Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. B. surašytas dėl to, kad jis 2013 m. gegužės 21 d. Pašešuvio k., Tauragės r., esančioje privačioje miško valdoje, kadastrinio žemės sklypo Nr. 7718/0003:100, nuosavybės teise priklausančioje UAB ,,Žemaitijos Girios“, būdamas UAB ,,Žemaitijos Girios“ direktoriumi, organizavo miško kirtimą, kurio metu pagal išduotus leidimus kirto mišką Nr. 089851, Nr. 089859 ir pagal 2013-02-28 pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. 0422 leista iškirsti medžių kiekį, bei kertant leidimuose neįrašytų medžių rūšių medžius, savavališkai buvo iškirsta iš viso 392,829 m³ augančių medžių daugiau negu buvo galima kirsti pagal Miško kirtimų taisykles bei pagal išrašytus bei suderintus su Valstybine miškų tarnyba leidimus bei pranešimus apie ketinimų kirsti mišką. Einamojo kirtimo sklype Nr. 26a vietoje leistino 0,8 liko 0,4, o pagrindinį atrankinį kirtimą sklypuose Nr. 29a; 10a; 12a; 20a; 20c vietoj leistino minimalaus 0,5, liko 0,3-0,4 skalsumas. Be to, miško sklype Nr. 26a ugdomame medyne vietoj kirstinų augime atsilikusių, užstelbtų medžių buvo atrinkti ir iškirsti dauguma geriausių medynų medžių; 1 ha augti liko 494 vnt. vietoj leistino minimalaus 800 vnt. medžių. Medieną iš miško ištraukė ir išvežė. Miškas buvo kertamas 2013 m. kovo mėnesį. Tuo UAB „Žemaitijos Girios“ direktorius A. B. pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus; Miško kirtimo taisyklių 55 p., 56 p., 59 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 4 d., 62² str. 4 d., 61 str. 4 d.

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimu A. B. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 4 d., 62² str. 4 d., 61 str. 4 d., ir paskyrė jam pagal ATPK 61 str. str. 4 d. – 200 Lt dydžio baudą; pagal ATPK 62¹ str. 4 d. – 12 000 Lt dydžio baudą su 58 330,69 Lt pajamų, gautų iš šios veiklos (pardavus savavališkai iškirstus medžius kaip medieną) konfiskavimu; pagal ATPK 62² str. 4 d. – 11 000 Lt dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę ir paskyrė subendrintą galutinę nuobaudą – 12 000 Lt (dvylika tūkstančių litų) dydžio baudą su 58 330,69 Lt (penkiasdešimt aštuonių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt litų 69 ct.) gautų iš šios veiklos (pardavus savavališkai iškirstus medžius kaip medieną) konfiskavimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovas advokatas Alvydas Buta apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013-09-06 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, jis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo tik formaliai patvirtinti administracinėn atsakomybėn traukiamam A. B. inkriminuoti teisės pažeidimai, nes jis juos pripažino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad buvo iškirsta daugiau nei leista iškirsti medienos, nes administracijos teisės pažeidimo protokolo surašymo metu pasitikėjo pareigūnu, surašiusiu administracinio teisės pažeidimo protokolą, pats miške nebuvo, jo pavedimu mišką kirto kiti asmenys, pareigūno nurodytų duomenų apie iškirstą didesnį, nei leistiną miško kiekį, netikrino, todėl su inkriminuotais pažeidimais sutiko. Iš esmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė grindžiama tuo, jog kirstas miškas buvo išretintas daugiau nei iki leistino 0,5 skalsumo. Medyno skalsumas parodo apibūdinamo medyno tūrio (arba skerspločių sumos) santykį su normalaus medyno tūriu (arba skerspločių suma). Normalus medynas yra toks, kuriame medžių lajos yra visiškai susivėrusios ir jų santykinis skalsumas prilyginamas 1,0. Skalsumas išreiškiamas koeficientais nuo 0,3 iki 1,0. Nesant tuščių prošvaisčių medyno lajose, medyno skalsumas bus lygus 1,0, jei prošvaistės užima pusę medyno lajų ploto, skalsumas bus lygus 0,5 ir t. t. Minimalus medyno skalsumas yra 0,3. Jei medyno skalsumas mažesnis nei 0,3, apaugęs medžiais plotas sudaro retmę ir sklypas laikomas mišku neapaugusia žeme, o jame augantys medžiai aprašomi kaip pavieniai.

