Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-09-16 · Byla Nr. N-444-1527-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-16
Bylos Nr.
N-444-1527-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444?1527/2010Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutarties A. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 11 d., 16 val. 40 min., Jurbarke, S. Dariaus ir S. Girėno bei Vytauto Didžiojo gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę BMW, ant kelio dangos suko vietoje ratus, sukdamas į kairę išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui. Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 113, 28 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 2 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Institucijos 2009 m. gegužės 12 d. nutarimu A. Č. pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 1 500 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 18 mėnesių.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. liepos 9 d. nutartimi A. Č. skundą atmetė ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad A. Č. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno V. T. tarnybiniu pranešimu bei parodymais. Netikėti nuosekliais ir išsamiais V. T. parodymais teismas neturėjo pagrindo. Taip pat teismas nenustatė, kad formindami Kelių eismo taisyklių pažeidimą policijos darbuotojai būtų pažeidę Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukciją, patvirtintą Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 ir Policijos patrulių veiklos instrukciją, patvirtintą Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660. A. Č. paaiškinimus teismas vertino kaip bandymą išvengti atsakomybės. Nurodė, kad nuobaudos būtų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad pagrindo A. Č. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir keisti skirtą administracinę nuobaudą nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. Č. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį bei Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad sankryžoje, sulaukęs žalio šviesoforo signalo, leidžiančio jam važiuoti, jis suko į kairę. Mano, kad automobilio ratai vietoje neprasisuko, bent jau specialiai to jis nedarė. Sukant į kairę ir užvažiavus ant žvyro, akmenukų, automobilį sumėtė ir priekiniai ratai kirto pažymėtos priešingos krypties eismo kairės juostos liniją. Apeliantas suvaldė automobilį ir neviršydamas leistino greičio nuvažiavo. Apelianto nuomone, teismas neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir aktyviai, tenkinosi tik vieno liudytojo – pareigūno V. T. parodymais. Apeliantas nurodo vairavęs automobilį, kuris varomas galiniais ratais, todėl, jo manymu, sėdėdamas savo automobilyje liudytojas V. T. negalėjo pastebėti, jei apelianto vairuojamo automobilio galiniai ratai būtų prasisukę. Taip pat apeliantas pažymi, kad prasukus automobilio ratus, būtų likusios žymės ant asfalto, tačiau tokių įrodymų nepateikta, nėra ir vairuotojų ar pėsčiųjų, kuriems apeliantas tariamai sukėlė pavojų, pareiškimų. Oficialaus dokumento, patvirtinančio, kad sankryža stebima arba jau nestebima vaizdo kameromis ir kad tos dienos įrašo nėra, teismui nepateikta. Apelianto manymu, jeigu teismas nepareikalavo iš Institucijos vaizdo įrašo iš įvykio vietos, tai laikytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimų pažeidimu, o jeigu įrašo buvo pareikalauta, bet jis nepateiktas ir nepateikti įrodymai, kad tokie įrašai nedaromi, tai yra trukdymas teismui tirti bylą. Taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų jo turiniui – nenurodyta, kas surašė protokolą, neišsamus pažeidimo aprašymas. Pažymi, kad protokolas surašytas nesuteikiant apeliantui galimybės pasiaiškinti, neišaiškinus jo teisių. Nurodo, kad pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, kaltės forma yra tyčia, turi būti nustatytos chuliganiškos paskatos, ir tai turi atsispindėti administracinio teisės pažeidimo protokole (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N502-845/2009), tačiau nei protokole, nei nutarime to nėra. Apelianto manymu, nėra pagrindo ir perkvalifikuoti jo veiką pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes nėra įrodymų, kad kiti vairuotojai turėjo stabdyti arba vengdami susidūrimo staigiai keisti judėjimo kryptį. Transporto priemonių, kurias apeliantas būtų turėjęs praleisti, jo teigimu, nebuvo, todėl pavojaus niekam nekilo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apygardos administracinio teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad A. Č. tyčia padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tuo sukeldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Pažymi, kad nemalonūs nubaustajam administracine nuobauda padariniai yra būtina administracinės atsakomybės sąlyga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Viena iš priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. Teismas privalo konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos ir kurios nenustatytos ir kokiais įrodymais tai grindžiama. Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. Č. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. Č. kaltu pagal nurodytą normą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apelianto iškelta versija, kad jis pažeidimo nepadarė ir pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kad automobilio ratai neprasisuko, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūnų V. T. ir L. Ž. tarnybiniais pranešimais (b. l. 5, 15, 16), kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi bei liudytojo V. T. parodymais teisme (b. l. 34). V. T. parodė, kad matė, kaip automobilis BMW staiga pajudėjo iš vietos, ratai prasisuko, automobilis slysdamas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Paminėtus įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė patikimais ir pakankamais administraciniam teisės pažeidimui įrodyti.

Apeliantas argumentuoja, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra įvardyta, kad apelianto veiksmai laikytini padarytais iš chuliganiškų paskatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, priešingai nei teigia apeliantas, protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtu tarnybiniu pranešimu, kuriame A. Č. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip padarytas negerbiant kitų eismo dalyvių ir keliant jiems realų pavojų bei norint atkreipti žmonių dėmesį. Tai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką. Taip pat išsamiai A. Č. veika apibūdinta ir Institucijos nutarime (b. l. 14).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyti jį surašiusio pareigūno duomenys, nagrinėjamu atveju laikytina neesminiu protokolo trūkumu. Pažymėtina, kad byloje esančioje Institucijos pateiktoje administracinio teisės pažeidimo protokolo kopijoje (b. l. 13) nurodytos protokolą surašiusio pareigūno pareigos, vardas ir pavardė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat nurodo, kad jam nebuvo išaiškintos jo teisės, administracinio teisės pažeidimo byla ištirta ir nagrinėta skubotai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, nes pirmosios instancijos teisme vyko žodinis procesas, ir posėdžio metu A. Č. turėjo galimybę naudotis visomis savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, teisėmis. Be to, A. Č. naudojasi advokato teisine pagalba. Pastebėtina, kad A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokole ne tik pasirašė, bet ir paaiškino pažeidimą, todėl skundo argumentas, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą jam nesuteikta galimybė pasiaiškinti, taip pat atmestinas. Institucijos atstovas teisme nurodė, kad įvykio vaizdo įrašo nėra (b. l. 33), todėl apelianto argumentai, kad teismas neaktyviai dalyvavo tiriant bylos aplinkybes ar Institucija trukdė bylos nagrinėjimui, laikytini nepagrįstais.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius