- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-8-531/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00770-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Nuteistasis
- J. Z.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno (pirmininkaujantysis), Jolantos Raščiuvienės ir Prano Šimkaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. Ž. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nuosprendžio, kuriuo J. Z. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – 24 MGL (903,84 Eur) dydžio bauda; vadovaujantis BK 64¹ str. ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir J. Z. paskirta galutinė bausmė – 16 MGL (602,56 Eur) bauda, ją įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius. Be to, iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 600 Eur nukentėjusiajai R. Ž. neturtinės žalos atlyginimui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Z. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 13 d. apie 17.30 val. Rokiškio rajone, kelio Daugpilis - Rokiškis - Panevėžys 23,2 kilometre, sankryžoje su keliu Radiškis – Anykščiai - Rokiškis, vairuodamas automobilį „Toyota Auris”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 154, 158 punktus, tai yra nelygiareikšmių kelių sankryžoje, išvažiuodamas iš šalutinio kelio, ir sukdamas į kairę, nedavė kelio artėjančiam prie sankryžos pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiam automobiliui „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam R. Ž. ir su juo susidūrė, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai R. Ž. dėl krūtinkaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji R. Ž. apeliaciniu skundu prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nuosprendį pakeisti, priteisiant iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 4600 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Mano, kad nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo jai yra neteisėtas, nes teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, neįvertino, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams, todėl netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Teigia, kad 2015-06-18 pareiškė civilinį ieškinį J. Z. dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o 2015-07-09 pareiškė reikalavimą draudimo bendrovei dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau šioje dalyje teismas nuosprendyje nepasisakė, šis klausimas liko nenagrinėtas, tuo teismas pažeidė BPK 115 str. Nukentėjusioji pažymi, kad neturėdama teisinio išsilavinimo ir byloje nesant jos atstovo, ji nebuvo kvalifikuotai parengusi teisinių dokumentų, tačiau teismo posėdžio metu aiškiai įvardinusi neturtinės žalos dydį ir prašymą priteisti jį iš atsakovų. Mano, kad teismas turėjo pareigą išaiškinti, kad ieškovė gali raštu patikslinti savo reikalavimus. Nukentėjusiosios įsitikinimu, jos prašomas 4600 Eur neturtinės žalos dydis yra realus ir adekvatus, atitinka teismų praktiką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas advokatas ir prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, o nuteistojo gynėja prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Apeliantė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdama, kad jis yra per mažas, aiškiai prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, be to, nepakankamai įsigilinta į faktines bylos aplinkybes, neįvertinta, kad civilinis ieškinys buvo pareikštas dviem atsakovams. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės teiginiais sutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių srityje visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuota, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, patyrė dvasinių išgyvenimų ir kt. – dėl to abejonių ar ginčo byloje nėra. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, be kita ko rėmėsi byloje esančiame raštiškame ieškinyje (b.l. 31) nukentėjusiosios nurodyta 600 Eur dydžio neturtinės žalos suma ir draudimo bendrovės sutikimu išmokėti tokio dydžio žalą. Tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad minėto ieškinio turinį vertinant kitų byloje esančių su neturtinės žalos atlyginimu susijusių duomenų kontekste (nukentėjusiosios prašymo draudimo bendrovei dėl neturtinės žalos atlyginimo – b.l. 136, nukentėjusiosios paaiškinimo teisme dėl pareikšto ieškinio – b.l. 140, 143 - 144, taip pat – apeliacinio skundo) yra akivaizdu, kad nukentėjusioji patirtą neturtinę žalą bendrai įvertino ir vertina didesne – 4600 Eur suma, savo reikalavimą nukreipdama dviem atsakovams ir nustatydama tam tikras dalis: 600 Eur – iš eismo įvykį sukėlusio asmens ir 4000 Eur – iš draudimo bendrovės. Ta aplinkybė, kad rašytiniame ieškinio pareiškime nurodytas nepilnas nukentėjusiosios reikalaujamas neturtinės žalos dydis, nepaneigia šio jos reikalavimo pilnoje apimtyje. Vien tik ieškinyje nurodyto neturtinės žalos dydžio, kuris beje neatitinka ir teismų praktikos, vertinimas nepaisant kitų paminėtų byloje esančių su neturtinės žalos atlyginimu susijusių duomenų, ir priteistinos neturtinės žalos ribojimas tuo dydžiu, teisėjų kolegijos vertinimu, yra neteisingas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dėl J. Z. kaltais veiksmais sukelto eismo įvykio lūžus krūtinkauliui buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios R. Ž. sveikata. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 1 d., nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti buvo priteista nuo 2250 Lt iki 10 000 Lt (651,64 € iki 2896,20 €) (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Nr. 2K-372-942/2015 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į BK 281 str. 1 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo, įvertinimo bei atlyginimo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis (600 Eur) neatitinka suformuotos teismų praktikos, todėl jis didintinas iki 1300 Eur ir priteistinas iš draudimo bendrovės, kuri turi prievolę šią žalą atlyginti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas I.Ruželė prašė atlyginti nukentėjusiajai R. Ž. atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas – 350 €, ir pateikė jas patvirtinančius dokumentus. Šis prašymas netenkintinas, nes nuteistasis, sutikdamas su priimtu nuosprendžiu, apeliacinio skundo neteikė, draudimo kompanija šių išlaidų neturi prievolės mokėti, o ginčas dėl neturtinės žalos dydžio iškilo ir dėl pačios nukentėjusiosios nevisiškai tinkamo savo teisių gynimo būdo pirmosios instancijos teisme.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundžiamas teismo nuosprendis neturtinės žalos dydžio nustatymo dalyje keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), taip iš dalies tenkinant apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-07-21 nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pakeisti:
Nukentėjusiajai R. Ž. iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteistą neturtinę žalą padidinti iki 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.