- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1512-967/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23592-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei likviduojamai biudžetinei įstaigai Kūno kultūros ir sporto departamentui dėl išvados dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė), nesutikdama su atsakovės likviduojamos biudžetinės įstaigos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – atsakovė) 2019 m. liepos 8 d. išvada Nr. TR-61 ,,Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama ją panaikinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, pagal kurią darbo ginčai dėl teisės pirmiausia yra nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. DK 105 straipsnio 2 dalis įtvirtina išimtį iš taisyklės, numatančią, kad darbo ginčai su juridinio asmens vadovu dėl: 1) atsisakymo sudaryti darbo sutartį; 2) dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo; 3) dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo nagrinėjami teisme. Kadangi ieškovė nuo 2018 m. liepos 3 d. laikinai eina Lietuvos sporto medicinos centro direktorės pareigas ir ginčas tarp ieškovės ir atsakovės yra kilęs dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo, ieškovės ieškinys tiesiogiai teiktinas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, išaiškindamas jos teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
4. Teismas nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 23 straipsniu, 31 straipsniu, manytina, jog ieškove?s keliamas ginc?as yra tarnybinis, todėl priskirtinas nagrine?ti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byloje ne?ra duomenu?, kad su ieškove bu?tu? sudaroma ar yra sudaryta darbo sutartis.
5. Teismo vertinimu, skundžiama išvada konstatuotas ieškove?s, kaip valstybe?s tarnyboje dirbanc?io asmens – vienasmenio biudžetine?s i?staigos valdymo organo, atliekanc?io tam tikras administravimo funkcijas, darbo pažeidimas – savalaikis privac?iu? interesu? nedeklaravimas jos atžvilgiu taikomo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje i?statymo (toliau – VPIDVTĮ) nuostatu? prasme. Ieškove? ginc?a? kelia iš jos tarnybiniu? funkciju? atlikimo ir tarnybine?s veiklos patikrinimo.
6. Atsakovės likvidacine?s komisijos pirmininkui 2019 m. geguže?s 30 d. i?sakymu Nr. V-53 pavedant tikrinti ieškove?s administracine? (tarnybine?) veikla?, buvo nurodytas jo apskundimas ABTĮ nuostatu? nustatyta tvarka ir terminais, todėl ir šiuo ieškiniu užginc?yta išvada, kaip to pasekme?, revizuotina pagal ABTĮ normas.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29720-727/2019 ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškovė yra darbuotoja, su kuria sudaroma darbo sutartis, dėl specialių Lietuvos sporto medicinos direktoriui keliamų reikalavimų į šias pareigybes išrinkta konkurso būdu. Remiantis Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymo 1 punktu, Lietuvos sporto medicinos centro direktorius yra vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto. Su ieškove darbo sutartis nesudaryta dėl to, kad ji tik laikinai ėjo Lietuvos sporto medicinos direktorės pareigas, tačiau faktiškai veikė pagal Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymu jai suteiktas funkcijas ir įgaliojimus.
7.2. Ieškovė nėra laikytina valstybės tarnautoja ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto prasme. Įgyvendindama savininkės teises Lietuvos sporto medicinos centro atžvilgiu, atsakovė direktoriaus pareigybės aprašymo 1 punkte nurodė, kad Lietuvos sporto medicinos centro direktorius yra įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto. Kadangi ieškovė atliko Lietuvos sporto medicinos centro direktorės darbines funkcijas, nėra pagrindo teigti, kad ji yra valstybės tarnautoja. Net ir VPIDVTĮ kontekste ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais.
7.3. Teismo motyvas, kad atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-53 „Dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo“, pasirašytu likvidacinės komisijos pirmininko V. V., pavedant tikrinti ieškovės administracinę (tarnybinę) veiklą, buvo nurodytas jo apskundimas ABTĮ nuostatų nustatyta tvarka ir terminais, priimtas neįsigilinus į ginčo esmę ir netinkamai taikius įstatymų nuostatas. Pažymėjo, kad ieškovė neginčijo 2019 m. gegužės 30 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymo Nr. V-53 „Dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo“ teisėtumo ar pagrįstumo, todėl nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylos teismingumo, juo vadovavosi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
9. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas sprendžiant bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė viešojo konkurso būdu paskirta į Lietuvos sporto medicinos centro direktorės pareigas, vadovauja jam nuo 2018 m. liepos 24 d. pagal atsakovės generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-64 „Dėl Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus funkcijų atlikimo“.
12. Atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-53 „Dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo“, pasirašytu likvidacinės komisijos pirmininko V. V., Teisės ir veiklos organizavimo skyriaus vyriausiajai specialistei D. T. pavesta atlikti tyrimą dėl Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pavaduotojos, laikinai atliekančios direktoriaus funkcijas, galimo darbo pareigų pažeidimo DK nustatyta tvarka ir iki 2019 m. birželio 27 d. pateikti tyrimo išvadą.
13. 2019 m. liepos 8 d. pateikta išvada Nr. TR-61 ,,Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“, kurioje nurodyta, kad ieškovė nenusišalino nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su artimo asmens įdarbinimu, pareiginės algos dydžio nustatymu, veiklos vertinimu, priedų mokėjimu, kurie sukelia interesų konfliktą bei jokia forma neinformavo atsakovės apie esamą situaciją. Kadangi ieškovė nedeklaravo per 30 kalendorinių dienų nuo jos paskyrimo atlikti funkcijas dienos privačių interesų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nustatyta tvarka, o juos deklaravo tik 2019 m. gegužės 23 d., beveik po 10 mėnesių nuo paskyrimo dienos, pripažinta, jog tokiu būdu ji, būdama valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniu, pažeidė VPIDVTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 1, 2 dalis ir 11 straipsnio 1, 2 dalis.
14. Ieškovė teigė nesanti valstybės tarnautoja, iš esmės remdamasi šią aplinkybę įrodančiu Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymo 1 punktu, pagal kurį Lietuvos sporto medicinos centro direktoriumi yra laikomas vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, todėl, anot ieškovės, ieškinio reikalavimai susiję su darbo teisiniais santykiais.
15. DK 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotoju laikomas fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Taigi, darbuotojas yra tas fizinis asmuo, kuris 1) atlieka darbo funkciją; 2) atlieka darbo funkciją darbo sutarties pagrindu; 3) tokios jo darbo funkcijos turinį apibrėžia darbo sutartis; 4) darbo funkciją atlieka atlygintinai.
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, jog ji tik laikinai ėjo Lietuvos sporto medicinos centro direktorės pareigas, todėl darbo sutartis su ja sudaryta nebuvusi, tačiau faktiškai ji veikė pagal Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymu jai suteiktas funkcijas ir įgaliojimus. Atkreiptinas dėmesys, jog su darbuotoju, priimamu laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą, sudaroma terminuota darbo sutartis, kitaip tariant, sutartis tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui, kurios terminas siejamas su laikinai nesančio darbuotojo grįžimu (DK 67 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju tokios sutarties sudaryta taip pat nebuvo. Kita vertus, ieškinys yra reiškiamas dėl likviduojamos biudžetinės įstaigos Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 išvados dėl ieškovės darbo pareigų pažeidimo, todėl ši aplinkybė sprendžiant klausimą dėl rūšinio teismingumo esminės įtakos neturi. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tik tai, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Apie tai pasisakytina vėliau šioje nutartyje (žr. 24-25 p.).
17. Ieškovė nurodo, kad į pareigybes, su kurių vykdymu yra susijęs byloje kilęs ginčas, ji dėl specialių Lietuvos sporto medicinos direktoriui keliamų reikalavimų buvo išrinkta konkurso būdu, kaip yra numatyta DK 41 straipsnio 3 dalyje.
18. Pagal reguliavimo imperatyvumą ir taikymo sritį galima skirti:
1) vadinamojo viešojo sektoriaus konkursus, kurie rengiami valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybės (viešajame sektoriuje);
2) konkursus kitose srityje, sąlygiškai vadinamose privačiuoju sektoriumi.
19. Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja konkursų organizavimą ir vykdymą valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, kai konkursą laimėję fiziniai asmenys priimami į pareigybių, dėl kurių rengiamas konkursas įmonėse ir įstaigose, sąraše (toliau – konkursinių pareigybių sąrašas) nurodytas pareigybes (Aprašo 1 punktas). Konkursas organizuojamas siekiant parinkti darbuotoją į įmonės, įstaigos vadovo pareigas valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose bei viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė (Konkursinių pareigybių sąrašo 2, 2.1 punktai). Konkursą laimėjęs pretendentas pasirašo darbo sutartį (Aprašo 23 punktas).
20. Kaip matyti iš atsakovės generalinio direktoriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. V-788 „Dėl Lietuvos sporto medicinos centro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos sporto medicinos centro nuostatų (toliau – nuostatai) 1, 4 punktų, Lietuvos sporto medicinos centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, kurios paskirtis – teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas sportininkams ir sportuotojams. Lietuvos sporto medicinos centro savininkė yra valstybė (Nuostatų 5 punktas). Lietuvos sporto medicinos centrui vadovauja direktorius, kurį viešojo konkurso būdu skiria į pareigas atsakovės generalinis direktorius (Nuostatų 16 punktas).
21. Pagal Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – pareigybės aprašymas) 1 punktą, kuriuo remiasi ieškovė, grupė – įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto. Manytina, jog pareigybės aprašymo 1 punkte įvardyta grupė atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnyje pateikiamą grupės sąvoką, pagal kurią ši yra steigiama sudėtingiems, kompleksiniams, su politikos formavimu susijusiems viešojo administravimo įstaigos uždaviniams spręsti, kitaip tariant, užtikrinti vidaus administravimą, kad viešojo administravimo subjektas galėtų tinkamai atlikti viešojo administravimo funkcijas. Grupei vadovauja grupės vadovas. Grupės veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašymus ir kt.) tvirtina viešojo administravimo įstaigos vadovas. Viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas laikytinas viena iš pagrindinių viešojo administravimo, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojamos viešojo administravimo subjektų veiklos, skirtos įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, sričių (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
22. Vadovaujantis pareigybės aprašymo 6.1-6.11 punktais, kurie, pažymėtina, iš esmės sutampa su nuostatų 18.1-18.10 punktais, Lietuvos sporto medicinos centro direktorius vykdo šias funkcijas: organizuoja centro veiklą, asmeniškai atsako už centrui nustatytų veiklos tikslų siekimą ir funkcijų atlikimą; atstovauja centrui; atsako už asmens priežiūros paslaugų kokybės užtikrinimo ir gerinimo veiklą, įskaitant ir vidaus medicininio audito veiklą; užtikrina Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir šių nuostatų vykdymą; priima įsakymus ir tikrina, kaip jie įgyvendinami; pasirašo sutartis ir susitarimus, priima į pareigas, atleidžia iš jų centro darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, juos skatina, skiria jiems drausmines nuobaudas ir pašalpas, suteikia atostogas, siunčia juos į komandiruotes, vykdo kitus darbdavio įgaliojimus personalo valdymo srityje; tvirtina centro struktūrą ir pareigybių sąrašą, centro administracijos padalinių nuostatus, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus ir kitus centro vidaus dokumentus, kontroliuoja jų įgyvendinimą; garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir medicininės statistinės ataskaitos būtų teisingi; užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingą centro vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą; atlieka kitas su centro veikla susijusias funkcijas ir steigėjo pavedimus.
23. Kitaip tariant, būtų galima daryti išvadą, jog šios funkcijos, atliekamos Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus, priskirtinos viešojo administravimo subjekto vidaus administravimui, kuriuo yra siekiama užtikrinti tinkamą Lietuvos sporto medicinos centro, kaip viešojo administravimo subjekto, viešojo administravimo funkcijų vykdymą. Tokiu būdu Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigas einančio asmens profesinė veikla, kuria jis padeda įstaigai atlikti šiai nustatytas funkcijas, priskirtina valstybės tarnybos veiklai, kuriai yra taikomas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ). Minėta patvirtina VTĮ 5 straipsnio 4 dalis, pagal kurią šio įstatymo 4 straipsnis dėl valstybės tarnautojo nepriekaištingos reputacijos taikomas valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, kurie užima Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme numatytas A lygio pareigybes, kurioms būtinas ne žemesnis kaip aukštasis išsilavinimas (būtent toks, koks ir yra numatytas Lietuvos sporto medicinos centro direktoriaus pareigybės aprašymo 4.3 punkte).
24. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą apibrėžia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai nagrinėjamoje byloje teisinis santykis yra mišrus, tai bylos rūšinį teismingumą nulemia teisinis santykis, kuris byloje vyrauja. Bylų priskyrimo teismams institutas padeda nustatyti, kurio teismo kompetencija yra nagrinėti ginčą, t. y. rūšinio teismingumo taisyklės, kuriose, atsižvelgiant į nagrinėjamų santykių prigimtį, nurodyta teismo jurisdikcija išspręsti ginčą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-969/2017).
25. Remiantis VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalimi, asmenimis, dirbančiais valstybinėje tarnyboje, pripažįstami valstybės politikai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, teisėjai, žvalgybos pareigūnai, profesinės karo tarnybos karininkai, asmenys, dirbantys valstybės ir savivaldybių įmonėse, biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus, asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose ir asociacijose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savivaldybių biudžetų ir fondų, ir turintys administravimo įgaliojimus, Lietuvos banko darbuotojai, turintys viešojo administravimo įgaliojimus (atliekantys finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teisme funkcijas ir kitas viešojo administravimo funkcijas), akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, vadovai ir vadovų pavaduotojai, taip pat kiti asmenys, turintys viešojo administravimo įgaliojimus. VPIDVTĮ 1 straipsnyje nustatyta, kad šiuo įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje.
26. Subjektai, kurie kontroliuoja, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo VPIDVTĮ nuostatas, nustatyti VPIDVTĮ 22 straipsnyje. Pagal nurodyto straipsnio 3 dalį, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą, kaip šiuo atveju ir buvo padaryta atsakovės 2019 m. gegužės 30 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. V-53 „Dėl galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo“, pasirašytu likvidacinės komisijos pirmininko V. V..
27. 2019 m. liepos 8 d. išvadoje Nr. TR-61 ,,Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“, nustatyta, kad ieškovė pagal VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, vykdydama išimtinai jai pagal kompetenciją priskirtas funkcijas, laikytina valstybinėje tarnyboje dirbančiu asmeniui, kuriam suteikti administravimo įgaliojimai. Pripažinta, kad ieškovė, nedeklaruodama privačių interesų ir praleisdama deklaracijos pateikimo terminą, taip pat dalyvaudama rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su artimu asmeniu, pažeidė VPIDVTĮ, kurio nuostatos jai taikomos be išlygų, 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 1, 2 dalis ir 11 straipsnio 1, 2 dalis.
28. Duomenų, ar apie tyrimo rezultatus VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka VPIDVTĮ nuostatas, buvo informuota, kaip tai numatyta VPIDVTĮ 22 straipsnio 3 dalyje, byloje nėra.
29. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad sistemiškai vertinant anksčiau aptarto teisinio reglamentavimo nuostatas, darytina išvada, kad VPIDVTĮ atžvilgiu ieškovė turi būti laikoma asmeniu, dirbančiu valstybinėje tarnyboje (VPIDVTĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ir keliamas ginčas dėl atsakovės 2019 m. liepos 8 d. išvados Nr. TR-61 ,,Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“ panaikinimo, kuria ieškovė pripažinta pažeidusia VPIDVTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 7 straipsnio 1, 2 dalis ir 11 straipsnio 1, 2 dalis, priskirtinas kategorijai ginčų, susijusių su valstybės tarnybos santykiais, pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalį teismingų administraciniam teismui. Tokios nuomonės panašiu atveju laikosi ir specialioji teisėjų kolegija (2018-08-13 nutartis byloje Nr. T-81).
30. Byloje konstatavus, kad ieškovės pareikštu ieškiniu keliamas ginčas dėl atsakovės 2019 m. liepos 8 d. išvados Nr. TR-61 ,,Dėl A. M. darbo pareigų pažeidimo“ panaikinimo yra susijęs su VPIDVTĮ nuostatų, privalomų jai, kaip valstybės tarnybos veiklą vykdančiam asmeniui, tinkamu įgyvendinimu, darytina išvada, jog pirmosios instancijos pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.