Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-11-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2815-1035/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-11-04
Bylos Nr.
1-2815-1035/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06864-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
P. L.-L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2815-1035/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06864-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.3; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje P. L.-L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. L.-L. 2016 m. vasario 6 d., apie 10.30 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,56 promilių neblaivumas), tyčia nukentėjusiajai motinai E. L. du kartus kumščiu sudavė į kairės pusės galvos sritį ir durimis tyčia prispaudė E. L. dešinės rankos pirštą, tokiais savo veiksmais sukėlė E. L. fizinį skausmą. Šiais veiksmais P. L.-L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, P. L.-L. 2016 m. kovo 6 d., apie 06.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia tempė motinai E. L. už plaukų, stumdė, pargriovė E. L. ant lovos ir ranka spaudė jos kaklą, įkišo pirštus nukentėjusiajai į burną, uždėjo pagalvę, paklodę E. L. ant veido ir dusino, tokiais savo veiksmais padarė E. L. odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė E. L. sveikatą. Šiais veiksmais P. L.-L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta P. L.-L. savo kaltę pripažino visiškai, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su savo dviem dukromis ir motina E. L.. Su motina konfliktai yra nuolatiniai dėl jos amžiaus, dėl ne vietoje padėtų daiktų. Su mama P. L.-L. nesutarė visą laiką, mama nuolat siekia vadovauti, niekuomet nenusileidžia. Tiksliai neprisimena laiko, 2016 m. vasario 6 d. mama išėjo iš namų džiauti rūbų. P. L.-L. užrakino duris ir, mamai grįžus, pasakė, kad jos neįsileis į namus, kadangi mama su savo priekaištais jau buvo ją sunervinusi. Prieš mamai išeinant, tarp jų buvo kilęs konfliktas, kadangi mama jai priekaištavo, kad P. L.-L. leidžia namuose gyventi jos dukros pažįstamai. Tuo metu mama stovėjo už durų, skambino ir beldė į duris. Kaimynė iš antro aukšto iškvietė policiją. Mamai pirštą prispaudė, kai darinėjo duris. Tuo metu P. L.-L. mamai pro atviras duris sakė, kad jos neįsileis į namus, o mama kišo ranką tarp durų. P. L.-L. matė, kad mama įkišo ranką tarp durų ir vis tiek darė duris ir prispaudė mamai ranką. Dėl tą pačią dieną mamai suduotų smūgių taip pat prisipažįsta. P. L.-L. kaltę taip pat pripažįsta ir dėl antros veikos. 2016 m. kovo 5 d. ji buvo svečiuose ir namo grįžo anksti ryte – 2016 m. kovo 6 d. Tiksliai negali pasakyti, dėl ko namuose su motina kilo konfliktas, kadangi tie konfliktai yra dažni. Paties įvykio tikslių aplinkybių neprisimena, tačiau pripažįsta, kad galėjo smurtauti motinos atžvilgiu (b. l. 32, 35).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios P. L.-L. kaltę padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jos pačios prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Apklausta nukentėjusioji E. L. parodė, kad 2016 m. vasario 6 d., paryčiais, į namus (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivi dukra P. L.-L.. E. L., apie 10.00 val., nuėjo į virtuvę, netrukus į virtuvę atėjo ir dukra P. L.-L., kuri pradėjo E. L. įžeidinėti, vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais ir du kartus trenkė E. L. į galvą. Tuomet E. L. išbėgo iš virtuvės į savo kambarį ir laukė, kol dukra nusiramins. P. L.–L. nusiraminus, E. L. nuėjo pas kaimynę paprašyti telefono, kuriuo paskambino savo anūkui ir paprašė atvežti telefoną, nes E. L. telefoną paslėpė P. dukra S.. Tada E. L. grįžo į butą, kur paėmė kilimėlius, kuriuos išnešė į lauką išpurtyti. E. L. vėl grįžus į namus, dukra P. jos jau neįsileido. Dukra pravėrė buto duris, o E. L. suėmė už buto durų, kad jas galėtų atidaryti. Tuo metu dukra P. stipriai uždarinėjo duris ir prispaudė E. L. pirštus. Tuo metu pro šalį ėjo kaimynė, kuri iškvietė policiją. Dar prieš atvykstant policijos pareigūnams, pas E. L. atvyko anūkas P. Š., kuriam prieš tai E. L. skambino (b. l. 10).

Apklausta liudytoja L. B. parodė, kad yra E. L. kaimynė. 2016 m. vasario 6 d. ryte, jai būnant lauke, E. L. paprašė paskambinti į E. L. buto duris, kad jos dukra P. atidarytų duris, nes P. buvo užsirakinusi ir E. L. neįleido į butą. L. B. paskambino į E. L. buto duris ir duris atidarė P., tačiau durų kabliukas trukdė durims pilnai atsidaryti. Tuo metu E. L. kišo rankas tarp durų norėdama, kad P. neuždarytų durų. P. matė, kad E. L. kišo tarp durų ranką, bet vis tiek uždarė duris. Tada L. B. iš namų paėmė bintą ir juo apibintavo E. L. prakirstą pirštą, iškvietė policiją (b. l. 27).

