- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- I1-1746-402/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02718-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 2).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2019-10-28 iki 2019-11-17 buvo kalinamas Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN, Pataisos namai) netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimo kiemelis buvo įrengtas netinkamai, nebuvo apšvietimo, pareigūnų iškvietimo mygtuko, nuotekų nutekėjimo, todėl jame vaikščiojant šlapo kojos, kiemeliai itin siauri, nebuvo šiukšliadėžių, nebuvo įrengtas stogelis nuo kritulių. Nurodė, kad tik kartą į savaitę galėdavo nusiprausti po dušu. Duše nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistema. Nebuvo sudarytos sąlygos 8 valandas ir daugiau praleisti ne kameroje. Pareiškėjas to pasėkoje patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeminimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 8-9) su skundu nesutiko, mano, kad jis nepagrįstas, ir prašo pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas 2019-09-18 buvo paskirtas į 3 sektoriaus 12 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurioje buvo 3 miegamos vietos. Pareiškėjas į šį būrį buvo paskirtas, kadangi atsisakė administracijos siūlomo darbo, bei siekiant išvengti neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems. Šiame būryje nuteistiesiems taikoma intensyvesnė priežiūra, kadangi šiame būryje laikomi nuteistieji nelinkę taisytis ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, bei užimtume. 11-12 būriuose esantiems nuteistiesiems pasivaikščiojimai gryname ore suteikiami naujai įrengtuose pasivaikščiojimo kiemuose, kurie atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatytus reikalavimus, bei paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Kiemeliai įrengti vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota kur turi vykti nuteistųjų pasivaikščiojimai gryname ore. Įstaiga pasilieka teisę spręsti kur nuteistieji bus vedami pasivaikščioti, siekdama sudaryti sąlygas atskirti neigiamą įtaką darančius nuteistuosius nuo teigiamai besielgiančių. Pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kasdien po 3 valandas (pagal paprastosios grupės laikymo sąlygas). Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių stogelių pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Teisės aktai nereglamentuoja vienam asmeniui tenkančio pataisos namuose įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Trečiojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta veikianti lietaus nutekėjimo sistema, ir šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Akcentuoja, kad pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Mano, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių; nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, kurią jis galimai patyrė Pravieniškių PN laikotarpiu nuo 2019-10-28 iki 2019-11-17.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko 3 sektoriaus 12 būryje (paprastosios grupės sąlygomis) (b. l. 11).
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su netinkamai įrengtu pasivaikščiojimo kiemeliu, tvirtindamas, kad kiemelis siauras, jame nebuvo apšvietimo, pareigūnų iškvietimo mygtuko, nuotekų nutekėjimo, todėl jame vaikščiojant šlapo kojos, nebuvo šiukšliadėžių, nebuvo įrengtas stogelis nuo kritulių.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 73 straipsnio 5 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji, be kita ko, turi teisę kasdien pasivaikščioti tris valandas gryname ore. Pareiškėjas neneigia, kad buvo leidžiama pasivaikščioti ne mažiau kaip tris valandas per parą, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.
Kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau - ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose, kurių 18 punkte nurodyta, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas).
Higienos normos HN 134:2015 pasivaikščiojimo kiemų įrengimo nereglamentuoja.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimų kiemų plotų bei vienu metu juose leidžiamo laikyti asmenų skaičiaus, todėl pareiškėjo argumentai dėl to atmetami.
