Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, su intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. J. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. J. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. J. paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2025 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmes pilnai sudedant ir galutinė bausmė D. J. paskirta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. J. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 40 MGL dydžio (2 000,00 eurų) baudą.

Nustatyta, kad D. J. privalo paskirtą 2 000,00 eurų baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2025 m. liepos 23 d. teismo baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-790-922/2025, įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2026 m. birželio 11 d.

Pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. vasarą, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,0497 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija jose yra 10,7 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 4,562 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 proc., kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,044 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,6 proc., kanapių (antžeminės dalių), kurių masė yra 0,375 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 3,9 proc., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti ir dalį šių narkotinių medžiagų – 0,0497 g kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio koncentracija 10,7 proc. ir 4,562 g kanapių (antžeminių dalių), tetrahidrokanabinolio koncentracija 19,4 proc. 2025 m. liepos 22 d. neteisėtai gabeno jam priklausančiu automobiliu BMW, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kol tą pačią dieną 22.25 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje patikrinimui sustabdžius automobilį, šias narkotines medžiagas surado Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai, kitą dalį šių narkotinių medžiagų – 0,044 g kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 17,6 proc. ir 0,375 g kanapių (antžeminės dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 3,9 proc., neteisėtai laikė bute (duomenys neskelbtini), iki kol 2025 m. liepos 23 d. apie 0.50 val. atliktos kratos metu šias narkotines medžiagas surado ir paėmė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai. Siekiant užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą, D. J. laisvės apribojimo bausmę nuspręsta skirti kartu su intensyvia priežiūra.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. J. gynėjas advokatas Linas Žalnieriūnas prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį ir panaikinti D. J. paskirtą intensyvią priežiūrą.

2.1. Skunde nurodoma, kad teismas, skirdamas intensyvią priežiūrą, nepakankamai įvertino D. J. asmenybės pokyčius ir jo nuoširdžias pastangas keistis po nusikalstamos veikos padarymo. Nors ankstesni teistumai rodo tam tikrą elgesio problemą, skunde pažymima tai, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo, D. J. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įveikti priklausomybę kreipėsi pagalbos, išklausė narkotinių ir psichotropinių medžiagų keliamos žalos kursus ir gavo tai pagrindžiantį pažymėjimą bei sėkmingai atsikratė priklausomybės, ką patvirtina ir sistemingai teikiami narkotikų testai teismui, sumokėjo anksčiau paskirtą baudą. Šios aplinkybės rodo, kad specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti, o reali recidyvo grėsmė yra menka.

2.2. Skunde teigiama, kad intensyvi priežiūra, nors ir suvaržo asmenų laisvę, turi sudaryti galimybes jam dirbti, rūpintis ir bendrauti su šeimos nariais ir palaikyti socialinius ryšius. D. J. yra itin jauno amžiaus, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, po veikos padarymo nevartoja narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, padaryti administraciniai nusižengimai nepriskirtini šiurkštiems, paskirtos baudos sumokėtos. Nuteistasis pasižymi stabiliais teigiamais asmenybės bruožais ir realiais elgesio pokyčiais, turinčiais reikšmės bausmės individualizavimui ir teisingo proceso principų įgyvendinimui. Padaryta veika nulemta priklausomybės ir gyvenimiškos patirties trūkumo, lengvabūdiško požiūrio į narkotines medžiagas ir jų vartojimą. Bendra neteisėtai disponuotos psichotropinės medžiagos masė neviršijo didelio kiekio ribos, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo elgesys po inkriminuojamų veikų yra pakitęs pozityvia linkme, jis integruojasi socialiai atsakingai, pripažįsta savo klaidas ir deda pastangas jų nebekartoti.

2.3. Skundo autoriaus teigimu, nuteistasis pagrįstai bijo būti atleistas iš darbo, darbdaviui pastebėjus intensyvios priežiūros įrenginį. Darbo praradimas dėl intensyvios priežiūros apribojimų sukeltų neigiamas pasekmes ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimai, ir prieštarautų valstybės siekiui integruoti nuteistuosius į visuomenę.

2.4. Skunde akcentuojama, kad D. J. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Narkotinės medžiagos nebuvo išplatintos bei jokia žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, kas mažina veikos pavojingumo laipsnį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi, bendradarbiavo su teisėsauga, neslėpė informacijos ir pripažino faktines veikos aplinkybes, bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be intensyvios priežiūros. Gynybos nuomone, pakankamą nubaudimą ir prevenciją užtikrintų švelnesnės poveikio priemonės, pavyzdžiui probacijos tarnybos priežiūra, dalyvavimas socialinėse programose, kiti įpareigojimai ir draudimai, kurių pažeidimas galėtų lemti griežtesnes pasekmes.

