Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Antanaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. sausio 18 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 357-25 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės atėmimo bausme, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 26 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį - 8 metų laisvės atėmimo bausme, Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, minėtais nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - 8 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2012 m. balandžio 16 d., bausmės pabaiga – 2020 m. gegužės 16 d.Komisijos 2017 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 357-25 nutarta nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. sausio 18 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, nuteistasis R. S. skundu apygardos teismui prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas patvirtino, kad jis atitinka formalius kriterijus, kuriems esant galimas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas. Nuteistasis taip pat nurodė, kad jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, yra skatintas 7 kartus, mokėsi Alytaus profesinio rengimo centre, įgijo elektriko specialybę, yra atlikęs didžiąją jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Be to, siekdamas teigiamų pokyčių savo elgesyje, jis dalyvauja papildomose socialinės reabilitacijos programose. Taip pat, norėdamas tobulėti, dalyvauja projekte ,,Žalia oazė“. Nuteistojo teigimu, jis svariai prisideda ir tvarkant lokalinio sektoriaus aplinką bei apgyvendinimo patalpas, kas rodo jo darbinę motyvaciją ir norą integruotis į visuomenę. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino jo padarytus nusikaltimus ir sureikšmino gautas nuobaudas. Nuobaudos buvo gautas pačioje elgesio keitimo pradžioje, po jų nuteistojo elgesys keitėsi į teigiamą pusę. Tai atskleidžia ir nuoseklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Taip pat pabrėžiami statiniai veiksniai, kurių nuteistasis jau nebegali pakeisti, bet dėl jų labai gailisi.Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo persiųstas prokuroro skundas ir taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 360 straipsnio 3 dalyje numatyta jo teisė.Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 43 balai, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, leidžianti pagrįstai manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistasis skunde tvirtina, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, jo vertybių sistema labai pasikeitusi, kadangi prioritetas skiriamas sveikam gyvenimo būdui ir stiprių socialinių ryšių palaikymui, laisvėje jis turėtų gyvenamąją vietą, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, kadangi vis dar išlieka neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dar išlieka du nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (ankščiau penkis kartus teistas, dalis nusikaltimų yra nusikalstamo modelio dalis); mąstymas ir elgesys (kartoja tas pačias klaidas, neįvertindamas visų pasekmių mąsto apie jas atsižvelgdamas tik apie savo poreikius), į kuriuos, teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigą klausimą, privalo atsižvelgti. Abejonių, pakankama nuteistojo elgesio korekcija, kelia ir jo darbinė motyvacija. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis pataisos namuose mokėsi ir įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, įgijo tinkuotojo pažymėjimą, taip pat įgijo elektriko specialybę. Darbinė nuteistojo patirtis labai minimali ir nors jis yra pateikęs prašymą pataisos namų administracijai dėl įsidarbinimo, tačiau jo nuostatos į darbą nėra aiškios. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog nuteistasis turi priteistą civilinį ieškinį, kurio nedengia. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus buvo baustas drausmine tvarka, tame tarpe už atsisakymą dirbti bei narkotinių medžiagų vartojimą, ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau visgi jos itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį 7 kartus skatintas, dalyvauja įvairiose pataisos programose ir pan., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, visgi tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. S., prokuroro skundas nebuvo gautas. Iš byloje esančio teismo pranešimo matyti, kad jame nurodoma, jog 2017 m. vasario 3 d. turėjo būti nagrinėjamas klausimas dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo ir prokuroro skundas. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje prokuroro skundas nebuvo pateiktas, todėl tai, jog pranešime nurodyta, kad bus nagrinėjamas ir prokuroro skundas, aukštesnysis teismas laiko rašymo apsirikimu ir plačiau apie tai nepasisako.Įvertinus aptartas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo R. S. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo R. S. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.