- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 1S-610-485/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- E. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Dmitrijaus Korsakovo, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo E. K. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2014 m. sausio 22 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2007-07-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. 8 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006-12-25, bausmės pabaiga – 2014-12-25.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 94-42 nutarė nuteistajam E. K. taikyti lygtinį paleidimą pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo dienai neatlikus 11 mėnesių 3 dienų laisvės atėmimo bausmės.
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis E. K. skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad skundžiamos nutarties motyvai neatitinka tikrovės. Visų pirma, nuteistasis yra atlikęs 7 metus ir 3 mėnesius laisvės atėmimo bausmės, todėl likusi dalis yra 9 mėnesiai. Teismui nuteistasis dėl lygtinio paleidimo taikymo buvo pristatytas 6 kartus, tačiau visus kartus teismas jo lygtinai nepaleisdavo ir vis tais pačiais motyvais. E. K. atkreipia dėmesį, kad per visą bausmės atlikimo laiką jis nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis, buvo 10 kartų paskatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, daugiau nėra jokių programų, kurias galėtų praeiti, pataisos įstaigoje įgijo dvi specialybes, dirba, sąžiningai atlygina priteistą civilinį ieškinį, daugiau mokėti negali, kadangi jo atlyginimas siekia tik apie 300 Lt. Nors pagal OASys metodiką jo rizika yra vidutinė, tačiau jis ir negali pasiekti žemos rizikos, kadangi jis yra teistas 5 kartą, o žemą riziką nustato tik teistiems pirmą kartą. Skunde nuteistasis pažymi, kad jis yra pasiryžęs integruotis į visuomenę bei gyventi pagal visuomenėje nustatytas normas bei sąžiningai dirbdamas atlyginti teismo priteistą civilinį ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. K. skundas atmestinas.
BVK 157 str. nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka – sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu.
Vertindama skundo argumentus ir analizuodama pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, spręsdamas E. K. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo asmenybės charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį bei visas kitas pataisos procesui reikšmingas aplinkybes, ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pat nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, nurodytos jo skunde ir Komisijos nutarime, dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, buvo skatintas, aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, rodo, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (BVK 8 str. 1 d.). Teismas turi vertinti ne tik, ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu, bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (nužudymas). Jis penktą kartą buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme, iš jų – trečią kartą už smurtinio nusikaltimo padarymą (visi ankstesni teistumai išnykę). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis naudojo smurtą šeimoje, būdamas piktas yra užpuolęs kitus. E. K. nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių, valios savybės išugdytos patenkinamai. Minėtos aplinkybės, taip pat tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio rizika taip pat rizika ateityje nusikalsti po daugiau nei 3/4 laisvės atėmimo bausmės atlikimo vis dar išlieka vidutinė, rodo didesnį E. K. pavojingumo visuomenei laipsnį. Be to, psichologinės tarnybos išvadoje nustatyta, kad nuteistojo sėkmingą integraciją visuomenėje ir jo nenusikalstamą elgesį laisvėje gali apsunkinti jo ankstesni teisės pažeidimai bei piktnaudžiavimo alkoholiu problemos (apsvaigus nuo alkoholio stipriai sumažėja savikontrolė, nuteistasis tapdavo agresyvus, impulsyvus, kildavo sunkumų pasirenkant problemų sprendimo strategijas, pataisos įstaigoje).
Skunde nuteistasis pabrėžia, kad likusi jo neatliktos bausmės dalis yra tik 9 mėnesiai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad šiuo atveju, nors likusi bausmės dalis ir nėra didelė, tačiau dar nėra pakankama ir adekvati E. K. padaryto nusikaltimo pavojingumui. Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos E. K. atžvilgiu, lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija nepasieks savo tikslo, ir tuo pagrindu pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2014 m. sausio 22 d. nutarimą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo E. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.