje, su draugais spjaudėsi, šiukšlino. Patvirtino, kad M. P. dėl tokio poelgio išsakė pastabas. Parodė, kad po kelių dienų, 2010-03-14, apie 21 val., būdama namuose užgirdo smūgį į duris. Nuo smūgio durų apačia įgriuvo į vidų, apatinis durų vyris taip pat sugadintas, susigadino spyna, kurią teko keisti. Taip pat dėjo antras duris, kad neitų vėjas pro sugadintas duris. Remonto darbus atliko D. B., kuriam sumokėjo 580 Lt ir, kaip patvirtinimą apie atliktus darbus, D. B. surašė jai pakvitavimą. Nurodo, kad D. B. yra miręs. Nukentėjusioji į bylą pateikė buto durų nuotraukas, kuriose jų tvarkymo žymėsi yra matyti iš durų vidinės pusės, o ne iš išorinės, kaip kad buvo pateikęs kaltinamasis. E. K. patvirtino, kad po smūgio, pradariusi duris pamatė, kaip kaltinamasis greit laiptais nubėgo į pačią, į savo butą.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad dėl durų remonto patyrė 580 Lt išlaidų ir šią sumą prašo priteisti iš kaltinamojo žalos atlyginimui. Taip pat prašo priteisti 2000 Lt, kaip negautų pajamų parduodant butą, kurio pardavimo metu turėjo sumažinti kainą dėl sugadintų durų, bei prašo priteisti 5000 Lt neturtinės žalos. Neturtinę žalą grindžia patirta baime, emociniais išgyvenimais. Paaiškino, kad kol buvo sutvarkytos durys, dėl jų sugadinimo niekur negalėjo iš namų išeiti, taip pat bijojo agresyvaus M. P., kuris ir toliau ją laiptinėje užkliuvinėjo, dėl ko 2010-03-15 vėl kvietė policijos pareigūnus. Dėl tokio M. P. elgesio, nusprendė parduoti butą, o savo gyvenamojo ploto dar nėra įsigijusi, gyvena pas giminaičius.
Liudytojas M. B. parodė, kad M. P., kuris buvo labai girtas pristačius jo kolegoms į policijos komisariatą, jam buvo perduotas pareiškimas dėl nusikalstamos veikos tyrimo, pagal kurį jis priėmė nutarimą nepradėti ikiteisminio tyrimo
Liudytojas A. V. parodė, kad dirbdamas policijos komisariate, pagal pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje yra išspirtos buto durys, buvo nuvykęs į įvykio vietą. Nuvykus pas nukentėjusiąją, pamatė sulaužytas duris. Jiems buvo paaiškinta, kad duris išspyrė kaimynas. Iš nukentėjusiosios buvo paimtas rašytinis pareiškimas dėl įvykio. Paaiškino, kad jiems būnant pas nukentėjusiąją namuose, atėjęs kaltinamasis dar sudavė į duris. Atidarius buto duris, už jų stovėjo kaltinamasis. Todėl jis buvo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą. Paaiškino, kad bute buvusios durys buvo filinguotos, durų apatinė dalis buvo sulaužyta.
Liudytojas P. Š. parodė, kad 2010-03-15 jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. P. dėl jo tą dieną pasireiškusio chuliganiško elgesio namo laiptinėje. Apie 2010-03-14 aplinkybes duomenų neturi, tik žino, kad dėl E. K. durų sugadinimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Jis apie tai yra paaiškinęs ir žodžiu.
Liudytoja A. Š. parodė, kad M. P. yra jos sugyventinis. Jai žinoma, kad M. P. yra kaltinamas durų išspyrimu. Patvirtino, kad po to, kai M. P. išvežė policijos pareigūnai, ji buvo nuėjusi prie kaimynės durų ir matė išspirtą durų apačioje esantį kvadratėlį. Tačiau ar duris sugadino M. P., jai nežinoma.
Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą ( BPK 20 straipsnio 5 dalis). Išklausius kaltinamojo ir liudytojų parodymų, išanalizavus byloje esančią medžiagą, teismas daro pagrįstą išvadą, kad privatus kaltinimas yra pagrįstas ir įrodytas, kad M. P. 2010-03-14, apie 21 val., Plungės mieste, (duomenys neskelbtini), namo Nr. 5 laiptinėje, būdamas neblaivus, tyčia koja išspyrė nukentėjusiosios buto Nr. 22, duris, taip jas sugadino ir padarė E. K. 580 Lt turtinę žalą.
Byloje be nukentėjusios nurodomų jai priklausiusio turto sugadinimo aplinkybių, jas patvirtina aukščiau paminėtų liudytojų A. V., A. Š., nukentėjusiosios E. K. parodymai.
Kad durys buvo sugadintos patvirtina ir nukentėjusios pateiktos fotonuotraukos, kuriose jų tvarkymo žymėsi yra matyti iš durų vidinės pusės, o ne iš išorinės, kas paneigia kaltinamojo pateiktų nuotraukų apibūdinimą. Matyti, kad medinėse duryse apatiniai durų filingai sutvirtinti medinėmis sijomis (b.l.124-126).