Toliau apeliaciniame skunde teigiama, kad medyno skalsumo apskaičiavimo būdai yra nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010-01-14 įsakymu Nr. 11-10-V patvirtintos instrukcijos „Dėl miškotvarkos darbų vykdymo“ 24.2.2.27 punkte, kuriame nurodyta, kad [...medyno ardo skalsumas nustatomas vizualiai, iš patirties pagal lajų glaudumą. Esant nepakankamai patirčiai rekomenduojama naudoti kampinės apskaitos barelius, matuojant juos tipingose sklypo vietose...]. Kitaip tariant, medyno skalsumas nustatomas iš akies arba panaudojant specialų prietaisą. Šioje byloje inkriminuotas pažeidimas grindžiamas tik kirtimų patikrinimo pažymomis Nr. 4K-06-43, 4K-06-44, 4K-06-45, 4K-06-46, 4K-06-47, kuriose iš akies nustatytas neva mažesnis skalsumas nei leistina, ir pagal leistino ir nustatyto skalsumo skirtumą apskaičiuotas savavališkai iškirstos medienos kiekis – 392,829 m³. Pareigūno pasirinkta medienos tūrio apskaičiavimo metodika pagal skalsumą yra aiškiai neobjektyvi, netinkama ir neleistina inkriminuotam pažeidimui įrodyti, pareigūno apskaičiuotas medienos kiekis nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

Apskaičiuojant medienos tūrį, reikia žinoti du būtinus dydžius – kelmo plotį/medžio storį ir medžio aukštį. Šiuo gi atveju medienos tūris apskaičiuotas vien tik iš leistino ir esamo miško skalsumo, pareigūno nustatyto iš akies, skirtumo. Tokiu būdu objektyviai apskaičiuoti medienos tūrį neįmanoma. Pareigūnas patikrinimo pažymose nurodyta, kad nustatytas miško skalsumas 0,3-0,4, t. y. su pakankamai žymia paklaida, tačiau kažkokiu magišku būdu medienos tūrį apskaičiavo net tūkstantosios dalimis (392,829 m³). Šiuo atveju atliekant matavimus, turėjo būti pažymėti ir pamatuoti nupjautų medžių kelmai ir tūris paskaičiuotas pagal medienos apskaitai naudojamas medienos tūrio lenteles (Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, 2 priedas), o ne pagal skalsumą, todėl teigti, kad medienos iškirsta 392,829 m³ daugiau nei leista, nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas teismo dėmesys, kad apie būsimai atliekamą miško patikrinimą nebuvo pranešta administracinėn atsakomybėn traukiama asmeniui, jam nesuteikta teisė pareikšti pastabas. Atliekant bet kokius kontrolinius matavimus, turėjo būti žymimi kelmai, šiuo atveju kelmai nei buvo matuojami, nei buvo žymimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į pasirinktą pareigūno medienos tūrio skaičiavimo metodiką (tūrį skaičiuojant pagal skalsumą, o ne pagal nukirstų medžių kelmus), bei į padarytas priešingas miškininko Ž. D. išvadas, kad savavališko medienos kirtimo faktų neaptikta, kyla pagrįstų abejonių, ar pareigūnas iš viso atliko miško patikrinimą vietoje.

Toliau apeliacinis skundas grindžiamas ir tuo, kad kilus abejonėmis dėl ATP protokole nurodyto savavališkai iškirsto miško kiekio, administracinėn atsakomybėn asmuo inicijavo miško plotų, kuriuose inkriminuoti padaryti teisės pažeidimai, skalsumo patikrinimą. Šį patikrinimą 2013-09-23 atliko Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Ž. D., turintis aukštąjį miškininkystės išsilavinimą (žr. priedą), bei įrašytas į Valstybinės miškų tarnybos miškotvarkos projektų rengėjų sąrašą, t. y. patikrinimą atliko specialių žinių ir reikiamą kompetenciją turintis asmuo. Patikrinimo metu buvo (per)patikrinti pareigūno nurodyti tie patys sklypai: 1-29a, 2-26a, 6-10a, 6-12a, 6-20a, 6-20c, patikrinimo rezultatai įforminti 2013-09-23 kirtimų patikrinimų pažymomis, iš kurių išvadų matyti, kad savavališkai nukirstų medžių nerasta (žr. priedus). Ši padaryta išvada priešinga padarytai pareigūno išvadai, o tai kelią pagrįstų abejonių inkriminuoto pažeidimo padarymu.

Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi esminių trūkumų. ATPK 259, 260 straipsniai numato, kad protokolas surašomas kai žinomas teisės pažeidimo padarymo faktas, pažeidimo esmė, motyvai, jį padaręs asmuo, kai galima konstatuoti teisės pažeidimo sudėties keturis elementus. Kadangi byla nagrinėjama tik protokole suformuluotų aplinkybių apimtimi, protokolas rašomas tik tada, kai žinomos visos fakto aplinkybės, surinkti ir užfiksuoti įrodymai ir tai leidžia teisiškai įvertinti veiką. Neatlikus tyrimo, protokolas neatliktų ATPK 256 straipsnyje numatytos įrodymo funkcijos, t. y. nebūtų tinkamas įrodymas.

Kaip buvo minėta, ATP protokole turėjo būti nurodyti pažeisti konkretūs teisės aktų straipsniai, punktai. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Miško kirtimo taisyklių 55, 56, 59 p., tačiau šie punktai su inkriminuotais pažeidimais visiškai nesusiję, nes šios nuostatos gali būti taikomos projektuojant ugdomųjų miškų kirtimą, o ne vykdant atrankinį pagrindinį miško kirtimą, kas buvo daroma šiuo atveju ir būtent šiai miško kirtimo rūšiai buvo išduotas leidimas. Nutarime taip pat nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., tačiau šis punktas turi 8 papunkčius, todėl neaišku, kuo yra kaltinama. ATPK 61 str. 4 d. numatyta atsakomybė už biržių atrėžimą ir medžių atrinkimą bei ženklinimą kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat numatyta atsakomybė už medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimą. Kuo pasireiškė šio pažeidimo padarymas ATP protokole net neužsiminta.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas, praėjus keliems mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos, o pats pažeidimo padarymo faktas jokiomis kitomis objektyviomis ir pakankamomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas. ATP protokole nenurodytas inkriminuoto pažeidimo – savavališkai iškirsto miško išvežimo laikas, protokole net nenurodyta kokie medžiai buvo iškirsti be leidimo, o tik butaforiškai ir iš akies, pagal leistino ir skalsumo skirtumo, paskaičiuotas medienos tūris. Be to, ATP protokole nurodyta, kad pažeidimai nustatyti 2013-05-21, tačiau kirtimų patikrinimų pažymos, kurių pagrindu inkriminuoti pažeidimai sudaryti vėliau – 2013-05-27.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miško tarnybos direktorius pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Alvydo Buto apeliacinį skundą ir prašo Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. 4 d., 62² str. 4 d., ir 61 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad A. B. pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. reikalavimus, Miško kirtimo taisyklių 55 p., 56 p. ir 59 p. reikalavimus. Jo kaltė padarius minėtus administracinės teisės pažeidimus yra įrodyta visiškai.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai yra keliamas klausimas dėl inkriminuotų pažeidimų konkretumo, t. y. kuo jie pasireiškė ir atitinkamo jų teisinio kvalifikavimo.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso VII skirsnyje apibrėžti administraciniai teisės pažeidimai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, gamtos, istorijos ir kultūros paminklų apsaugos srityje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 61 str. reglamentuota administracinė atsakomybė už Miškotvarkos projektų sudarymo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus.

Biržių atrėžimas ir medžių atrinkimas bei ženklinimas kirtimui pažeidžiant biržių atrėžimo, pagrindinių, ugdymo ir sanitarinių kirtimų, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nustatytą tvarką, taip pat medienos ruošos, gabenimo, miško išteklių naudojimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų ir pareigūnams – nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų (ATPK 61 str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62¹ str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo trijų šimtų iki penkių šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, – užtraukia baudą piliečiams nuo dešimties tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu (ATPK 62¹ str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 62² str. numatyta administracinė atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą (be leidimo).

