Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkų tautybės, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) 2012 m. kovo 2 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. - 1 metų laisvės apribojimo bausmė;

2) 2014 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. - 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė (bausmę atlikęs), teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2018 m. vasario 16 d., apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,63 prom. girtumas), peiliu dūrė tris kartus V. J. į lytinius organus, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. J. pjautinę žaizdą kapšelyje ir dvi paviršines pjautines žaizdas varpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. B. nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta pilnai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, paaiškino, jog 2018 m. vasario 16 d., vakare, peiliu sužalojo savo dukros draugą V.. Minėtą dieną jis buvo pas dukrą V. B., jos vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tą dieną pas dukrą namuose buvo jos draugai: V. J. ir E. N.. Minėtą dieną jis buvo neblaivus, buvo gerokai apsvaigęs nuo išgerto alkoholio. alkoholį vartojo nuo 2018 m. vasario 15 d. V. J. anksčiau draugavo su jo dukra. Jam jis nepatiko, todėl savo dukrą jis supažindino su kitu vaikinu, dėl kurio V. su V. išsiskyrė. Būtent dėl šios priežasties, jam ir V., esant apsvaigusiems nuo alkoholio, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jie abu susiginčijo, pradėjo stumdytis, kumščiuotis, tačiau V. jam fizinio skausmo nesukėlė. Jie tampėsi ir suplėšė vienas kitam striukes. Jo dukra dėl tokio jų elgesio ant jų supyko ir pasakė, kad jos bute tikrai nesimuš. Tada jis su V. nusiramino ir toliau sėdėjo dukros bute prie stalo, vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, kiek buvo valandų pasakyti negali, buvo pavakarys, galimai buvo apie 19.00 val., jis su V. vėl susiginčijo. Abu atsistojo, pradėjo stumdytis. V. jį stipriai stumtelėjo, po to V. išėjo iš buto. Jis, būdamas labai supykęs, stvėrė iš spintelės stalčiaus peilį ir išbėgo paskui V. iš buto. Viskas vyko labai greitai. Laiptinėje, prie buto durų pamatęs V., pribėgo prie jo ir dūrė V. peiliu ne vieną kartą. Peilį laikė nuleidęs laikydamas dešinėje rankoje. Norėjo jam durti į koją ir jį tuo tiesiog pagąsdinti. Kur dūrė – nesitaikė. Kiek tiksliai kartų dūrė – tiksliai neatsimena, todėl neatmeta galimybės, kad dūrė tris kartus. Dūrė vis į tą pačią vietą. Jam atrodo, kad dūrė nestipriai, visai neužsimodamas. Kokiu peiliu dūrė V. – neatsimena. Apibūdinti to peilio negalėtų, atsimena, kad peilis buvo nedidelis. Kai dūrė V. jis nerėkė, pagalbos nešaukė. Tuo metu laiptinėje jokių pašalinių žmonių nebuvo ir niekas nematė, kaip jis sužalojo V.. Po to, kai dūrė V., jie grįžo į butą. Jis įėjo pirmas, o V. paskui jį. Jie nebesipyko. Užėjęs į butą V. paprašė V., kad ši jam iškviestų greitąją. Jo dukra labai išsigando, ji paskambino greitajai. Jis tuo metu numetė peilį, kuriuo dūrė V., ant spintelės. Atvykę medikai išsivežė V. į ligoninę. Atvykę pareigūnai jį sulaikė. Jis labai gailisi dėl tokio savo elgesio. V. yra geras vaikinas ir jis prieš jį nieko blogo neturi. V. dūrė, nes buvo girtas. Mano, kad jei būtų buvęs blaivas – būtų taip tikrai nepasielgęs. Kad V. peiliu sužalojo būtent lytinius organus jis sužinojo tik vėliau, galimai jam apie tai pasakė jo dukra. Sužaloti V. lytinių organų jis nenorėjo, norėjo nestipriai įdurti jam į koją, tačiau pataikė kitur. Dėl to V. atsiprašė. Jis jam atleido, jie susitaikė (b. l. 93, 97-98).

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2018 m. vasario 17 d. Protokolu-pareiškimu (b. l. 6), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 8), 2018 m. vasario 17 d. Įvykio vietos apžiūros protokolu ir priedais (b. l. 9-18), ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo V. J. duotais parodymais (b. l. 24-25, 28, 29), ikiteisminio tyrimo metu liudytojų V. B., E. N. duotais parodymais (b. l. 31-33, 35), 2018 m. gegužės 9 d. Apžiūros protokolu (b. l. 44), 2018 m. kovo 7 d. Apžiūros protokolu ir priedais (b. l. 64-72), alkotesterio kvitu (b. l. 85), kita bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad R. B. 2018 m. vasario 16 d. panaudojo smurtą V. J. atžvilgiu ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 139-141).

Skiriant bausmę R. B. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas fizinis smurtas ir sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, ne sykį baustas administracine tvarka. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis R. B. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. vasario 17 d. 03.30 val. iki 2018 m. vasario 18 d. 13.06 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 laisvės apribojimo dienas.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareiškė civilinį ieškinį dėl 468,76 eurų turtinės žalos priteisimo iš kalto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo (b. l. 52-53). Kaip matyti iš bylos medžiagos, civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis R. B. 2018 m. balandžio 3 d. sudarė Žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 60-61), kuria R. B. įsipareigojo žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginti per 20 mėnesių nuo 2018 m. balandžio 3 d. Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, jog civilinis ieškovas ir kaltinamasis sudarė rašytinę sutartį dėl nusikalstam veika padarytos žalos atlyginimo, šioje baudžiamojoje byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: vokas, kuriame kraujo pėdsakas, paimtas nuo lovos čiužinio kambaryje (b. l. 20), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paliktinas saugoti baudžiamoje byloje Nr. 1-2183-1078/2018.

Sutinkamai su išdėstytu ir vadovaudamasi BPK 420-421 str., teisėja,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 9 mėnesius pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per bausmės laiką 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 9 mėnesius pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei per bausmės laiką 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. vasario 17 d. 03.30 val. iki 2018 m. vasario 18 d. 13.06 val., kas, vadovaujantis BK 65 straipsniu, atitinka 4 (keturias) laisvės apribojimo dienas.

R. B. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: voką, kuriame kraujo pėdsakas, paimtas nuo lovos čiužinio kambaryje (b. l. 20), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamoje byloje Nr. 1-2183-1078/2018.

Išaiškinti R. B., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.