Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. C. ieškinį atsakovui M. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022 m. lapkričio 15 d. ieškiniu, teisme registruotu 2022 m. lapkričio 30 d., ieškovė prašo: nepilnamečio sūnaus D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su mama (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui D. kasmėnesinėmis periodinėmis 260 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki sūnaus D. pilnametystės; priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui D. įsiskolinimą už praėjusius keturis mėnesius (2022 m. liepos–lapkričio mėnesius), skaičiuojant po 260 Eur/mėn., iš viso 1 040 Eur; sūnaus išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirt ieškovę; nustatyti atsakovo ir sūnaus D. bendravimo tvarką – atsakovas bendrauja su sūnumi neribotai, bendravimo laiką suderinęs su ieškove iš anksto. Ieškinyje nurodyta, jog šalys nebuvo susituokę, bet palaikė artimus ryšius, kartu gyveno, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D., atsakovas pripažino tėvystę ir suteikė D. savo pavardę, tačiau prieš keturis mėnesius šalių santykiai nutrūko, kartu nebegyvena. Kadangi atsakovas nesirūpina ir sūnumi, kuris gyvena ieškove, kuri sūnų myli, rūpinasi jo auklėjimu, lavinimu, sveikata ir ateityje taip pat galės sūnumi tinkamai pasirūpinti, nepilnamečio sūnaus D. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, o tėvui, su kuriuo negyvena vaikas, numato pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). Sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, kadangi sūnui yra labai svarbus bendravimas su tėvu, ieškovė sieks, kad jie bendrautų be apribojimų ir sudarys tam sąlygas, todėl, kol kas sūnus yra mažas, atsakovas galėtų bendrauti su sūnumi maksimaliai ieškovės namuose, suderinęs bendravimo tvarką ir laiką iš anksto.

Dėl materialinio vaikų išlaikymo. Visą laiką tik ieškovė rūpinasi sūnaus būtinųjų poreikių patenkinimu, perku maistą, drabužius, apavą, rūpinuosi jo lavinimu, pramogomis, iš viso sūnaus poreikių patenkinimui išleisdama apie 500 Eur/mėn. (Maistas – 120 Eur, drabužiai, avalynė – 140 Eur, sauskelnės – 90 Eur, knygutės, žaisliukai – 30 Eur, buteliukas, čiulptukai – 30 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, skalbimo milteliai, higienos priemonės – 50 Eur, vitaminai, vaistai, kremukai – 20 Eur). Ieškinyje nurodomi vaiko poreikiai ir išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt. būtiniesiems poreikiams. Atsakovas turi vykdyti tėvo pareigą ir teikti išlaikymą sūnui įstatymo nustatytose ribose. Ieškovė turi papildomų išlaidų baldų įgijimui sūnui, buities užtikrinimui (patalynės įgijimas, skalbimas, drabužių priežiūra, buitinė įranga šių darbų atlikimui), skiria savo laiką maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnaus laisvalaikiui, slaugymui jam susirgus, vedu pas gydytojus, užtikrina jo sveikatos apsaugą, ir kt., todėl atsakovo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo pinigine išraiška turėtų būti didesnis – po 260 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas yra sveikas, jaunas ir darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti tokiu pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, paskolų prisiėmimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Be to, tėvų pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios nepriklausomai, kad tėvai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Su atsakovu bendras ūkis nevedamas nuo 2022 m. liepos mėnesio ir per šį laikotarpį atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl priteitinas ir 1 040 Eur įsiskolinimas už keturis praėjusius mėnesius.

Teisėja 2022 m. lapkričio 30 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 d. terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2022 m. gruodžio 8 d., atsakovui atvykus į teismą.

Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir jokių įrodymų išreikalauti neprašė, byla buvo paskirta nagrinėti uždarame teismo posėdyje, dalyvaujantiems byloje asmenims pranešant apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, o Išvadą teikiančiai institucijai buvo nustatytas 14 d. terminas atsiliepimui pateikti.