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, kai ištraukiama ar išvežama nuo trijų šimtų iki penkių šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, – užtraukia baudą piliečiams nuo dešimties iki penkiolikos tūkstančių litų su traukimo ar vežimo priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo (ATPK 62² str. 4 d.).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 patvirtino Miško kirtimo taisykles. Miško kirtimų taisyklės nustato pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus.

Miško kirtimo taisyklių 55 p. numatyta, kad vykdant ugdomuosius miško kirtimus, kirstini ir po kirtimų paliekami medžiai turi būti atrenkami vadovaujantis Taisyklių 3 priedu.

Grynuose medynuose ugdomieji miško kirtimai projektuojami atsižvelgiant į vyraujančią medžių rūšį, augavietės sąlygas, vidutinį medyno aukštį, skalsumą, vidutinį medžių stiebų skersmenį. Ugdomieji miško kirtimai grynuose medynuose projektuojami vadovaujantis Taisyklių 6 priedo reikalavimais (Miško kirtimo taisyklių 56 p.).

Ugdomųjų miško kirtimų intensyvumas grynuose medynuose nustatomas vadovaujantis ugdytino medyno taksaciniais rodikliais ir Taisyklių 4 priedo reikalavimais. Po ugdomųjų miško kirtimų medžių kiekis grynuose medynuose turi būti ne mažesnis kaip nurodytas Taisyklių 4 priede (Miško kirtimo taisyklių 59 p.).

Leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p. numatytiems kirtimams. Šių Nuostatų 20 punkte nurodyti kirtimai vykdomi vadovaujantis Miško kirtimo privačiose valdose, kurioms nėra sudarytas miškotvarkos projektas, tvarkos aprašu ir Miško kirtimų taisyklėmis.

Taigi administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo inkriminuoti konkretūs teisės aktų pažeidimai, kurie kvalifikuoti pagal atitinkamus ATPK straipsnius.

Apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminių prieštaravimų dėl administracinio teisės pažeidimo įrodinėjimo priemonių įrodomosios galios bei patikimumo, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas, būdamas įrodinėjimo priemone, turi esminių trūkumų. Tačiau Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus sprendžia, jog tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Konstatuotina, jog byloje esantis Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiojo specialisto K. B. 2013-06-11 surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka visus anksčiau išvardytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. numatytus reikalavimus (b. l. 1-2). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad UAB ,,Žemaitijos Girios“ direktoriui A. B. ATP protokolas surašytas už tai, kad jis pažeidė Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 p., Miško kirtimo taisyklių 55, 56 ir 59 punktų reikalavimus ir taip padarė ATPK 62¹ str. 4 d., 62² str. 4 d., 61 str. 4 d. numatytus pažeidimus. Protokole išsamiai nurodytos aplinkybės, kuriomis pasireiškė nurodytų teisės aktų pažeidimai. Taip pat pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. pasirašė, jog su protokolu susipažino, teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 str. jam išaiškintos (b. l. 2). Be to, ATP protokole nurodytos pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės (Ilgio matavimo ruletė), užfiksuotas tikrinimo rezultatas, liudytojas (E. M.), juolab yra ir paties pažeidėjo paaiškinimas. Atsižvelgiant į tai, teigti, jog byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas turi esminių trūkumų, nėra jokio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai daug įrodymų, kurie patvirtina, A. B. inkriminuotų pažeidimų padarymą.

Byloje esanti 2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus tarpinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4-R-06-43 patvirtina, kad buvo nustatyti tokie pažeidimai: medynas sudarkytas – iškirsti geriausi medyno medžiai, palikti blogiausi; po kirtimo palikti neleistinai mažas medyno skalsumas ir medžių skaičius 1 ha, t. y. 37 procentais mažesnis nei leistina; savavališkai iškirsta 180,545 m3 medienos daugiau, negu leista (b. l. 5). Reikšminga yra tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. gavęs šią Tarpinių kirtimų patikrinimo pažymą pasirašė, jog su nustatytomis aplinkybėmis sutinka (b. l. 5).