Turto sugadinimas yra toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet jos vartojamosios savybės gali būti atkuriamos.
Šiuo atveju buto durų vartojamosios savybės buvo atkurtos ir jos atliko savo paskirtį po sutaisymo. Tam, kad durų paskirtis būtų atstatyta, nukentėjusioji turėjo išlaidų. Pagal byloje pateiktus įrodymus, teismas vertina, kad durų atstatymui E. K. turėjo 580 Lt išlaidų. Ši suma didesnė nei 3 MGL bet mažesnė nei 250MGL, todėl M. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1d. Patirta materialinė žala 580 Lt sumoje turi būti atlygintina kaltinamojo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.
Nagrinėtinu atveju neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais laikytini patirtos žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Teismas sutinka su privačiu kaltintoju, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos padaryta neturtine žala, susijusi su priverstiniais dvasiniais išgyvenimais ir nepatogumais. Tačiau atsižvelgtina į nagrinėtinos situacijos ypatumus – veika buvo trumpalaikė, turto sužalojimas likviduotas netrukus po nusikalstamos veikos padarymo, nuo 2010-07-29 datos E. K. bute, kurio durys buvo sugadintos nebegyvena, nes butą pardavė ( b.l. 121), t.y., praėjus 15 dienų po įvykusio incidento, jai nebebuvo realios galimybės susitikti su kaltinamuoju, todėl patirti nurodomos M. P. agresijos ji buvo netekusi realios galimybės. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 1,2 dalys) ir neturtinės žalos dydį mažina iki 1000 Lt.
Ieškinio dalis dėl 2000 Lt, kaip negautų pajamų parduodant butą, kurio pardavimo metu nukentėjusioji turėjo sumažinti kainą dėl sugadintų durų, priteisimo, atmestina. Byloje nenustatyta, kad susidėjusios nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei sunkios aplinkybės buvo tokio pobūdžio, jog, nematydama kitos išeities toliau gyventi tame bute, ji dėl kaltinamojo veiksmų buvo priversta sudaryti nenaudingą sau sandorį. Sandorio sudarymas šaliai komerciškai nenaudinga kaina, nėra pagrindas skirtumo, kuris buvo derybų dalykas, priteisinėti iš M. P., juolab, kad durys buvo pačios nukentėjusiosios durų vartojamosios savybės buvo atkurtos ir jos atliko savo paskirtį po sutaisymo ir jų remonto kaštai siekė 580 Lt, dėl kurių atlyginimo teismas jau pasisakė. Buto pirkimo pardavimo sutartyje (b.l. 121-122) išdėstytos sąlygos ir aplinkybės rodo šalių (pardavėjo ir pirkėjo) tikrąją valią ir siekį ir, kitokios aplinkybės dėl realizuotino ar įsigyjamojo turto ar jo dalių kokybės, nėra nustatytos.
Už įvykdytą nusikalstamą veiką kaltinamajam M. P. skirtina bausmė.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, bausmės skyrimo ypatumais nesant kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Kaltinamasis teisiamas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Nusikalto pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikytinas M. P. neblaivumas veikos padarymo metu. Asmens neblaivumą patvirtina duomenys iš prijungtos administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 9 lape nurodyta, kad 2010-03-14, apie 21.30 val., M. P. buvo sulaikytas būdamas neblaivus (2,47 prom.) (duomenys neskelbtini) 5 namo 1 laiptinėje, Plungės m.
Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, į pavojingumo visuomenei laipsnį, į kilusias pasekmes, laikytina, kad laisvės apribojimas yra viena tinkamų, sankcijoje numatytų bausmių rūšių M. P., kurios esmę sudarys terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas nuteistajam. Ši bausmė turėtų tapti pakankamai efektyvia poveikio priemone kaltinamajam padariusiam nesunkių nusikaltimą. Kadangi laisvės apribojimo bausmės turinį sudaro nuteistojo pareiga be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, manytina, kad tai yra pakankama priemonė taikytina kaltinamajam, atskirai neskiriant papildomų draudimų ar įpareigojimų ( LR BK 48 str. 4d.).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu M. P. buvo sulaikytas pagal 2011-01-15 Plungės rajono apylinkės teismo nutartį ( b.l. 88) ir 2011-01-16 paleistas, teismui nutraukus jo paiešką ir paskyrus kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ( b.l. 93-94). Laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką.
Nukentėjusiajai i ir civilinei ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 procentų (b.l. 5). Valstybė turėjo 320 Lt išlaidų, todėl tos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo ( LR BPK 105-106str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 302-308 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. P. pripažinti kaltu pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1d. ir paskirti jam terminuotą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.
Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme praleistą laikotarpį nuo 2011-01-15 iki 2011-01-16.
Priteisti iš M. P. 320 Lt valstybei jos turėtų išlaidų susijusių su advokato paslaugų apmokėjimu.
Priteisti iš M. P. 580 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo E. K.. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuorašo įteikimo dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.