Išvadą teikianti institucija 2023 m. sausio 16 d. išvadoje nurodo, kad pritaria, jog tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams be jo tėvų turtinei padėčiai, iš atsakovo priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės būtų padidintas iki ieškovės prašomo dydžio, tačiau galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo. Išvadoje nurodyta, jog Tarnybos Skyriuje Jonavos rajone šalių šeima yra žinoma dėl gautų pranešimų apie galimus šalių nepilnamečio vaiko D. B., gim. (duomenys neskelbtini), teisių pažeidimus: (duomenys neskelbtini) nustatytas galimas smurtas prieš vaiką; (duomenys neskelbtini) nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. (duomenys neskelbtini) šalių šeimai paskirta atvejo vadyba, (duomenys neskelbtini) atvejo vadyba šeimai nutraukta. Vykdant teismo įpareigojimą pateikti išvadą Tarnybos Skyriaus Jonavos r. specialistas 2023 m. sausio 13 d. telefono numeriu (duomenys neskelbtini) susisiekė su ieškove, kuri paaiškino kartu su mažamečiu šalių sūnumi D. B. gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini) iš fizinio asmens nuomojamame vieno kambario bute, buto plotas apie 30 kv. metrų. Ieškovė moka 100 Eur buto nuomos mokestį per mėnesį bei moka už komunalines paslaugas. Ieškovė paaiškino, kad ji apie 5 mėnesius gyvena atskirai nuo atsakovo, šalims pradėjus gyventi skyriumi, šalių sūnus liko gyventi kartu su ieškove. Ieškovės teigimu, atsakovas pradėjus gyventi atskirai teikė materialinį išlaikymą sūnui bei su sūnumi bendraudavo, tačiau maždaug prieš 3 mėnesius nustojo teikti išlaikymą bei gal prieš 2 mėnesius nustojo bendrauti su sūnumi. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį, tiksli jo buvimo vieta jai nėra žinoma. Ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo tėvų gyvenamąją vietą. Pasak ieškovės, tarp jos ir atsakovo nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei dėl atsakovo bendravimo su vaiku, tačiau yra ginčas dėl materialinio išlaikymo vaikui iš atsakovo priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovas sutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku, šalys susitardavo dėl to, vaikas atsakovą pažįsta ir žino, kad jis jo tėvas, ieškovė sudarys sąlygas atsakovui bendrauti su vaiku, kai atsakovas išreikš tokį norą. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Jos pajamas sudaro socialinės išmokos: vaiko pinigai 85 Eur per mėnesį bei 189,60 Eur per mėnesį vaiko priežiūros išmoka. Ieškovė paaiškino esanti sveika ir darbinga, iki išeidama vaiko priežiūros atostogų dirbo ir ketina nuo 2023 m. rudens leisti vaiką į vaikų darželį bei pradėti dirbti. Ieškovė yra baigusi 12 klasių, specialybės nėra įgijusi. Sūnus yra sveikas, specialieji poreikiai jam nėra nustatyti. Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas ir darbingas, specialybės nėra įgijęs, atsakovo išsilavinimo ieškovė nežino. Ieškovės nuomone, atsakovas turėtų galimybę teikti sūnaus išlaikymui jos prašomo dydžio materialinį išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomomis po 260 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas nėra pateikęs teismui atsiliepimo į ieškovės ieškinį, ieškovės teigimu, jis išvykęs į užsienį, todėl jo pozicija dėl ieškinio nežinoma. Tarnybos Skyrius šiuo metu neturi objektyvių duomenų, jog nepilnamečio vaiko D. B. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove prieštarautų teisėtiems vaiko interesams. Tuo atveju, jei šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, iš atsakovo priteistinas materialinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Tarnybos Skyriaus Jonavos rajone nuomone, ieškovės prašymas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 260 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, neprieštarauja teisėtiems vaiko interesams tuo atveju, jei byloje esantys įrodymai patvirtins, jog ieškovės prašomo išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, iš atsakovo būtų priteistas ieškovės prašomo dydžio materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Tarnybos Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus vaiko interesus, sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo vaikui įsiskolinimas, jei tokio įsiskolinimo susidarymas būtų įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovės paaiškinimu, kurio atsakovas neužginčijo, nustatyta, jog šalys nebuvo susituokę, bet palaikė artimus ryšius, kartu gyveno, (duomenys neskelbtini) gimus sūnui D., atsakovas pripažino tėvystę ir suteikė D. savo pavardę, tačiau nuo 2022 m. liepos mėnesio šalių santykiams nutrūkus, šalys kartu nebegyvena, o sūnus gyvena tik su ieškove, kuri viena juo rūpinasi ir jį išlaiko.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Atsakovui neteikus į bylą rašytinio atsiliepimo, į bylos nagrinėjimą neatvykus ir neteikus jokių žodinių paaiškinimų, teismas, neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais apie tai, kad nuo 2022 m. liepos mėnesio ji viena (be atsakovo) gyvena su sūnumi Danieliumi ir viena juo rūpinasi, dėl ko nėra jokio pagrindo nenustatyti sūnaus gyvenamosios vietos kartu su ieškove, tuo labiau, kad tam neprieštaravo ir išvadą teikianti institucija.

CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikas, nekliudyti antrajam bendrauti su vaiku ir dalyvauti vaiko auklėjime, o tėvui, su kuriuo negyvena vaikas, numato pareigą dalyvauti vaiko auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis).

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnis nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis).

Ieškovė prašo, jog po santuokos nutraukimo atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka būtų neribojama, atsakovui bendravimo laiką su sūnumi suderinus iš anksto su ieškove. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, jog tai prieštarautų teisėtiems šalių nepilnamečio vaiko interesams.

Ieškovei nurodžius, jog, sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, ieškovė, atsižvelgdama į tai, jog kadangi sūnui yra labai svarbus bendravimas su tėvu, ji sieks, kad jie bendrautų be apribojimų ir sudarys tam sąlygas, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas jokių prieštaravimų ir savo reikalavimų ar kitokių pasiūlymų neišreiškė, tenkina ieškinio reikalavimą ir nustato ieškovės prašomą atsakovo ir sūnaus D. bendravimo tvarką – atsakovas bendrauja su sūnumi neribotai, bendravimo laiką suderinęs su ieškove iš anksto.

Dėl išlaikymo priteisimo

Sūnaus gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, spręstinas materialinio išlaikymo sūnui iki jo pilnametystės priteisimo iš atsakovo klausimas.

Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Abu tėvai turi būti atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir – LAT) 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (LAT 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių ir profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas.

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Ieškovės teigimu ieškinyje, patenkinti sūnaus būtiniems poreikiams ji, vienintelė besirūpinanti jų patenkinimu, per mėnesį išleidžia viso 495 Eur: maistas – 120 Eur, drabužiai, avalynė – 140 Eur, sauskelnės – 90 Eur, knygutės, žaisliukai – 30 Eur, buteliukas, čiulptukai – 30 Eur, higienos priemonės – 15 Eur, skalbimo milteliai, higienos priemonės – 50 Eur, vitaminai, vaistai, kremukai – 20 Eur.

Tačiau pažymėtina, jog teismo posėdžio metu pati ieškovė, atsakinėdama į teisėjos užduotus klausimus, sutikslino, jog maistui per mėnesį reikalinga 117 Eur (3 pakuotės mišinukų– apie 30 Eur, košės 8–9 pakuotės – apie 40 Eur, tyrelės 15 vnt. – 15 Eur, daržovės – apie 10 Eur, arbata 2 pakeliai – 6 Eur, varškytės 10 vnt. – 10 Eur, sūreliai 10 vnt. – 6 Eur), drabužiai ir avalynė 140 Eur kainuoja tik žiemos sezono metu, o šiltuoju metu – apie 80 Eur. Be to, ieškovė pripažino, jog sauskelnių reikia 3 arba 4 pakuočių 88–90 Eur vertės, jog 1 buteliukas kainuoja 10 Eur ir 2 čiulptukai 10 Eur, šampūnas 1 vnt. kainuoja 3 Eur, skalbiklis 1 vnt. – 10 Eur, minkštiklis 1 vnt. – 5 Eur, drėgnos servetėlės 15 (3x 5) pakelių – apie 20 Eur, vitaminas D – apie 3 Eur, vaistai dantenoms tepti, nuo temperatūros ir kosulio – apie 10 Eur, kremai nuo iššutimo – 5 Eur.