Miško einamojo (ugdymo) kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 2-ojo miško kvartalo 26A-jame sklype, patikrinimo aktas patvirtina, kad ugdyti medyną ir iškirsti 41 m³ medienos šiame sklype buvo galima pagal 2013-02-28 pateiktą Pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Nr. 0422. Medienos savavališkai iškirsta 180,545 m³ daugiau negu leidžiama; kirtimas atliktas grubiai pažeidžiant teisės aktais nustatytus reikalavimus bei nesilaikant pranešime nurodytų sąlygų. Taip atliktą kirtimą galima pavadinti medyno „antiugdymu“, bloginančiu medyno produktyvumą bei atsparumą nepalankiems aplinkos faktoriams, genetiškai alinančiu mišką: kirtimui parinkti ir iškirsti geriausiai medyne augę medžiai, o vietoj jų palikti neiškirsti blogiausi (užstelbti, atsilikę) medžiai (nesilaikyta Miško kirtimų taisyklių 51 p., 59 p., reikalavimų). Dalis paliktų blogiausių medyno medžių, susidarius nepalankioms klimatinėms sąlygoms (nuo vėjo, sniego, apledėjimo), per keletą pirmųjų metų po kirtimo gali būti išlaužyti, nes šie medžiai yra „silpniausi“. Didelė tikimybė, jog taip išretintas medynas ateityje bus sudarkytas dar labiau, gali tekti taikyti kraštutinę priemonę – plynąjį sanitarinį miško kirtimą, ir aplinkai (miškui – kaip aplinkos komponentui) bus padaryta žala. Todėl, dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, atsiradus realiai įvertinamai žalai, miškų kontrolę vykdanti institucija pasilieka teisę ją išieškoti iš kaltų asmenų; medynas išretintas neleistinai daug, tai yra liko augti 494 vnt./ha vietoj minimaliai reikalaujamų 800 vnt. (Miško kirtimų taisyklių 33 p.) (b. l. 6-8). Šis Miško einamojo (ugdymo) kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 2-ojo miško kvartalo 26A-jame sklype, patikrinimo aktas aiškiai įvardija kokių teisės aktų nuostatos yra pažeistos bei kaip tai pasireiškė.

2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4k-06-44 patvirtina, jog buvo nustatyti pažeidimai: medyno skalsumas po kirtimo vietovių likęs mažesnis kaip 0,5; be leidimo savavališkai nukirsta 5 vnt. pušų – 6,291 m³ (b. l. 9). Pažymėtina tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. šį patikrinimo aktą gavo ir su jame konstatuotomis išvadomis sutiko (b. l. 9). 2013-05-27 Atrankinio kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 1-ojo miško kvartalo 29A-ajame sklype, patikrinimo akte konstatuota, kad be leidimo savavališkai iškirsta 6,291 m³ augančių medžių (pušų) (b. l. 10).

Be to, padarytus teisės aktų pažeidimus patvirtina ir 2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4k-06-45, su kurioje užfiksuotais pažeidimais A. B. taip pat pasirašytinai sutiko (b. l. 12). Atrankinio kirtimo kirtavietės, esančios šilinės girininkijos 6-ojo miško kvartalo 12A-jame sklype, patikrinimo akte nustatyta, kad be leidimo savavališkai iškirsta 136,717 m3 augančių medžių; po kirtimo medyno I-ojo ardo skalsumas liko 0,3-0,4, tai yra mažesnis negu 0,5 leistinas minimalus; kirtavietė tinkamai nesutvarkyta: palikta žalios spygliuočių medienos sortimentų, vietomis šakos valksmuose išsklidę plačiau negu leidžiama (b. l. 13-14).

Be to, padarytus teisės aktų pažeidimus patvirtina ir 2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4k-06-46, su kurioje užfiksuotais pažeidimais A. B. taip pat pasirašytinai sutiko (b. l. 18). Atrankinio kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 6-ojo miško kvartalo 10A-jame sklype, patikrinimo akte nustatyta, kad be leidimo savavališkai iškirsta 23,126 m³ augančių medžių; po kirtimo medyno I-ojo ardo skalsumas liko 0,4-0,5, tai yra mažesnis negu 0,5 leistinas minimalus; kirtavietė tinkamai nesutvarkyta: palikta žalios spygliuočių medienos atliekų, storesnių negu 8 cm (b. l. 19).

