Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,

2015 m. sausio 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas papildomai pažymėjo, kad I. L. skundas buvo priimtas tirti, kadangi tuo atveju, kai nusprendžiama skundo nenagrinėti, asmeniui apie tai pranešama per 5 darbo dienas, kai tuo tarpu Klaipėdos skyrius ginčijamą administracinį aktą surašė praėjus 23 darbo dienoms. Mano, jog pareiškėjos pateiktame skunde buvo nurodyta visa būtina informacija. Teigia, kad nurodžius apie kaimyniniame žemės sklype ant sklypo ribos pastatytus statinius, akivaizdu, kaip yra pažeidžiamos asmens teisės. Nesutiko su atsakovo argumentais dėl statinių statybos datos nenurodymo, kadangi asmuo statinių pastatymo datos gali ir nežinoti. Tvirtina, jog Klaipėdos skyrius nepagrįstai atsisakė iš esmės nagrinėti pareiškėjos skundą.

Atsakovo atstovė Inga Drąsutavičienė teismo posėdžio metu pripažino, kad Klaipėdos skyrius praleido pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminą. Pažymėjo, jog atsakovas suprato I. L. skunde nurodyto pažeidimo esmę, tačiau negalėjo nesivadovauti Taisyklių nuostatomis. Tvirtino, kad pareiškėja, gavusi ginčijamą administracinį aktą ir ištaisiusi jame nurodytus savo skundo trūkumus, galėjo į Klaipėdos skyrių kreiptis pakartotinai. Mano, jog asmuo, kuris su skundu kreipiasi į viešojo administravimo instituciją pats turi būti aktyvus – paskambinti, atvykti, pateikti papildomus duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. administracinio akto Nr. 2D-17531(16.2) „Dėl 2014-10-10 skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja I. L. 2014 m. spalio 10 d. išsiuntė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Gargždų poskyrio viršininkui pareiškimą, kuriuo pranešė, jog jai priklausantis sodo sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), ribojasi su sodo sklypu, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), nurodė, kad minėto sodo šeimininkė savo sodo sklype šalia pareiškėjos sodo sklypo ribos yra pasistačiusi didžiulį mūrinį statinį, malkinę bei užsiauginusi didžiausias tujas nesilaikant jokio leistino atstumo iki kito sklypo ribos, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir prašė priversti, kad (duomenys neskelbtini), sodo šeimininkė nugriautų mūrinį statinį, malkinę bei išrautų tujas. Ginčijamu 2014 m. lapkričio 11 d. administraciniu aktu Nr. 2D-17531(16.2) atsakovas konstatavo, kad skunde I. L. nenurodė, kokie pažeisti pareiškėjos interesai, konkretaus skundžiamo veiksmo įvykdymo datos, todėl vadovaujantis Taisyklių 25 p., 25.5 p., 25.7 p. ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalies nuostatomis nusprendė pagal kompetenciją pareiškėjos skundo nenagrinėti.

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, skundų ar pranešimų dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Fizinių ir juridinių asmenų prašymų, skundų, pranešimų ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos tvarką reglamentuoja Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintos Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės. Būtent šių Taisyklių nuostatomis grindžiamas skundžiamas administracinis aktas. Taisyklių 25 punkte įvardinti reikalavimai raštu ir elektroniniu būdu teikiamų skundų ar pranešimų, taip pat kitu pavadinimu pateiktų kreipimųsi į inspekciją, jei pagal kreipimosi turinį šį kreipimąsi galima kvalifikuoti kaip skundą ar pranešimą, turiniui, t.y. jame turi būti nurodyta institucijos, kuriai skundas ar pranešimas paduodamas, pavadinimas (25.1. p.); asmens vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė), taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas (25.2. p.); asmens, kurio veiksmai (neveikimas) skundžiami, vardas, pavardė ir pareigos arba institucijos (administravimo subjekto) pavadinimas, buveinė, jei žinoma (25.3. p.); trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), adresai (buveinės), jei žinoma (25.4. p.); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data (25.5. p.); aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai, jei tokie privalo būti (25.6. p.); skundžiamu veiksmu (neveikimu), sprendimu pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai (25.7. p.); asmens reikalavimas (25.8. p.); pridedamų dokumentų (jei tokie yra) sąrašas (25.9. p.); skundo ar pranešimo surašymo vieta ir data (25.10. p.). Pagal taisyklių 40 punktą, skundas ar pranešimas, pateiktas nesilaikant šių Taisyklių 25 punkto reikalavimų, Inspekcijos viršininko ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti paliktas nenagrinėtas.

Nors analizuojant ginčijamo administracinio akto turinį, galima vertinti, jog atsakovas formaliai nurodė pareiškėjos skundo nenagrinėjimo priežastį (jo neatitikimą Taisyklių 25 punkto reikalavimams), kaip to reikalauja Taisyklių 40 punktas, tačiau be ginčo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, viešojo administravimo institucijos priimami administraciniai aktai turi atitikti ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.

Teismas, ginčo situacijoje vertindamas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 2D-17531 (16.2) teisėtumą, privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, o taip pat ar nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau ir ABTĮ) 89 straipsnyje nurodytų pagrindų, kuriems esant administracinis aktas yra naikintinas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iš pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant viešąjį administravimą (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo viršenybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Nagrinėjamu atveju Taisyklių 40 punkte įtvirtina nuostata dėl skundo palikimo nenagrinėtu nėra imperatyvi teisės norma, nepaliekanti atsakovui kito pasirinkimo, priešingai – numatyta, jog skundas ar pranešimas gali būti paliktas nenagrinėtas, t.y. įstaigos vadovui ar įgaliotam valstybės tarnautojui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti skundą palikti nenagrinėtu, ar išnagrinėti jį iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju viešojo administravimo institucijai teisės akto suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti ir turi būti realizuoja įstatymų nustatytose ribose, bei nepažeidžiant asmens, kurio atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas, teisių bei teisėtų lūkesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, naudojimasis šia diskrecija turi būti motyvuotas atsižvelgiant į kiekvieną individualią situaciją, kad būtų galima įvertinti, ar atitinkamu atveju skundo nenagrinėjimas neprieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms ir ar nebuvo peržengtos suteiktos diskrecijos ribos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės institucijas, pareigūnus (ir tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) žmonės pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais. Valstybės institucijos, pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise, tarpų teisinis nihilizmas. Toleruojant valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtus veiksmus, kuriais pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, neužkirtus jiems kelio atsirastų didžiulis socialinis disbalansas, būtų pažeista pamatinė pusiausvyra, kai žmogus iš esmės neturi priemonių, galimybių pasipriešinti valstybės – galingo mechanizmo – savivalei ir, paliktas be veiksmingos institucionalizuotos pagalbos, yra gniuždomas visa valstybės mechanizmo jėga (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviena valdžios institucija (įstatymų leidžiamosios, įstatymų vykdomosios ar viešojo administravimo) yra saistoma bendrųjų inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, asmens dalyvavimo priimant atitinkamus sprendimus, skaidrumo ir kt.). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas gali pasinaudoti Taisyklių 40 punktu jam suteikta diskrecijos teise ir palikti skundą nenagrinėtą tik tuo atveju, kai pateiktas skundas neatitinka esminių Taisyklių 25 punkte įvardintų skundo turiniui keliamų reikalavimų. Spręstina, jog esminiais skundo trūkumais pripažintini tik tokie trūkumai, kurie eliminuoja viešojo administravimo institucijos galimybę išnagrinėti tokį skundą iš esmės ir priimti administracinės procedūros sprendimą.

Pabrėžtina, kad Klaipėdos skyrius, kaip viešojo administravimo institucija, atsakinga už statybos valstybinę priežiūrą, turi pakankamai specialiųjų žinių Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytoms, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo ir kitų teisės aktų priskirtoms viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo funkcijoms vykdyti, tame tarpe ir tinkamai įvertinti asmens kreipimosi turinį.

Teismas iš dalies sutinka su atsakovo argumentais, jog I. L. 2014 m. spalio 10 d. pareiškime nenurodė visos pagal Taisyklių 25 punktą būtinos nurodyti informacijos, tačiau sprendžia, kad skundo trūkumai nebuvo tokio pobūdžio, jog Klaipėdos skyrius negalėtų atlikti jo kompetencijai priskirtų veiksmų ir išnagrinėti pareiškėjos pateiktą skundą iš esmės.

Visų pirma, iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, jog keliamas ginčas dėl savavališkų statybų kaimyniniame žemės sklype. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 71 punktas apibrėžia, kad savavališka statyba tai – statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Remiantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsniu, apibrėžiančiu statybos valstybinės priežiūros institucijos atliekamas funkcijas, spręstina, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir jos teritoriniai skyriai iš esmės vertina tikrinamų statybų atitikimą teisės aktų reikalavimams ir neturi kompetencijos konstatuoti bei nuspręsti pažeistos ar nepažeistos buvo konkrečios asmens teisės, nes neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo, pažeistų teisių juridinį įvertinimą atlieka ne viešojo administravimo institucija, o teismas (Konstitucijos 109 straipsnis). Todėl reikalavimas išsamiai pagrįsti kaip dėl galimai neteisėtų statybų buvo pažeista asmens teisė vertintinas tik kaip papildomas skundo turinio reikalavimas, tačiau ne toks, kuris lemtų pateikto skundo palikimą nenagrinėtu.

Antra, pagal Taisyklių 35 punktą, Inspekcijos darbuotojai, atsakingi už prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo užduoties gavimo dienos organizuoja jo nagrinėjimą (renka reikalingą informaciją, esant reikalui prašo kitų institucijų pateikti reikalingus dokumentus, skirti atstovus dalyvauti faktinių duomenų patikrinime, kviečia atvykti su prašyme, skunde ar pranešime nurodytais pažeidimais susijusius asmenis ir kt.). Vadinasi Taisyklės, priešingai nei teismo posėdžio metu tvirtino atsakovo atstovė, pareigą imtis aktyvių veiksmų numato pačiai institucijai. Dar griežčiau tokia pareiga apibrėžta Taisyklių 45 punkte, numatančiame, kad asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimas taikant vieno langelio principą reiškia, kad jie priimami ir atsakymai į juos pateikiami vienoje darbo vietoje ir sprendimui priimti reikalingą informaciją iš Inspekcijos administracijos padalinių, prireikus – ir iš kitų institucijų gauna pati Inspekcija, neįpareigodama to atlikti asmenį, kuris į ją kreipėsi. Pati institucija priima asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, nustato, kokia jų esmė (pagal Lietuvių kalbos žodyną – vidinis dalyko pagrindas, svarbuma), kokios informacijos reikia sprendimams priimti, kokią informaciją ir dokumentus pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, numato, kokią informaciją Inspekcija gali gauti iš savo administracijos padalinių ir kitų institucijų, ir paprašo asmenį, kuris kreipiasi, pateikti informaciją ir dokumentus, kurių Inspekcija pati negali gauti arba kuriuos pagal galiojančius teisės aktus privalo pateikti šis asmuo, bet jų nepateikia (Taisyklių 48.1. p.). Darytina išvada, kad net ir vertindamas, jog I. L. skunde trūksta tam tikros informacijos (apie statinių statybos datą) atsakovas turėjo teisinį įrankį (juridinį pagrindą) tokią informaciją gauti pats ar jos papildomai pareikalauti iš pareiškėjos, skunde nurodžiusios visus savo anketinius duomenis, tame tarpe gyvenamosios vietos adresą ir telefono numerį.