Teismo nuomone, prie būtinų sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), poreikių nurodyta 120 Eur suma maistui, pačiai ieškovei posėdžio metu nurodžius, jog maistui per mėnesį reikalinga 117 Eur (3 pakuotės mišinukų– apie 30 Eur, košės 8–9 pakuotės – apie 40 Eur, tyrelės 15 vnt. – 15 Eur, daržovės – apie 10 Eur, arbata 2 pakeliai – 6 Eur, varškytės 10 vnt. – 10 Eur, sūreliai 10 vnt. – 6 Eur), ieškovei neteikus jokių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, čekių), mažintina iki 115 Eur. Teismo nuomone, 115 Eur suma maistui nelaikytina nei per didele (įvertinus vaiko amžių), nei per maža (įvertinus itin išaugusias maisto kainas).

Poreikių lentelėje nurodyta 140 Eur suma drabužiams ir avalynei taip pat mažintina, pačiai ieškovei pripažinus, jog tai išlaidos žiemos sezono aprangai, o išlaidos šiltuoju sezonu vidutiniškai sudaro tik apie 80 Eur, kas reiškia, jog vidutinės išlaidos drabužiams ir avalynei, pasak pačios ieškovės, sudaro tik 110 Eur (140+80)/2). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė neteikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas drabužiams ir avalynei, kurios didelis pasirinkimas yra ir dėvėtų drabužių parduotuvėse, teismas būtinas išlaidas drabužiams ir avalynei mažina iki 80 Eur per mėnesį. Ši suma nelaikytina nei per didele, nei per maža, įvertinus aplinkybę, jog sūnus yra tokio amžiaus, kai praktiškai kas metai drabužiai ir avalynė yra išaugami ir turi būti atnaujinami.

Poreikių lentelėje nurodyta 90 Eur suma sauskelnėms, teismo nuomone, taip pat mažintina. Ieškovei teismo posėdžio metu pripažinus, jog sauskelnių reikia 3 arba 4 pakuočių 88–90 Eur vertės, kas reiškia, jog vidutiniškai per mėnesį reikalingų 3,5 pakuočių sauskelnių turėtų kainuoti tik 78 Eur (3,5 x 89 / 4), be to, ieškovei neteikus jokių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, čekių), be to, įvertinus tai, jog sauskelnių poreikis yra laikinas, nes sūnus jau turi būti mokinamas apsieiti be jų, poreikių lentelėje nurodyta 90 Eur suma sauskelnėms mažintina iki 60 Eur. Tačiau teismas nemano, jog, nelikus sauskelnių, 50 Eur suma turėtų būti išminusuota iš poreikių sąrašo, kadangi būtent tokia suma, teismo nuomone, bus reikalinga užtikrinti atsirasiantį nuolatinį sūnaus aprūpinimą tualetiniu popieriumi, naktiniu puodu, muilu, WC ir vonios valikliais, švariais rankšluosčiais ir patalyne, o taip pat, atsiradus poreikiui valyti vaiko dantukus, teks pirkti vaikišką dantų pastą ir atnaujinimo reikalaujančius dantų šepetėlius.

Poreikių lentelėje nurodyta 30 Eur suma knygutės ir žaisliukams mažintina iki 20 Eur ieškovei neteikus jokių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, čekių), be to, esant galimybėms šiuos daiktus gerokai pigiau įsigyti ,,iš antrų rankų“. Tačiau, prie šios pozicijos priskyrus ir kitas išlaidas sūnaus laisvalaikio ir lavinimo organizavimui, pagrįsta laikytina ieškovės nurodyta 30 Eur suma.