Apklaustas liudytojas E. Š. parodė, kad yra P. L.-L. dukros S. krikšto tėvas. 2016 m. vasario 6 d. jo sūnus P. pasakė, kad jam skambino E. L. ir paaiškino, kad skambina iš kaimynės telefono, nes jos telefoną paėmė P. dukra S.. E. Š. nusprendė nuvažiuoti išsiaiškinti vietoje. Atvykus prie namo, kuriame gyvena E. L., pastaroji jį pasitiko lauke ir paaiškino, kad jos dukra P. jos neįleidžia į namus. E. L. pirštas buvo apibintuotas, kadangi tą pirštą P., uždarydama duris, prispaudė. E. Š. su E. L. nuėjo prie buto durų ir P. juos įsileido. E. L. jam paaiškino, kad ji išėjo į lauką lyg tai džiauti skalbinius ir, tuomet, dukra P. jos nebeįsileido. Dar prieš E. L. išeinant iš namų, dukra P. E. L. sudavė smūgius į galvą. Konfliktai tarp P. L.-L. ir E. L. yra dažni, P. piktnaudžiauja alkoholiu. E. L. anksčiau ne kartą minėjusi, kad prieš ją smurtauja dukra P. ir P. dukra S. (b. l. 24).

Apklausta liudytoja A. L. parodė, kad yra E. L. dukra. Kartu su mama negyvena, tačiau žino visą situaciją, kas vyksta pas mamą namuose. A. L. sesuo P. piktnaudžiauja alkoholiu, nuolat konfliktuoja su mama, jau ne kartą buvo kviesta policija. A. L. mama paaiškino, kad 2016 m. vasario 6 d. P. namuose buvo neblaivi, mamos neįleido į namus, o mamai bandant patekti į butą, P. mamai durimis prispaudė pirštus. Mama sakė, kad P. paslėpė jos telefoną, kad mama negalėtų iškviesti policijos. Taip pat mama A. L. pasakė, kad dar namuose P. mamai du kartus ranka trenkė į galvą. Kaip pasakojo mama, ji dar kartą fizinį smurtą patyrė 2016 m. kovo 6 d. Tuomet P. eilinį kartą namuose buvo neblaivi, paryčiais leido muziką. Mama P. paprašė pritildyti muziką, tuomet tarp jų kilo konfliktas. P. pradėjo mamą stumdyti, tampė už plaukų, pargriovusi ant lovos bandė mamą dusinti. Mama A. L. paskambino apie 06.00 val. ryte ir A. L. iškvietė policiją (b. l. 25).

E. L. 2016 m. kovo 16 d. pareiškime nurodyta, kad 2016 m. vasario 6 d. dukra P. L.-L. paryčiais grįžo namo neblaivi. E. L. papriekaištavus, kad be jos sutikimo P. L.-L. leido gyventi bute nepažįstamai merginai, P. L.-L. atėmė iš E. L. telefoną, virtuvėje du kartus kumščiu smogė E. L. į galvą. E. L. išėjus kviesti pagalbos pas kaimynus ir, grįžus atgal į butą, P. L.-L. E. L. neįsileido ir, uždarydama buto duris, prispaudė E. L. pirštus. Į įvykį buvo atvykusi policija, pareigūnas nufotografavo E. L. sužalojimus, priėmė pareiškimą. Taip pat nurodyta, kad 2016 m. kovo 6 d. P. L.-L. į namus vėl grįžo paryčiais neblaivi. E. L. dukros paprašė pritildyti muziką, tačiau P. L.-L. įsiveržė į E. L. kambarį, pradėjo ją stumdyti, tampyti už plaukų, pagriovė E. L. ant lovos, užvirto, ranka spaudė kaklą, įkišo pirštus į burną, kad E. L. nevaitotų, uždėjo pagalvę E. L. ant veido bei užklojusi paklode, dusino E. L.. Tokiais veiksmais P. L.-L. apdraskė E. L. veidą, padarė sumušimus veide, taip padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl šio įvykio E. L. skambino dukrai A. L., kuri iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai E. L. nurodė, kad, jeigu ji pageidauja, vėliau atvyktų į policijos komisariatą ir parašytų skundą dėl dukros elgesio. Atvykusi greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo E. L., suleido jai vaistų (b. l. 16-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 697/2016(01) nurodyta, kad E. L. padarytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos kairėje pusėje, paviršinė muštinė žaizda apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimi tiriamosios nurodytu laiku (2016 m. kovo 6 d.) Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 19).

Iš alkotesterio pažymos matyti, kad P. L.–L. 2016 m. vasario 6 d. 13.16 val. nustatytas 1,56 promilių neblaivumas (b. l. 36).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamosios veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi ji, du kartus kumščiu sudavė į kairės pusės galvos sritį motinai E. L. ir durimis tyčia prispaudė jai dešinės rankos pirštą, taip jai sukeldama fizinį skausmą. Be to, ji konflikto metu stumdė motiną E. L., pagriovė ją ir ranka spaudė jos kaklą, įkišo pirštus į burną, padarė odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairėje pusėje, paviršinę muštinę žaizdą apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, taip nežymiai sutrikdydama E. L. sveikatą.

Įtariamajai P. L.-L. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, P. L.-L. tam pritarė ir sutiko su siūloma bausme (b. l. 50-53). E. L. 2016 m. spalio 7 d. pranešimu yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 54).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, į kaltinamosios asmenybę – dirbanti, neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 41-43), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta (b. l. 46), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 47), taip pat į nustatytą kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę – 2016 m. vasario 6 d. veiką padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes, o būtent: už 2016 m. vasario 6 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; už 2016 m. kovo 6 d. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji P. L.-L. prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu P. L.-L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 33), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. L.-L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. vasario 6 d. veika) ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

P. L.-L. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016 m. kovo 6 d. veika) ir skirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir P. L.-L. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. L.-L. skirti galutinę bausmę –laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją per visą bausmės laikotarpį tęsti darbą bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 3 (tris) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

P. L.-L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti P. L.-L., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš