- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-06
- Bylos Nr.
- 2A-26-40/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- G. Š., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro
Teisėjas L. Zederštremas Procesinio sprendimo kategorija 121.
NUTARTIS
2009 m. balandžio 6 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-16-744/2008 pagal ieškovės N. V. ieškinį atsakovei L. K. tretiesiems asmenims G. Š., Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro notarei N. D. dėl nuosavybės teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamo turto teisinės registracijos panaikinimo bei termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė N. V. ieškiniu ir patikslintu ieškiniu kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, prašydama pripažinti negaliojančiu Pakruojo rajono 1- ojo notaro biuro notarės N. D. 2007 m. kovo 26 d. L. K. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kurio registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), atnaujinti jai terminą 2006 m. rugsėjo 9 d. mirusios tetos E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimui priimti, pripažinti negaliojančią teisinę registraciją turto, esančio (duomenys neskelbtini): ½ dalies gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 96,45 kv.m.; ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 43 kv.m.; ½ dalies viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 22 kv.m.; ½ dalies vištidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6 kv.m.; ½ dalies pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7 kv.m.; ½ dalies kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 19 kv.m.; ½ dalies ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8 kv.m.; ½ dalies malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10 kv.m.; ½ dalies garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 25 kv.m.; ½ dalies kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimo išlaidas. Nurodė, jog mirusioji E. G. yra teta - jos motinos J. U., mirusios (duomenys neskelbtini), sesuo. Ji yra penktos eilės įpėdinė. Teta E. G. mirė 2006 m. rugsėjo 9 d. Apie tetos E. G. mirtį sužinojo tik 2007 m. rugpjūčio mėnesį, kai atvažiavo į Pakruojo miesto kapines aplankyti artimųjų kapų. Tada dar tą patį mėnesį ji kreipėsi pas notarę N. D., iš kurios sužinojo, kad po tetos mirties likusiam turtui paveldėjimo liudijimas išduotas L. K., o ji praleido terminą palikimui priimti. Žinojo, kad po tetos mirties turėjo likti namas su ūkiniais pastatais. Apie tai, kad buvo surašytas testamentas, pagal kurį dalį tetos turto paveldėjo G. Š., nežinojo. Jos nuomone, L. K., kreipdamasi pas notarę, sąmoningai nuslėpė apie tai, kad yra dar ir kitų įpėdinių. Pasitarusi su advokatu kreipėsi į teismą. Su teta E. G. bendravo mažai, paskutinį kartą ją matė, kai buvo laidojamas tetos vyras S. G.. Tai buvo kažkur du metai iki tetos mirties. Tuo metu ji gyveno (duomenys neskelbtini). Netrukus po tetos vyro mirties, po 2005 metų sausio mėnesį ji ir persikėlė gyventi į Radviliškio rajoną. Teta kvietė gyventi pas ją, tačiau ji norėjo gyventi savarankiškai. Tuo metu teta buvo gana stipri. Nuo to laiko, kai išvyko gyventi į Radviliškio rajoną, iki 2007 m. rugpjūčio mėnesio, kai sužinojo apie tetos mirtį, nebendravo nei su L. K., nei su G. Š.. Per tą laiką Pakruojyje lankėsi nebent pravažiuodama, kadangi su ūkininkais, pas kuriuos gyveno, lankydavosi (duomenys neskelbtini) kaime, kur jie turi žemės. Tačiau su niekuo iš pažįstamų Pakruojyje nebendravo ir apie tetos mirtį nežinojo. Apie jos gyvenamąją vietą niekas iš giminaičių nežinojo, į tetos paminėjimą praėjus 1 mėnesiui po jos mirties niekas jos nekvietė. Terminą palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties, nes nežinojo apie tetos E. G. mirtį.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. pateikė atsiliepimus į ieškinį bei patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog su mirusiąja E. G. buvo labai artimos, pusseserės. Nuo tada, kai 2004 m. birželio mėnesį mirė E. G. vyras (duomenys neskelbtini), ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Su N. V. paskutinį kartą matėsi per E. G. vyro (duomenys neskelbtini) laidotuves, tada ją dar atsivežė iš(duomenys neskelbtini) kaimo, kur tuo metu gyveno. E. G. siūlė pas ją gyventi N. V., sakė, kad paliks namą jai, tačiau N. V. nesutiko. N. V. laidotuvėse nedalyvavo, jai apie laidotuves nepranešė, nes niekas nežinojo, kur ji gyvena. Jei būtų žinoję, būtų pakvietę. Kad ji nebegyvena (duomenys neskelbtini) žinojo, tą žinojo ir Genutė. Dėl paveldėjimo pas notarę kreipėsi praėjus porai mėnesių po E. G. mirties. Dokumentus pildė pati. Ar notarė klausė apie kitus įpėdinius neatsimena. N. V. tarp pretendentų