Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-237/2012

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio proceso Nr. 1-18-1-00385-2011-1

2012 m. vasario 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. ir nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d,, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš V. J. UAB „SMScredit“ naudai priteista 750,00 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad, jis, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir neteisėtai panaudojo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, t. y. jis 2011 m. vasario 25 d., 14.08 val., tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą - pinigines lėšas, veikdamas kartu su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui būnant Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto atviros prieigos kompiuterių klasėje Nr. 112, esančioje Universiteto g. 9/1, Vilniuje, V. J. telefonu padiktavo teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui L. U. elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, po to, teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui užsiregistravus interneto svetainėje www.smscredit.lt L. U. vardu bei pateikus paraišką kreditui gauti ir iš L. U. sąskaitos Nr. LT (duomenys neskelbtini) į UAB „SMSCredit“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 0,01 litų registracijos mokestį, tokiu būdu teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui prisistačius UAB „SMSCredit“ L. U. vardu bei patvirtinus melagingus registracijos duomenis bei kredito sutarties bendrąsias sąlygas, sudarė sutartį Nr. 2162301 su UAB „SMS.Credit.lt“ dėl 750,00 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) paskolos gavimo, o V. J. 2011 m. vasario 25 d., apie 15.30 val., L. U. vardu gautą paskolą išgrynino bankomate, esančiame Architektų g. 43, Vilniuje. Tokiu būdu, V. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „SMS.Credit.lt" priklausantį 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimt litų) vertės turtą ir neteisėtai panaudojo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

V. J. padarytos veikos, už kurias jis buvo nuteistas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu, pagal BK 11 str. nurodytą nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikaltimų, šias veikas nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. V. J. nusikalto turėdamas penkis neišnykusius ir nepanaikintus teistumus. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme laikotarpiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. sausio 20 d. nuosprendžiu nuteistasis buvo pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl apeliacinį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai parinko V. J. laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. žymiai mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei numatyta Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (laisvės atėmimas iki trejų metų) ir BK 215 str. 1 d. (laisvės atėmimas iki šešerių metų) sankcijose įtvirtintus bausmės vidurkius, tinkamai atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai galisi. Dar kartą atsižvelgti į šią aplinkybę ir švelninti bausmę nėra jokio pagrindo. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis turi neišnykusių teistumų, taip pat yra baustas ne tik baudžiamąja, bet ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nusikalstamą veiką padarė iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaudamas, ką pirmos instancijos teismas laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nurodytos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad V. J. padarė nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Nors nuteistasis ir nurodo, kad turi mažametį vaiką, šiuo metu dirba, charakterizuojamas teigiamai, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis, kad jam būtų paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausmės siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.