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad priklausomybė nuo narkotikų yra mediciniškai pripažinta lėtinė liga, o jos įtaka asmens elgesiui ir sprendimams negali būti ignoruojama. Teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino priklausomybės nuo narkotikų įtaką D. J. ankstesniam elgesiui ir jo dabartines pastangas šią priklausomybę įveikti. Sėkmingas atsikratymas turima priklausomybe, iš esmės pašalino rizikos priežastį, kuri sąlygojo nusikalstamo elgesio atsiradimą. Šiuo metu nuteistasis yra mažesnio pavojingumo asmuo, o intensyvi priežiūra galimai trukdytų jo resocializacijai.

2.6. Taip pat skunde nurodoma ir tai, kad viso baudžiamojo proceso metu D. J. elgėsi tinkamai, o vien tik baudžiamasis procesas jam jau darys poveikį, todėl tikėtina, kad jis laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir daugiau nenusikals. Nesant išskirtinių veikos padarymo aplinkybių, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika pasiekė išskirtinį pavojingumą dėl ko reikėtų skirti intensyvią priežiūrą.

3. Atsiliepime į nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė Renalda Kučinskaitė prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Prokurorė pabrėžia, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino tai, kad D. J. teisiamas ne pirmą kartą, teistas taip pat už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Teismo argumentai parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos atlikimo sąlygas – paskiriant intensyvią priežiūrą, atitinka bausmės tikslus ir paskirtį, todėl nėra pagrindo keisti paskirtos bausmės sąlygas.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliaciniame skunde nėra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, ar D. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniame skunde iš esmės nėra ginčijama ir D. J. paskirta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, tačiau nesutinkama, jog kartu su šia bausme nuteistajam paskirta ir intensyvi priežiūra. Teisėjų kolegija nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, atskirai pasisako dėl nuteistojo prašymo panaikinti kartu su laisvės apribojimo bausme jam skirtą intensyvią priežiūrą.

5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo D. J. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus skiriant bausmę bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis D. J. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko teisingą bausmės rūšį, jos dydį bei įpareigojimus.

6. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis Konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemones turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Skiriant bausmę taip pat svarbu atsižvelgti į bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

7. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą gali būti baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, D. J. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra 6 (šešiems) mėnesiams, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir D. J. paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, paskiriant 6 (šešiems) mėnesiams nuo nuosprendžio įsiteisėjimo intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. J. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), bei uždraudžiant visą bausmės vykdymo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

8. Kaip jau minėta, iš apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės nėra ginčijama D. J. paskirtos bausmės rūšis – laisvės apribojimas ar jos dydis, tačiau nesutinkama su paskirta intensyvia priežiūra.

9. BK 48 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Apylinkės teismas sprendė, jog įvertinus nuteistojo D. J. asmenybę charakterizuojančius duomenis, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pobūdį, siekiant užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą, D. J. būtina ypatinga priežiūra, dėl ko su laisvės apribojimo bausme jam skirtina intensyvi priežiūra.

10. Apeliaciniame skunde akcentuojama tai, kad D. J. padarė nesunkų nusikaltimą, dėl kurio savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, deda pastangas pašalinti turimą priklausomybę, yra jauno amžiaus, dirba, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neabejotina, kad visos šios aplinkybės yra svarbios individualizuojant asmeniui skiriamą bausmę, tačiau kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos nuteistajam D. J. parenkant bausmę – laisvės apribojimą.

11. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad D. J. kartu su laisvės apribojimo bausme paskirta intensyvi priežiūra prieštarauja bausmės individualizavimo, proporcingumo ir resocializacijos principams. Pažymėtina tai, kad intensyvi priežiūra įprastai skiriama tais atvejais, kai siekiama užtikrinti nuteistojo asmens stebėjimą nustatytu laiku bei teismo paskirtų įpareigojimų laikymąsi. Taikant intensyvią priežiūrą taip pat siekiama užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. J. nepaskyrus kartu su laisvės apribojimo bausme intensyvios priežiūros kontrolės, nebus užtikrinti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bei nebus užtikrintas visuomenės interesas nubausti asmenį adekvačia bausme, kuri paveiktų asmenį nedaryti naujų nusikaltimų bei laikytis įstatymų.

12. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su intensyvios priežiūros skyrimu, akcentuojama tai, kad D. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl kurio padarymo jokia žala kitiems asmenims nebuvo padaryta, t. y. narkotinės medžiagos kitiems asmenims nebuvo išplatintos. Tačiau aptariamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad iš esmės ši aplinkybė skiriant D. J. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymą, esminės reikšmės neturi, kaip ir tai, jog pas D. J. rastų narkotinių medžiagų kiekis neviršija didelio kiekio. Priešingu atveju, jei D. J. šias narkotines medžiagas būtų išplatinęs ar pas jį būtų rastas narkotinių medžiagų kiekis viršijantis didelį kiekį, tokiu atveju keistųsi ir nusikaltimo kvalifikacija, už kurio padarymą griežtėtų ir baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bausmė. Taigi, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog D. J. narkotinėmis medžiagomis disponavimo turėdamas tikslą jas platinti, nesudaro pagrindo spręsti apie mažesnį veikos pavojingumą.