į palikimą nenurodė, nes nežinojo, kur ji gyvena. Girdėjo net kalbas, kad jos nebėra gyvos. Be to, jai E. G. buvo pažadėtas palikimas, nes ją iki pat mirties prižiūrėjo ir ja rūpinosi, o N. V. net nebuvo atvykusi, todėl ir dėl to jos nepaminėjo. E. G. N. Y. buvo daug ką atidavusi – buities įrangą, gyvulių, tačiau ji vis tiek E. G. nesirūpino, todėl, jos nuomone, palikimas turėtų priklausyti jai. Ji po E. G. mirties paveldėjo pusę namo. Likusią namo dalį bei kitą turtą E. G. testamentu paliko G. Š.. Notarė dar kurį laiką laukė, ar kas nors kreipsis dėl palikimo, tačiau niekas nesikreipė, todėl paveldėjimo liudijimą išdavė jai. Daugiau mirusiosios E. G. giminaičių, be jos ir ieškovės N. V., nėra. K. N. V. nežinojo apie savo tetos mirtį nesąmonė, Pakruojyje ją žmonės matydavo, pas V. K., jos vyro brolį, su kuriuo nuo seno N. V. buvo geri draugai, po E. G. laidotuvių taip pat buvo užėjusi ir kalbėjosi apie jos mirtį, buvo atvykusi ir pas G. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovės N. V. ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2007 metų kovo 26 dienos Pakruojo rajono 1- ojo notaro biuro notarės N. D. atsakovei L. K., išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio registro Nr. 1547. Panaikino teisinę registraciją nekilnojamo turto registre L. K., vardu registruotiems nekilnojamiems daiktams: ½ daliai gyvenamojo namo, 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 96,45 kv.m.; ½ daliai ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 43 kv.m.; ½ daliai viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 22 kv.m.; ½ daliai vištidės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 6 kv.m.; ½ daliai pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 7 kv.m.; ½ daliai kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 19 kv.m.; ½ daliai ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 8 kv.m.; ½ daliai malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 10 kv.m.; ½ daliai garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 25 kv.m.; ½ daliai kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje ieškinį atmetė. 2007 metų spalio 31 dienos nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame nekilnojamo turto registre dėl L. K., nuosavybės teisės perleidimo draudimo į nekilnojamąjį turtą: ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį vištidės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį pirties, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo rūsio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį malkinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), - paliekant galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovės L. K. 666 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės N. V. naudai, 268 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, o iš ieškovės N. V. 19 Lt valstybei. Teismas nurodė, jog 2007 metų kovo 26 d. Pakruojo rajono 1- ojo notaro biuro notarės N. D. L. K. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra neteisėtas, kadangi išduotas asmeniui, neturėjusiam teisės paveldėti po E. G. mirties, todėl pripažintinas negaliojančiu. L. K., būdama šeštos eilės įpėdinė neturėjo teisės paveldėti po E. G. mirties, nes yra pirmesnės – penktos – eilės įpėdinė - N. V., kuri nėra atsisakiusi nuo palikimo, iš jos nėra atimta teisė paveldėti po E. G. mirties. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas L. K. buvo išduotas, nors nebuvo pasibaigęs Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas, per kurį pirmesnės eilės įpėdinė - N. V. – galėjo pareikšti sutikimą priimti palikimą po palikėjos E. G. mirties (paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas atsakovei buvo išduotas praėjus vos šešiems mėnesiams po palikėjos mirties, kai ieškovė, būdama penktos eilės įpėdinė, sutikimą priimti palikimą galėjo pareikšti per 15 mėnesių nuo palikėjos mirties). O kol įpėdinis per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina jo teisė priimti palikimą. Notarė N. D. neturėjo ir savo iniciatyva nerinko duomenų apie kitus įpėdinius, todėl neturėjo teisės anksčiau termino išduoti paveldėjimo liudijimo. Tuo labiau, kad paveldėjimo pagal testamentą liudijimas trečiajam asmeniui G. R. (Š.) buvo išduotas tik 2008 m. balandžio 8 d. t.y. praėjus net 19 mėnesių nuo palikėjos mirties. Teismas, atsižvelgė ir tai, kad L. K. palikimo priėmimo pareiškime tyčia nenurodė pirmesnės eilės įpėdinės ieškovės N. V., elgėsi nesąžiningai, taip pat į tai, kad ginčo dalyku – ½ dalimi gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), šiuo metu nesinaudoja nei viena iš šalių, todėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimas negaliojančiu iš esmės nepakenks L. K. interesams.
Šalies argumentai
A. L. K. apeliaciniu skundu prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje ieškovės ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas suklydo, aiškindamas materialines teisės normas, reglamentuojančias palikimo atsiradimo momentą ir teisės paveldėti pagal įstatymą atsiradimą vėlesnės nei antros eilės įpėdiniams pagal įstatymą, pačią įpėdinio pagal įstatymą sąvoką, termino priimti palikimą reglamentuojančias teisės normas (LR CK 5.5 str., 5.3 str., 5.5 str., 5.8 str.). Palikimo priėmimas yra paveldėtojo valios išraiška, aktyvus valinis veiksmas, pasireiškiantis faktiniu palikimo valdymu arba kreipimusi su pareiškimu į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą, aiškiai išreiškiant savo valią priimti palikimą. Įpėdinio pagal įstatymą negali būti aiškinama plečiamai: įpėdinis pagal įstatymą yra ne tas, kuris teoriškai yra saistomas giminystės ryšiais, nustatytais LR CPK 5.11 str. 1 d. ir leidžiant tapti įpėdiniu, bet tas, kuris saistomas tais ryšiais aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą ir jį priėmė. Byloje nustatyta, kad aukštesnės įpėdinių pagal įstatymą, negu ieškovė, nebuvo ir nėra, jie palikimo niekuomet negalėjo priimti, tuo pačiu negalėjo palikimo ir atsisakyti, taigi ieškovė palikimo priėmimo veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti per tris mėnesius. Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuotoje dalyje nurodė, jog dalis bylinėjimosi išlaidų turi būti priteista iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė kitaip, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 93 str.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą vadovaujantis LR CPK 318 str. negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas (LR CPK 326 str.1d.1p.).
Sutinkamai su LR Civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 str.).
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.
Apeliantė prašo iš dalies panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008-10-03 sprendimą toje dalyje, kurioje ieškovės ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė, laikydama teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nurodė, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra LR CK 5.11 str. 2 d. nustatyta tvarka išvardinti paveldėtojai kur pasakyta, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisako palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Teigė, kad yra nustatyta, jog pirmos, antros, trečios ir ketvirtos eilės paveldėtojų nėra. L. K. yra šeštos eilės paveldėtoja, o N. V. – penktos eilės. Tačiau kaip nurodo apeliantė, N. V. palikimo nepriėmė, paveldėto turto nepradėjo valdyti, laiku nepareiškė noro priimti palikimą. Apeliantės nuomone ieškovės teisė priimti palikimą sutampa su palikimo atsiradimo momentu, t.y. su palikėjos mirties momentu, todėl ieškovė palikimo priėmimo veiksmus galėjo ir privalėjo atlikti per tris mėnesius po palikėjos mirties.
Pagal įstatymą paveldima CK 5.11 straipsnyje nustatyta įpėdinių eilė. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eilės, o minėto straipsnio 2 dalyje suformuotos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar atsirado pagrindas paveldėti tam tikros paskesnės eilės įpėdiniams. CK 5.11 straipsnio 2 dalies norma, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai neesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jei nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Atsakovė yra šeštos eilės paveldėtoja, todėl ji gali paveldėti palikimą, jei nėra ankstesnės eilės paveldėtojų, arba nė vienas iš jų nepaveldi dėl CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodytų priežasčių.
LR CK 5.50 str. 4 dalyje yra numatyta, kas asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Šios įstatymo normos nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai nepriima palikimo, neturi būti aiškinama, kaip nustatanti paskesnės eilės įpėdinių teisę paveldėti, kai palikimo nepriima prieš tai esantys įpėdiniai. Taigi svarbus termino priimti palikimą nustatymas, kas yra numatyta LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje.
Pirmos instancijos teismas tikrino, ar yra teisėtas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pagrindas ir priėmė sprendimą pripažinti negaliojančiu 2007-03-26 Pakruojo rajono 1 notarų biuro išduotą L. K. paveldėjimo teisės liudijimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada.
Remiantis CK 5.8 straipsniu, ginčyti palikimo priėmimą ar išduoto paveldėjimo liudijimo teisėtumą gali asmuo, pretenduojantis į palikimą, kuris gali pareikšti ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Teismas pagrįstai konstatavo, kad vertinant susidariusią situaciją protingumo bei teisingumo principais, ieškovė nepraleido termino kreiptis per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo sužinojimo dienos.
Nagrinėjęs bylą pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo šeštos eilės įpėdiniams įgyvendinti palikimo priėmimo teisę, nes šios teisės ji neįgijo, todėl negalėjo būti taikomos LR CK 5.50 str. 4 dalies nuostatos. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (LAT Civilinių bylų skyriaus byla Nr.3K-3-520/2006), todėl sprendimas laikytinas teisėtu ir pagristu ir paliktinas nepakeistu. Apeliacinis skundas atmestinas. Priteistinos iš šalių bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. K., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 12,56 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir iš N. V., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 6,30 Lt valstybei bylinėjimosi išlaidų.