Atsakovės atstovas pateiktoje 2020-01-07 pažymoje (b. l. 15) nurodė, kad 11-12 būriuose esantiems nuteistiesiems pasivaikščiojimai gryname ore suteikiami naujai įrengtuose pasivaikščiojimo kiemuose, kurie atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse numatytus reikalavimus, bei paprastosios grupės laikymo sąlygomis. Kiemeliai įrengti vadovaujantis pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nėra reglamentuota kur turi vykti nuteistųjų pasivaikščiojimai gryname ore. Įstaiga pasilieka teisę spręsti kur nuteistieji bus vedami pasivaikščioti, siekdama sudaryti sąlygas atskirti neigiamą įtaką darančius nuteistuosius nuo teigiamai besielgiančių. Pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti kasdien po 3 valandas (pagal paprastosios grupės laikymo sąlygas). Trečiojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta veikianti lietaus nutekėjimo sistema ir šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkte įtvirtinti reikalavimai įrengti atmosferos kritulių šalinimo sistemą ir 1,2 pločio stogelius, skirtus nuteistiesiems pasislėpti nuo atmosferos kritulių, taikomi tik pasivaikščiojimo kiemuose įrengtoms kameroms, o ne pasivaikščiojimo kiemams bendrąja prasme.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad atsakovės atstovas 2020-01-07 pažymoje nurodė, kad Trečiojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengta veikianti lietaus nutekėjimo sistema ir šiukšliadėžės. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Į bylą atsakovės atstovas pateikė pasivaikščiojimų kiemelių nuotraukas (b. l. 10), iš kurių matyti, kad yra šiukšliadėžės, stogeliai nuo lietaus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad nėra lietaus nutekėjimo sistemos, šiukšliadėžių, stogelių nuo lietaus atmetamos kaip nepagrįstos.
Teismas pažymi, kad pagalbos mygtukų pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengimo, kiemelių apšvietimo teisės aktai nenustato, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl to, kad pasivaikščiojimų kiemeliai be apšvietimo, nėra pareigūnų iškvietimo mygtuko atmestinos kaip nepagrįstos.
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais bei pateiktais įrodymais, nes priešingų įrodymų pareiškėjas nepateikė, į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamos pasivaikščiojimo kiemelių būklės nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad Pravieniškių PN pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas neatitiktų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Taigi, Pravieniškių PN administracija šiuo aspektu nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, dar daugiau, be to, pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų neturtinės žalos, kilusios dėl, esą, netinkamai įrengto pasivaikščiojimo kiemelio įrodymų.
Pareiškėjas taip pat reiškė nusiskundimą, kad galimybė tik kartą per savaitę pasinaudoti dušu yra nepakankama.
HN 134:2015„Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.
Pareiškėjas neneigia, jog atsakovės atstovas tokią galimybę suteikė. Pareiškėjas teismui nepaaiškino, kokius nepatogumus patyrė (tam tikra odos liga ir kt.), nenurodė ar su nusiskundimais ir prašymais dėl galimybės dažniau nei vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu kreipėsi į atsakovės atstovą, todėl pareiškėjo argumentai dėl naudojimosi dušu dažniau nei kartą per savaitę atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodė, kad duše nebuvo prižiūrėtojų iškvietimo mygtuko.
Teismas pažymi, kad nei Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nei Aprūpinimo normos, nei kiti teisės aktai neįtvirtina reikalavimo dušo patalpoje įrengti prižiūrėtojų iškvietimo sistemą. Kadangi teisės normos apskritai neįtvirtina tokio reikalavimo įrengti iškvietimo sistemą duše, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus būtent dėl to, kad duše nebuvo iškvietimo mygtuko.
Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo sudarytos sąlygos 8 valandas ir daugiau praleisti ne kameroje, nebuvo užtikrintas socialinis užimtumas. Tačiau detaliau pagrindžiant konkrečiais įvykiais ar faktais pareiškėjas nenurodė, kada, kaip ir kokioje socialinio užimtumo programoje jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms, dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriškumo principu. Nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose.
Šie pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi raštu dėl dalyvavimo tam tikroje programoje, užsiėmimuose. Pareiškėjas nenurodė, kokiose konkrečiose veikose siekė dalyvauti ir jam nebuvo sudaryta galimybė jose dalyvauti. Taigi, skundo argumentai nelaikytini pagrįstais. Teismas nenustatė Pravieniškių PN neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 -04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, depresiją, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Konkrečių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, byloje nėra.
Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).
Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Pravieniškių PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.