Trečia, nors Taisyklės įtvirtina tam tikrus nuo statybos pradžios skaičiuojamus terminus pretenzijoms dėl savavališkų statybų pareikšti, tačiau spręstina, kad šią informaciją Klaipėdos skyrius gali gauti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės. Be to, Taisyklių 42.7. ir 42.8.2. punktai suteikia teisė atsakovui nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą, kai aplinkybė apie praleistą pretenzijų pareiškimo terminą paaiškėja jau nagrinėjant skundą iš esmės.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė akcentavo skundą padavusio asmens teisę ištaisyti skundo trūkumus ir dėl galimai pažeistų teisių kreiptis į atsakovą pakartotinai. Teismas su nurodyta argumentacija sutinka, tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamame Klaipėdos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendime Nr. 2D-17531(16.2) I. L. buvo išaiškinta tik teisė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio nuostatomis, kreiptis į teismą dėl savo pažeistų interesų gynimo bei teisė sprendimą skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Klaipėdos skyrius Taisyklių 40 punktą vertindamas kaip skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo institutą turėtų išaiškinti asmens teisę, pašalinus administraciniame akte įvardintus skundo trūkumus, kreiptis į atsakovą pakartotinai.

Be to, Klaipėdos skyrius ženkliai praleido pareiškėjos skundo nagrinėjimo terminą. Pagal Taisyklių 40 punktą, apie sprendimą nenagrinėti prašymo, skundo ar pranešimo asmeniui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai kreipimesi nenurodyta jokių asmens kontaktinių duomenų. Kadangi skundu laikomas asmens kreipimasis susijęs su pažeistomis asmens teisėmis ar teisėtais interesais (Taisyklių 5 p.), todėl teisės akte įtvirtinti skundų nagrinėjimo terminai suteikia asmeniui teisę operatyviai apginti savo galimai pažeistą teisę. Dar didesnę reikšmę terminas įgyja skundo palikimo nenagrinėtu atvejais, t.y. kai viešojo administravimo institucija apskirtai atsisako vertinti skunde nurodytas aplinkybes ir apginti asmens pažeistas teises. Vilkindama informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą nenagrinėti skundo, viešojo administravimo institucija esmingai apriboja asmens teisę operatyviai ginti savo pažeistus interesus kitais teisės aktuose numatytais būdais (pvz., kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą ir kt.).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius tinkamai neatliko jam, kaip viešojo administravimo subjektui, priskirtų pareigų, ir priėmė sprendimą, neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu individualiam administraciniam aktui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, todėl ginčijamas administracinis aktas negali būti laikomas teisėtu.

Pareiškėjos antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti atsakovą išnagrinėti I. L. 2014 m. spalio 10 d. skundą, yra išvestinis. Kadangi pažeisto teisėtumo atkūrimas paprastai pasiekiamas sugrąžinant šalis į padėtį, buvusią iki neteisėto administracinio akto priėmimo, todėl panaikinus Klaipėdos skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2D-17531(16.2), atsakovas įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2014 m. spalio 10 d. prašymą. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog Taisyklių 36 punkte numatytas 20 darbo dienų skundo išnagrinėjimo terminas, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2014 m. spalio 10 d. I. L. skundą įpareigotinas išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjos atstovas advokatas Leonidas Zubanovas pateikė teismui 2015-01-09 pažymą Nr. 4.26-TPI-47 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 220 eur (759,69 Lt). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, matyti, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1848-14 pareiškėjai buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas Leonidas Zubanovas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Proceso šalių išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas ABTĮ 44 straipsnyje nustatyta tvarka. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už dokumentų parengimą (skundo surašymą) maksimali priteistina suma gali sudaryti 900 eurų (3 MMA). Pareiškėjos atstovo nurodyta patirtų išlaidų suma – 220 eurų, neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrįsta, todėl priteistina iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos I. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 2D-17531(16.2) „Dėl 2010-10-10 skundo“.

Įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti I. L. 2014 m. spalio 10 d. skundą (pareiškimą) reg. Nr. 3D-3162.

Priteisti iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 220 eur (du šimtus dvidešimt eurų) (759,69 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.