- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-407-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01909-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) N. G. globėjo ir turto administratoriaus A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. sausio 23 d. teismo nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą N. G. globėjui ir turto administratoriui A. G. sudaryti susitarimą dėl N. G. priklausančios 890/2877 dalies žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane, pridėtame prie 2018 m. gegužės 30 d. Bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini), žymimos indeksu D, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. G. prašymą dėl teismo leidimo atidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
3. Teismas nurodė, kad kadangi ieškinio dalykas turi būti įrodinėjamas ir civilinė byla nagrinėtina ginčo teisenos tvarka, yra pagrindas pareiškėjo pareiškimą atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu apeliantas A. G. prašo panaikinti 2019 m. sausio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį c.b. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti pareiškėjo A. G. prašymo dėl teismo leidimo N. G. globėjui ir turto administratoriui A. G. sudaryti susitarimą dėl N. G. priklausančios 890/2877 dalies žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)), plane, pridėtame prie 2018 m. gegužės 30 d. Bendraturčių susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu Nr. (duomenys neskelbtini), žymimos indeksu D, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, išdavimo priėmimo klausimą - prašymą priimti.
5. Nurodo, kad pareiškėjo vertinimu, priimant nutartį nepagrįstai buvo vertinama, kad yra kilęs ginčas tarp bendraturčių dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir vienas iš bendraturčių, nesusitarus dėl atidalijimo būdo, prašo leidimo atidalijimui, o ne tai, kad yra teikiamas prašymas neveiksnaus asmens turto administratoriui leisti sudaryti susitarimą dėl neveiksnaus asmens turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Teigia, kad nutartimi yra pažeidžiamas Civiliniame kodekse ir Civilinio proceso kodekse numatytas reglamentavimas dėl teismo leidimo išdavimo turto administratoriui sudaryti sandorį dėl neveiksnaus asmens turto.
6. Apeliantas nurodo, kad šiuo konkrečiu atveju, nėra kilę ginčo dėl žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priešingai, neveiksniosios bendraturtės N. G. turto administratorius yra preliminariai susitaręs su kita žemės sklypo bendraturte J. R. dėl atidalijimo būdo, tvarkos ir sąlygų.
7. Pareiškėjas nurodo, kad įgyvendindamas neveiksniosios šalies teises bei gindamas ir saugodamas jos interesus, veikdamas išimtinai neveiksniosios N. G. interesais, remiantis CK 4.80 straipsniu siekia sudaryti susitarimą dėl dalies neveiksniajai N. G. priklausančios žemės sklypo dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje atidalijimo. Šiuo sandoriu būtų siekiama atidalinti 890 kv. m Žemės sklypo dalį, kuri prie susitarimo dėl naudojimosi tvarkos pridėtame plane žymima indeksu D ir kuria N. G. naudojasi pagal susitarimą dėl naudojimosi tvarkos. Kadangi, N. G. priklausančios sklypo dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 295 446,65 Eur, atitinkamai siekiamo sudaryti sandorio vertė lygi 131 473,76 Eur (890/2877*425 000) žemės sklypo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sandoriui sudaryti pagal CK 3.244 straipsnio 2 dalį yra reikalingas teismo leidimas, tad N. G. globėjas ir turto administratorius teiktu prašymu prašė teismo išduoti tokį leidimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
10. Nustatyta, kad pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą prašydamas išduoti teismo leidimą vadovaudamasis CK 3.244 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Paminėtame straipsnyje nurodyta, kad sandoriams, kurių suma didesnė kaip vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas. CK 3.244 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės. Šios taisyklės taip pat taikomos ir tais atvejais, kai rūpintojas ketina duoti sutikimą tam tikroje srityje ribotai veiksniam asmeniui sudaryti analogišką sandorį.
11. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamos bylos atveju aktualiame CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
12. Minėta, kad CK 3.244 straipsnio 2, 3 dalių nuostatas, išankstinis teismo leidimas reikalingas ne tik atitinkamų sandorių sudarymui, bet ir tais atvejais, kai nekilnojamąjį turtą, priklausantį neveiksniam asmeniui siekiama išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar kitaip suvaržyti daiktines teises.
13. Pažymėtina, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu vienas iš bendraturčių yra neveiksnus šioje srityje ar ribotai veiksnus šioje srityje arba nepilnametis, atidalijant dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės turi dalyvauti globos (rūpybos) institucija. Tais atvejais, kai nesusitariama dėl atidalijimo būdo, klausimas sprendžiamas ginčo teisenos tvarka (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
14. Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, tais atvejais, kai neveiksnaus asmens globėjas siekia atlikti sandorius susijusius su daiktinėmis teisėmis (šiuo atveju turto atidalinimu), jis privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Kaip nurodoma, pareiškime ginčo dėl turto atidalijimo tarp bendraturčių nėra, todėl nepagrįstais laikytini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad šiuo atveju turėjo būti kreipiamasi ginčo teisenos tvarka.
15. Todėl, skundžiama nutartis naikintina, o prašymo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad teismo procesą inicijuojančių procesinių dokumentų priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, atitinkamai patikrinant teikiamo procesinio dokumento atitiktį CPK 111, 113, 114 straipsnių nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir prašymo, dėl teismo leidimo išdavimo, priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.