Be to, padarytus teisės aktų pažeidimus patvirtina ir 2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4k-06-47, su kurioje užfiksuotais pažeidimais A. B. taip pat pasirašytinai sutiko (b. l. 21). Atrankinio kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 6-ojo miško kvartalo 20C-jame sklype, patikrinimo akte nustatyta, kad be leidimo savavališkai iškirsta 13,616 m³ augančių medžių; po kirtimo medyno I-ojo ardo skalsumas liko 0,4, tai yra mažesnis negu 0,5 leistinas minimalus (b. l. 22).

Be to, padarytus teisės aktų pažeidimus patvirtina ir 2013-05-27 Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Neplynų pagrindinių kirtimų patikrinimo pažyma Nr. 4k-06-48, su kurioje užfiksuotais pažeidimais A. B. taip pat pasirašytinai sutiko (b. l. 24). Atrankinio kirtimo kirtavietės, esančios Šilinės girininkijos 6-ojo miško kvartalo 20A-jame sklype, patikrinimo akte nustatyta, kad be leidimo savavališkai iškirsta 32,534 m³ augančių medžių; po kirtimo medyno I-ojo ardo skalsumas liko 0,3-0,4, tai yra mažesnis negu 0,5 leistinas minimalus; kirtavietė tinkamai nesutvarkyta: palikta žalios spygliuočių medienos atliekų, storesnių kaip 8 cm (b. l. 25).

Tokiu būdu nustatyta, kad bendras visuose taksaciniuose miško sklypuose savavališkai iškirstų augančių medžių medienos tūris yra 392,829 m³ (b. l. 27).

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas A. B., jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuotų pažeidimų. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str.

Apygardos teismas sprendžia, kad Tauragės rajono apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikrai kaltas dėl jam inkriminuotų pažeidimų padarymo. Pažymėtina, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas negali ignoruoti to fakto, kad tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, A. B. dėl jam inkriminuotų pažeidimų kaltu prisipažino ir gailėjosi. Šios faktinės aplinkybės tik sustiprina teismo įsitikinimą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus.

Apeliacinis skundas taip pat grindžiamas ir tuo, kad buvo atliktas pakartotinis patikrinimas ir miškininko Ž. D. padarytos išvados yra priešingos, t. y., jog savavališko medienos kirtimo faktų neaptikta. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar Valstybinės miškų tarnybos pareigūnas iš viso atliko miško patikrinimą vietoje. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Apygardos teismas visiškai pritaria Aplinkos ministerijos Valstybinės miško tarnybos direktoriaus pateiktame atsiliepime nurodytiems teiginiams, jog nėra pateikta jokio Ž. D. kaip eksperto ar nepriklausomo matuotojo kvalifikaciją patvirtinančio dokumento. Dėl šių aplinkybių jo atlikti nauji (per)patikrinimo rezultatai negali būti oficialiai lyginami su įgaliotų tikrinimus atlikti pareigūnų patikrinimo pažymomis, išvadomis ir kt. Be to, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinė miško tarnyba pateikė patvirtintą išrašą iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos pažeidimų registravimo informacinės sistemos Geoenviron. Šis išrašas patvirtina, kad Ž. D. kaip miškininkas-specialistas praeityje, t. y. 2006-2010 metų laikotarpiu 5 kartus buvo baustas administracinėmis baudomis už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 61 str. 4 d. ir 61 str. 1 d. (už Miškotvarkos projektų sudarymo ir tvirtinimo, miško naudojimo, medienos gabenimo reikalavimų, apvaliosios medienos matavimo, apskaitos ir ženklinimo tvarkos pažeidimus). Šios aplinkybės teismui leidžia pagrįstai abejoti šio asmens kaip miškininko sąžiningumu, objektyvumu bei galėjimu pateikti nešališkus duomenis. Todėl apeliacinio skundo motyvai dėl miškininko Ž. D. atliktų matavimo rezultatų atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad apeliaciniame skunde teigiama, jog neteisingai buvo nustatytas medyno skalsumas, laikytina teisiškai nereikšmingais argumentais. Tokia išvada darytina todėl, kad šias aplinkybes nustatė tam įgalioti reikiamą kvalifikaciją turintys pareigūnai, bet to, kaip minėta anksčiau, pats pažeidėjas su šių matavimų rezultatais sutiko.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. atstovo advokato Alvydo Butos apeliacinį skundą atmesti.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 6 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.