13. Intensyvios priežiūros taikymas yra neišvengiamai susijęs su tam tikrais ribojimais bei patiriamais nepatogumais, tačiau tai savaime nereiškia, kad šie ribojimai negali būti skiriami siekiant užtikrinti visuomenės interesą bei sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistajam kylantys nepatogumai dėl intensyvios priežiūros skyrimo neproporcingai varžo ar riboja jo teises bei laisves. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis D. J. turi pagrįstą baimę dėl taikomos intensyvios priežiūros prarasti darbą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos deklaratyvius teiginius. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. pirmosios instancijos teismo paskirta kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis iš esmės nesudaro jokių kliūčių užsiimti darbine veikla, kadangi D. J. įpareigojimas būti namuose skiriamas nakties metu, t. y. nuo 24.00 val. iki 6.00 val. Esant aplinkybėms jei darbo laikas sutaptų su šiomis valandomis, nuteistasis turi galimybę kreiptis į bausmę vykdančią instituciją bei pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad nustatytu laiku namuose nebuvo dėl darbo funkcijų vykdymo. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog dėl paskiriamos intensyvios priežiūros gali kilti neigiama reakcija į D. J. kaip darbuotoją, taip pat yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai. Byloje nėra jokių duomenų, kad D. J. kaip darbuotojui yra keliami tam tikri ypatingi reikalavimai, dėl ko elektroninio prietaiso stebėjimo įrangos nešiojimas trukdytų nuteistajam vykdyti jo darbines funkcijas. Taigi, aukštesnysis teismas pažymi, kad patiriami tam tikri nepatogumai, suvaržymai yra objektyvus bausmės požymis, priešingu atveju bausmė prarastų savo prasmę.

14. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, teismui yra suteikta diskrecija spręsti dėl intensyvios priežiūros skyrimo bei įpareigojimo parinkimo. Todėl sprendžiant klausimą dėl intensyvios priežiūros kontrolės taikymo ar netaikymo, teismas privalo atsižvelgti tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

15. Neabejotina, kad nuteistojo D. J. elgesys po nusikalstamos veikos įvykdymo, t. y. tai, kad nuteistasis nevengia atsakomybės, pripažino turintis priklausomybę bei deda pastangas siekiant ją eliminuoti, vertinama teigiamai. Visgi, atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. jo elgesį praeityje, kas yra reikšminga vertinant asmens galimą pakartotinį nusikaltimų vykdymą ateityje, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo D. J. yra linkęs nusikalsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. J. ir praeityje yra teistas už narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimą. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 6 d. teismo baudžiamuoju įsakymu D. J. pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant įpareigojimus, tačiau intensyvi priežiūra skirta nebuvo. Visgi, paskirta bausmė, nuteistojo elgesiui jokios esminės įtakos nepadarė, kadangi 2025 m. birželio 6 d. D. J. vėlgi įvykdė nusikalstamą veiką susijusią su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, t. y. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. liepos 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Skundžiamu nuosprendžiu D. J. ir vėl pripažintas kaltu įvykdęs analogišką veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nusikalimų darymas buvo nulemtas turimos priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, kurią šiuo metu D. J. yra išsigydęs, visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į ankstesnį nuteistojo sistemingą nusikalstamą elgesį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo, jo elgesio kontrolė turi būti ypatingai prižiūrima.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent intensyvios priežiūros paskyrimas padės užtikrinti kartu su bausme paskirtų įpareigojimų laikymąsi, t. y., kad D. J. nevartos psichiką veikiančių medžiagų, o nuteistojo kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis padės efektyviau užtikrinti, kad nuteistasis ir toliau dėtų maksimalias pastangas gydytis turimą priklausomybę bei vėl nepradės vartoti psichiką veikiančių medžiagų. Juolab, kad intensyvi priežiūra skiriama ne visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu, o tik 6 (šešiems) mėnesiams, per kuriuos nuteistasis privalės dėti maksimalias pastangas siekiant išlaikyti tinkamą elgesį, nebedaryti jokių teisės pažeidimų bei nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų, kas galėtų įtakoti D. J. nusikalstamą elgesį.

17. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas tokių aplinkybių nenustatė.

18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neįžvelgia jokio pagrindo naikinti nuteistajam D. J. kartu su laisvės apribojimo bausme skiriamą intensyvią priežiūrą bei įpareigojimus. Tokio pobūdžio bausmė, nagrinėjamu atveju laikytina proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei bei nelaikytina per griežta ar varžanti nuteistojo D. J. laisves ir teises labiau nei to reikalaujama įstatymu. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija spendžia, kad keisti skundžiamą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 16 d. nuosprendį nėra jokio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. J. gynėjo advokato Lino Žalnieriūno apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.