Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-53-880/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
1-53-880/2011
Teisminio proceso Nr.
95-1-00074-11
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Kaltinamasis
G. R.
Advokatai
Valentinas Giriūnas
Kategorijos
(S)
Baudžiamoji byla Nr. 1-53-880/2011(Proceso Nr. 95-1-00074-11)Procesinio sprendimo kategorija 1.2.9.9;
Širvintų rajono apylinkės teismasNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 27 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant Bronei Matiukienei,dalyvaujant kaltinamajam G. R., jo gynėjui advokatui Valentinui Giriūnui,prokurorui Dainiui Dambrauskui,nukentėjusiojo nepilnamečio A. R. atstovei pagal įstatymą V. A.,teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. R., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini),Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsiskyręs, iš dalies darbingas, registruotas Širvintų Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)., teistas 2000 m. gruodžio 21 d. Širvintų raj. apyl. teismo pagal LR BK 16-271 str. 2 d. 6 mėn. l/a bausme, pritaikius BK 47¹str. l/a bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. žinodamas apie pareigą pagal įsiteisėjusį Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-568-779/2007 mokėti išlaikymą sūnui A. R., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 220 Lt kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šios pareigos nevykdė, vengė išlaikyti vaiką ir teikti jam kitą būtiną turtinę (materialią) paramą, todėl iki 2011 m. balandžio 1 d. įsiskolino 10639 litus.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad teismas po santuokos nutraukimo priteisė mokėti sūnaus išlaikymą kas mėnesį po 220 litų. G. R. šio teismo sprendimo neskaitė, todėl nežino, kad jame įrašyta, jog išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgianti infliaciją. G. R. žino, kad dėl išlaikymo sūnui nemokėjimo, buvusioji žmona kreipėsi į antstolių kontorą bei į Vaikų išlaikymo fondo administraciją ir iš šio fondo gauna pinigus jo sūnaus A. išlaikymui. Po teismo sprendimo G. R. buvusiai žmonai V. yra davęs 50 litų sūnaus išlaikymui. Daugiau jokių pinigų sūnaus išlaikymui nemokėjo ir jokios kitokios paramos sūnui neteikė. G. R. gyvena iš 275 litų dydžio invalidumo pašalpos, jokių atsitiktinių darbų nedirba ir niekur neuždarbiauja. Širvintų darbo biržoje užsiregistravo 2011 m. vasario mėnesį, tačiau jokių piniginių išmokų negauna ir jokio darbo jam ten nesiūlė. Didelę dalį pinigų, gaunamų iš invalidumo pensijos, jis prageria ir dalį pinigų galėjo skirti sūnaus išlaikymui, tačiau neskyrė. Kaltinamasis nurodė, kad, jog išlaikymo sūnui įsiskolinimas šiuo metu yra apie 11 000 litų ir žada sūnui mokėti kas mėnesį po 20 litų.

Nepilnamečio nukentėjusiojo A. R. atstovė pagal įstatymą V. A. parodė, kad 2007 m. lapkričio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismas priteisė iš G. R. išlaikymą nepilnamečiui sūnui A. R. po 220 litų kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki vaiko pilnametystės. Kadangi G. išlaikymo nemokėjo, 2008 m. sausio 3 d. ji kreipėsi į Dalios Kaniauskienės antstolių kontorą, prašydama išieškoti iš G. R. teismo priteistą išlaikymą. 2008 m. sausio 28 d. ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondo administraciją su prašymu gauti vaikui išmokas. Šiuo metu Vaikų išlaikymo fondas moka po 195 litus kas mėnesį. Iki šiol šis fondas sumokėjo vaiko išlaikymui virš 7000 litų. G. R. vaiko išlaikymui per visą tą laiką nesumokėjo nei vieno cento ir kitokiu būdu vaiko neremia. Vaiko nelanko, su juo nebendrauja.

Liudytoja antstolė Dalia Kaniauskienė paaiškino, kad 2008 m. sausio 3 d. V. A. antstolių kontoroje pateikė 2007 m. lapkričio 23 d. Širvintų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą, kuriuo prašė išieškoti iš savo buvusio sutuoktinio G. R. sūnaus A. R. išlaikymą po 220 litų kas mėnesį. Nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais alimentų suma buvo indeksuojama 4 kartus. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. - 238 litai; nuo 2009 m. vasario mėn. - 258 litai; nuo 2010 m. vasario mėn. - 261 litas ir nuo 2011 m. vasario mėn. - 271 litas. Vykdant vykdomąjį raštą, iš SODROS gautas atsakymas, kad G. R. niekur nedirba. VĮ Registrų centro duomenimis nekilnojamojo turto jis neturi. VĮ Regitra duomenimis transporto priemonių, registruotų jo vardu, nėra. V. A. teigimu, jos buvęs sutuoktinis G. R. pastoviai girtauja, vaiko išlaikymui jokių pinigų neduoda ir jokios paramos vaikui neteikia. 2011 m. balandžio 1 dienai G. R. įsiskolinimas sudaro 10639 litus. Kaltinamasis gauna tik invalidumo pensiją, iš kurios išieškoti negalima.

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 23 d. sprendimo matyti, kad teismas minėtu sprendimu iš atsakovo G. R. priteisė išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. R. po 220 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo reikalavimo teismui pareiškimo dienos, t.y. nuo 2007 m. rugpjūčio 28 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (b. l. 14).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SAD ministerijos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad fondas nuo 2008 m. sausio 28 d. kas mėnesį moka po 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo A. R. (b.l. 3-8).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Byloje nustatyta, kad G. R. būdamas iš dalies darbingas, ilgą laiką niekur nedirbo, neįsiregistravo darbo biržoje ir nedėjo jokių realių pastangų gauti daugiau pajamų. Tiek nukentėjusiojo atstovė V. A., teik kaltinamasis nurodė, kad G. R. dažnai girtauja, t.y. dalį invalidumo pašalpos prageria. Pats G. R. patvirtino, kad dalį pinigų, kuriuos pragerdavo galėjo skirti sūnaus išlaikymui, tačiau to nepadarė. Lietuvos darbo biržos ir SODROS duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2007 m. lapkričio 23 d,. kuomet buvo priimtas Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas priteisti iš G. R. išlaikymą sūnui, iki 2011 m. vasario 22 d. (b. l. 49-50), kaltinamasis niekur nedirbo ir nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad G. R. vengė išlaikyti savo sūnų, t.y. jis nesiėmė priemonių susirasti darbą ir gauti lėšų, kurias galėtų skirti sūnui. Be to, jis gaudamas invalidumo pensiją, iš kurios antstoliai negali išieškoti išlaikymo, dalį šių lėšų naudojo kitiems tikslams, tokiems kaip alkoholinių gėrimų pirkimui, o ne būtiniems vaiko poreikiams patenkinti. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiojo atstovės parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog G. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Nusikaltimas padarytas tyčia, nes G. R. suprato, jog turi išlaikyti sūnų, žinojo pareigą teikti išlaikymą A. R., galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.

Kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi, visiškai prisipažino, į tai, kad jis turi ribotas galimybes įsidarbinti dėl nepilno darbingumo, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad kaltinamasis įrašytas į UAB „Širvintų psichikos sveikatos centro“ įskaitą ir nuo 2011 m. vasario 22 d. registruojasi darbo biržoje. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas G. R. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 50 val. per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Linas Zinkevičius