- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- 1S-104-337/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Advokatai
- Irmantas Ruželė
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir J. K. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi J. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 312 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartimi J. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. ir 149 str. 1 d., nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šis gydymas J. K. buvo tęsiamas, paskutinį kartą pratęstas 2020 m. birželio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi.
Šalies argumentai
2. J. K. atstovas advokatas I. Ruželė pateiktu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – J. K. atžvilgiu taikytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeisti į priverstinį gydymą ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Nurodo, kad J. K. psichikos būklė yra iš esmės pagerėjusi, todėl ji atitinka kriterijus, kuriuos kelia įstatymas dėl gydymosi rėžimo pakeitimo. Be to, J. K. nustatytas intelekto deficitas. Ši patologija sąlygoja jo nekritiškumą gydymuisi ir padarytai uždraustai veikai, tačiau akivaizdu, kad jokiu gydymu žemo intelekto asmeniui pakelti nėra įmanoma, atitinkamai joks tolesnis medikamentinis gydymas J. K. psichikos būklės pagerinti nebegali. Jam taikomas palaikomasis gydymas, kuris jau pakankamai ilgą laiką nėra koreguojamas, todėl pagrįstai manytina, kad tokį gydymą realiai galima palaikyti ir gydantis ambulatorinėmis sąlygomis. Pažymi, kad J. K. gydantis ambulatorinėmis sąlygomis neabejotinai būtų reikalinga kito asmens priežiūra. Juo rūpinasi jo motina N. K., pas kurią jis ir grįžtų gyventi, tačiau yra duomenų, kad ji dėl savo sveikatos būklės gali negalėti visapusiškai įgyvendinti priežiūros. Tačiau taip pat buvo pateiktas rašytinis pareiškimas kito J. K. giminaičio – A. V., kuris įsipareigojo prisidėti prie J. K. priežiūros, jei pastarasis būtų gydomas ambulatoriškai. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo A. V. asmeniu, formaliai teigiant, kad nėra žinomas jo giminystės ryšys su J. K. ir kad nėra žinoma kaip artimai jie bendrauja. Atkreipia dėmesį, kad byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, suinteresuoti asmenys teisme nedalyvavo, todėl negalėjo pateikti reikalingų duomenų. Apylinkės teismo klausimai dėl A. V. kandidatūros galėjo būti nesunkiai atsakyti, tačiau bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas, teismas nepareikalavo reikalingų duomenų, nesurengė žodinio nagrinėjimo ir dėl to padarė skubotas išvadas.
3. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs J. K. atstovo advokato I. Ruželės skundą, bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pratęsė J. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 str. 6 d. ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
7. Iš kartu su 2020 m. gegužės 22 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo pateiktos 2020 m. gegužės 14 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama pratęsti J. K. taikomą gydymą, nurodė, jog stebimuoju laikotarpiu paciento psichikos būklė yra pagerėjusi, stabili. Agresijos, konfliktų, režimo pažeidimų nebuvo. Elgesys formaliai teisingas. Ateityje planuojama kreiptis dėl apgyvendinimo socialinės globos namuose, pacientas parašė prašymą. Pacientas palaiko ryšius su mama, kuri turi psichikos sveikatos sutrikimų, tad negali užtikrinti sūnaus priežiūros. J. K. nusiskundimų neišsako. Yra sąmoningas, savyje ir vietoje orientuojasi teisingai, laike su paklaida. Stebimas intelekto deficitas. Į klausimus atsako trumpai. Mąstymas konkretus, stokoja nuoseklumo, lėtesnio tempo. Stebimi dėmesio ir atminties procesų sutrikimai. Aktyvios psichopatologijos nepastebima, iš elgesio neįtariama esant. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Psichomotorinio sujaudinimo nepastebima. Savo būsenai nekritiškas.
8. Taip pat iš Išvados matyti, kad per stebimą laikotarpį J. K. stereotipiškai kartoja „noriu namo“. Nesuvokia savo ligos, padarytos veikos. Socialiniai ryšiai nepakankami.
9. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamos išvadai, kad J. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis gali būti pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nors Išvadoje nurodoma, kad J. K. būklė yra pagerėjusi ir stabili, tačiau jis vis dar nėra kritiškas savo būsenai, nesuvokia nei savo ligos, nei padarytų veikų, laike orientuojasi su paklaida, jo mąstymas stokoja nuoseklumo. Taigi, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad J. K. sveikatos būklė yra pagerėjusi ir socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, kad jau būtų galima jam taikyti ambulatorinį gydymą.
10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. K. palaiko ryšius su motina N. K., kuri taip pat prašė leisti sūnui gydytis pas ją namuose, pažadėjo prisiimti atsakomybę už jo poelgius, globoti, stengtis sukurti jo poreikiams pritaikytą aplinką. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad J. K. gyvenant su motina bus sudarytos sąlygos jo ambulatorinio gydymo tęstinumui. Aukštesnysis teismas sutinka su minėta teismo išvada. Iš byloje esančio 2018 m. birželio 8 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad N. K. gyvena viena ir turi psichikos sutrikimų, todėl negalėtų užtikrinti sūnui J. K. tinkamos priežiūros. Ambulatorinis gydymas yra neįmanomas dėl neprognozuojamo ir neadekvataus minėto asmens elgesio bei jo motinos sveikatos būklės. Dėl N. K. elgesio namuose nuolat lankosi policija. Byloje nėra duomenų, jog N. K. sveikatos būklė būtų pagerėjusi, jų nepateikė ir J. K. atstovas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad J. K. BK 140 str. 2 d. ir 149 str. 1 d. įtvirtintas nusikalstamas veikas padarė būtent savo motinos atžvilgiu.
11. Pateiktame skunde nurodoma, kad J. K. priežiūrą ir gydymąsi ambulatoriškai padėtų užtikrinti jo giminaitis A. V.. Mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai suabejojo jo kandidatūra, neišsiaiškino reikšmingų aplinkybių susijusių su jį ir J. K. siejančiu giminystės ryšiu.
12. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šie skundo teiginiai teismo išvados, jog J. K. negali būti taikomas ambulatorinis gydymas, nekeičia, kadangi, kaip jau minėta, J. K. būklė dar nėra tokia gera, jog jis jau galėtų būti gydomas ambulatoriškai, o ir pats A. V. gyventų ne kartu su J. K. ir dėl to negalėtų užtikrinti jo nuolatinės bei visapusiškos priežiūros. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad garbaus amžiaus A. V. su J. K. artimus santykius, kaip nurodo savo pareiškime teismui, palaikė ir nusikalstamų veikų vykdymo metu, tačiau teigiamos įtakos J. K. nepadarė.
13. Esant šioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.,
nutaria:
J. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. birželio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.