Poreikių lentelėje nurodyta 30 Eur buteliukui ir čiulptukams mažintina iki 15 Eur, pačiai ieškovei teismo posėdžio metu nurodžius, jog faktinės išlaidos yra tik 20 Eur (buteliukui 10 Eur ir 2 čiulptukams 10 Eur) ir neteikus jokių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, čekių). Pažymėtina ir tai, jog, nelikus buteliukų ir čiulptukų, ši suma neišminusuotina, kadangi neišvengiamai atsiras išlaidos vaikiškiems indams ir įrankiams, vaiko sudaužytų indų atnaujinimui bei maisto gamybos indams.

Poreikių lentelėje nurodyta 15 Eur higienos priemonėms ir 50 Eur skalbimo milteliams ir higienos priemonėms mažintina nuo 65 Eur (15 + 50) iki 25 Eur, pačiai ieškovei teismo posėdžio metu nurodžius, jog faktiškai yra patiriamos tik 38 Eur išlaidos (šampūnui 1 vnt. – 3 Eur, skalbikliui 1 vnt. – 10 Eur, minkštikliui 1 vnt. – 5 Eur ir drėgnoms servetėlėms 15 (3x 5) pokų – apie 20 Eur), tačiau neteikus konkrečių įrodymų apie šių turėtų išlaidų dydį. Teismo nuomone, 25 Eur suma higienos ir skalbimo priemonėms nelaikytina nei per didele, nei per maža įvertinus vaiko amžių bei tai, jog pakankamai brangių drėgnų servetėlių sunaudojimą galima sumažinti.

Poreikių lentelėje nurodyta 20 Eur suma vitaminams, vaistams, kremukai nuo iššutimo mažintina nuo 20 Eur iki 15 Eur, pačiai ieškovei teismo posėdžio metu nurodžius, jog faktinės išlaidos yra tik 18 Eur (vitaminui D apie 3 Eur, vaistams dantenoms tepti, nuo temperatūros ir kosulio – apie 10 Eur, kremui nuo iššutimo – 5 Eur) ir neteikus jokių šias išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų (pavyzdžiui, čekių).

Taigi pagrįstomis išlaidomis ieškovės nurodytiems būtiniems poreikiams patenkinti pripažintina 340 Eur suma (nes 115 + 80 + 60 + 30 +15 +25 + 15 = 340).

Tačiau kadangi prie šių išlaidų ieškinyje nebuvo įtraukta ieškovės turėtų būsto nuomos ir komunalinių išlaidų, teismo nuomone, vidutiniškai per mėnesį sudarančių apie 200 Eur (ieškovės teigimu, nuo 190 iki 240 Eur), sūnui tenkanti ½ dalis, t. y. 100 Eur, teismas pagrįstomis ir būtinomis sūnaus išlaikymo išlaidomis pripažįsta 440 Eur sumą. Pažymėtina, jog į šią sumą įtraukti prieš tai išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimui ir kt. būtiniesiems poreikiams.

Teismui pagrįstomis ir būtinomis sūnaus išlaikymo išlaidomis pripažinus tik 440 Eur sumą, spręstina, jog tik šios sumos ½ dalis, sudaranti 220 Eur, šiuo atveju, teismo nuomone, galėtų būti priteista iš atsakovo, kaip atitinkanti protingumo kriterijų, laikant, jog abiejų šalių galimybės prisidėti prie sūnaus išlaikymo yra vienodos – po ½ dalį. Nors, ieškovės teigimu, ji turi papildomų išlaidų baldų ir buitinės įrangos įsigijimui, maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnaus laisvalaikio organizavimui, jo slaugymui jam susirgus, vedimui pas gydytojus ir kt., todėl atsakovo prisidėjimas prie sūnaus išlaikymo pinigine išraiška turėtų būti didesnis – po 260 Eur, tačiau teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovas prie sūnaus poreikių patenkinimo turi pareigą prisidėti didesne dalimi nei prisideda pati ieškovė. Pažymėtina tai, jog ieškovė, toliau likusi gyvenanti šalių nuomotame būste, jokiais įrodymais nepagrindė savo teiginių apie jos turėtas naujas išlaidas baldų ir buitinės įrangos įsigijimui. O tai, kad ieškovė turi papildomų išlaidų maisto supirkimui ir gaminimui, būsto priežiūrai, sūnaus laisvalaikio organizavimui, jo slaugymui jam susirgus, vedimui pas gydytojus, teismo nuomone, kompensuoja ieškovės gaunami vaiko pinigai. Nors, ieškovės teigimu, atsakovas, būdamas sveikas, jaunas ir darbingas, turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti tokių pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametį sūnų, tačiau pažymėtina, jog tokia pati taisyklė galioja ir pačiai ieškovei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteisiant tik po 220 Eur per mėnesį periodinėmis 220 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo

Be to, ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad ji su atsakovu bendro ūkis neveda nuo 2022 m. liepos mėnesio ir per šį laikotarpį atsakovas visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 040 Eur įsiskolinimą už keturis praėjusius mėnesius.

Teismo posėdžio metu ieškovei pripažinus, kad atsakovas prieš išeidamas iš namų sumokėjo 300 Eur nuomos mokestį į priekį, tačiau pačiam nuomojamame bute nebegyveno, teismas šia 300 Eur suma mažina priteistino išlaikymo įsiskolinimą, paskaičiuotą po 220 Eur už keturis mėnesius, ir priteisia tik 580 Eur (220 x 4 – 300).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovė, kuriai 2022 metų spalio 10 ir 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)ATS-C-2022-T-05093 teikiama 100 procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba i vadovaujanti Įstatymo 20 straipsnio 1 d., ji yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Už reikalavimą nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją ir bendravimo tvarką mokamas 105 Eur mokestis, už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimą, sutinkamai su CK 83 str. 1 d. 2 punktu, ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami.

Šioje byloje už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą mokėtinas 105 Eur žyminis mokestis bei už iš dalies patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo paskaičiuotas 72,45 Eur žyminis mokestis (220 x 12 x 0,03 x 0,75 + 580 x 0,03 x 0,75), viso 177,45 Eur, priteistinas iš atsakovo valstybei.

Konstatuotina, jog šioje byloje, kurioje buvo pareikšti du reikalavimai, neturtiniai reikalavimai patenkinti visiškai (100 procentų), o turtiniai reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo patenkinti iš dalies – 77,4 procentais (kadangi išlaikymo prašė 4 160 Eur (260 x 12 + 1 040), o gavo 3 220 Eur (220 x 12 + 580), vadinasi, laimėjo tik 77,4 procentus (3 220 x 100 / 4160)). Kadangi bendroje sumoje ieškinio reikalavimai patenkinti 88,7 procentais (nes (100 + 77,4) / 2), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei antrinės pagalbos išlaidų, sudariusių 262,74 Eur, priteitina 88,7 procentai – 233 Eur.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, sudarančių 7,09 Eur, proporcinga dalis, viršijanti 5 Eur ir sudaranti 6,29 Eur, taip pat priteistina iš atsakovo valstybei.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnamečio sūnaus D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Nustatyti atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką – atsakovas bendrauja su sūnumi neribotai, bendravimo laiką suderinęs su D. C. iš anksto.

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą sūnui D. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini)) kasmėnesinėmis periodinėmis 220 Eur išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 30 d.) iki sūnaus D. pilnametystės, indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo sūnui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), 580 Eur (penkių šimtų aštuoniasdešimties Eur) įsiskolinimą už praėjusius keturis mėnesius (2022 m. rugpjūčio–lapkričio mėnesius).

Sūnaus D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei:

- 177,45 Eur žyminio mokesčio valstybei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5660 ir mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, sumokėjus kvitą pateikti į teismo raštinę; nesumokėjus bus išduotas vykdomasi raštas ir pateiktas vykdyti antstoliams);

- 6,29 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5662 ir mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, sumokėjus kvitą pateikti į teismo raštinę, nesumokėjus bus išduotas vykdomasi raštas ir pateiktas vykdyti antstoliams);

233 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą – 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokėjus kvitą pateikti į teismo raštinę; nesumokėjus bus išduotas vykdomasi raštas ir pateiktas vykdyti antstoliams).

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.