Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Valentinienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi G. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, 2011 m. lapkričio 13 d. apie 22.15 val. Kretingos m. Rotušės a. chuliganiškai vairavo transporto priemonę; t.y. sustojęs prie šviesoforo ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui, važiuodamas dešine eismo juosta, staigiai ėmė didinti važiavimo greitį taip lenktyniaudamas su gretimoje eismo juostoje važiuojančiu kitu automobiliu. Važiuodamas toliau, kirto ištisinę ženklinimo liniją ir persirikiuodamas į kitą eismo juostą neparodė kairiojo posūkio signalo. Tokiu būdu, jis pažeidė kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 8, 9 punktų reikalavimus bei tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 1 dalį.

2011 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyrius priėmė nutarimą, kuriuo G. P. nubaudė 600 Lt bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 5 mėnesiams.

2011 m. gruodžio 13 d. G. P. padavė skundą dėl 2011 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus priimto nutarimo.

2012 m. vasario 27 d. Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria G. P. skundo netenkino ir nutarimą paliko nepakeistą. Nutartyje teismas konstatuoja, kad pažeidėjo veika teisingai kvalifikuojama pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, nes G. P. pavojingai vairavo transporto priemonę; t.y. vairavo automobilį neatsargiai, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ir jų turto saugumui, pažeidė kelio ženklo 509 reikalavimus, kirto ištisinę liniją ir lenkdamas automobilį iš dešinės pusės nerodė įspėjamo posūkio signalo, taip priversdamas „VW Golf“ vairuotoją staiga keisti važiavimo greitį (stabdyti).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju G. P. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Apeliantas neigia padaręs ATPK 124² straipsnio 1 dalies pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnį, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. P. kaltės, išklausė paties G. P. ir jo atstovo paaiškinimų, teismo posėdyje apklausė liudytojus D. B., Vilmantą Batakį, įvertino rašytinius įrodymus.

G. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 13 d. apie 22.15 val. išvažiavo iš Rotušės aikštės, užėmė dešinę eismo juostą, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo važiuoti šalia „VW Golf“. Norėdamas persirikiuoti į kairę eismo juostą, nes dešinė eismo juosta baigėsi, parodė signalą ir „VW Golf“ vairuotojas pristabdė ir jį užleido. Neigia, tą faktą, jog lenktyniavo. Nepažįsta „VW Golf“ vairuotojo. (b. l. 27). Liudytojas D. B. parodė, kad buvo Rotušės aikštėje, išvažiavęs iš aikštės, sustojo prie šviesoforo kairėje eismo juostoje. G. P. pažįsta iš matymo, nes mokėsi vienoje mokykloje. Jis sustojo šalia jo užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pradėjo abu važiuoti. Matė, kad jis nespės persirikiuoti į kairę eismo juostą, todėl jis pristabdė ir jį įleido. Važiavo apie 60 km/h greičiu. G. P. ketinimų nežinojo, kur jis nori sukti ar važiuoti (b. l. 27). Liudytojas V. Batakis teisme parodė, kad iš Rotušės a. išsuko du automobiliai ir sustojo šalia vienas kito prie šviesoforo, garsiai ūžindami variklius, užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu automobiliai staigiai pradėjo didinti greitį, suprato, kad jie lenktyniauja. Dešinėje eismo juostoje važiuojantis automobilis „Audi A6 Avant“ norėjo persirikiuoti į kairę kelio eismo juostą, o automobilio „VW Golf“ vairuotojas neleido to padaryti. Netoli bažnyčios nerodydamas posūkio ir kirsdamas ištisinę liniją automobilis „Audi A6 Avant“ vis tiek įsuko į kairę eismo juostą, priversdamas automobilį „VW Golf“ stabdyti (b. l. 38). R. Jankausko ir V. Batakio tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad automobilių „VW GOLF“ ir „Audi A6 Avant“ vairuotojai, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, pajudėjo iš vietos ir staigiai didino važiavimo greitį, taip lenktyniaudami (b. l. 15-16).

Apygardos teismas pažymi, kad policijos pareigūnai akivaizdžiai ir betarpiškai matė daromą pažeidimą, pareigūnų parodymai teisme ir tarnybiniai pranešimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pareigūnai nėra susiję su atsakomybėn traukiamu asmeniu jokiais ryšiais, netikėti pareigūnų nurodytomis įvykio aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Be to, R. Jankausko ir V. Batakio parodymus patvirtina vaizdo medžiaga, iš kurios matyti, jog automobilis, važiuojantis dešine eismo juosta, lenkdamas automobilį, važiuojantį kaire eismo juosta ir norėdamas persirikiuoti į kairę kelio eismo juostą, nerodė įspėjamo posūkio signalo taip priversdamas „VW Golf“ vairuotoją staiga keisti važiavimo greitį (stabdyti). Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis norėdamas persirikiuoti į kairę eismo juostą rodė posūkio signalą, galimai nekirto ištisinės linijos, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams, todėl vertintina kaip mėginimas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, asmens veika kvalifikuota tinkamai.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad patruliavę policijos pareigūnai pažeidė policijos patrulių veiklos instrukciją, nes asmuo gali būti stabdomas ar persekiojamas tik kai jis padaro KET pažeidimą. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos 22.1. punkte nustatyta, kad policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, kai vairuotojas ar keleivis (-iai) pažeidė KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių kelių transporto eismą, reikalavimus ar yra požymių, kad tokie pažeidimai galėjo būti padaryti. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad G. P. vairuojamas automobilis Audi A6 buvo sustabdytas po to, kai kirto ištisinę ženklinimo liniją, persirikiuodamas į kairiąją eismo juostą neparodė kairiojo posūkio signalo ir įvažiavo į kairiąją eismo juostą ėmė staigiai stabdyti, taip priversdamas keisti važiavimo greitį ir iš galo važiavusiam automobiliui „VW Golf“ bei sukeldamas pavojų savo ar kitų žmonių saugumui (b. l. 15-16). Akivaizdu, jog policijos pareigūnai turėjo teisę sustabdyti G. P. vairuojamą automobilį, nes pastarasis padarė ne vieną, o net kelis iš eilės KET pažeidimus. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad pareigūnai pažeidė policijos patrulių veiklos instrukciją atmestinas.

Apeliuojama ir į tai, jog policijos pareigūnai apie fiksuotą administracinio teisės pažeidimą turėjo nedelsiant pranešti komisariato budinčiai daliai, tačiau to nepadarė. Iš Klaipėdos AVPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininko 2012 m. vasario 7 d. rašto matyti, kad 2011 m. lapkričio 13 d. pareigūnai Rotušės aikštėje pastebėjo du automobilius, kurių vairuotojai pažeidė KET ir sustabdę šiuos automobilius, apie tai radijo ryšiu pranešė PK budėtojui (b. l. 35). Todėl šis apelianto argumentas atmestinas kaip deklaratyvus.

Apygardos teismas pažymi, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisena nėra skirta policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo revizijai. Jų veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas administracinio teisės pažeidimo byloje vertinamas tik tiek, kiek tai būtina patikrinti ikiteisminio pažeidimų tyrimo metu surinktų įrodymų patikimumą ir leistinumą, jų pakankamumą protokole inkriminuotam kaltinimui pagrįsti.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismo išvada dėl eismo dalyvių judėjimo greičio pažeidimo, padaryta remiantis pareigūnų prielaidomis, nesant jokių objektyvių įrodymų. Pažymėtina, jog apeliantas nubaustas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, t.y. dėl to, kad padarė kelis KET pažeidimus: vairavo neatsargiai, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių, asmenų ar jų turto saugumui (KET 9 punktas), pažeidė kelio ženklo 509 reikalavimus (KET 8 punktas), lenkdamas kitą automobilį iš dešinės pusės nerodė, įspėjamojo posūkio signalo (KET 88 punktas). G. P. nėra nubaustas už tai, kad viršijo leistiną greitį. Be to, pažymėtina, kad pats G. P. savo paaiškinime Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog jis važiuodamas automobiliu norėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, o šalia važiuojantis vairuotojas nesuprato, todėl iškilo konfliktas. Šias paaiškinimas patvirtina, kad G. P. stengėsi aplenkti gretima eismo juosta važiuojantį automobilį, o, kadangi iki jo eismo juostos pasibaigimo to padaryti nepavyko, nerodydamas posūkio, staiga pasuko į kairę eismo juostą, sudarydamas kliūtį kitam automobiliui bei kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog kitas eismo dalyvis D. B. privalėjo būti apklaustas kaip nukentėjęs asmuo. ATPK 273 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala. Apygardos teismo nuomone D. B. administraciniu teisės pažeidimu metu nepadaryta jokia žala, todėl jis neatitinka ATPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų. Pažymėtina, kad šio subjekto įtraukimas ar neįtraukimas į bylą kaip nukentėjusiojo nedaro jokios įtakos svarstant G. P. atsakomybės klausimo, kadangi minėtas D. B. teismo posėdyje buvo apklaustas kaip liudytojas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl G. P. kaltės padaryti. Atsižvelgiant į tai, apelianto teiginys, kad nepagrįstai nebuvo apklausti kiti automobiliuose važiavę asmenys, kaip įvykio liudytojai, atmestinas.

Nepagrįstas apelianto argumentas, jog institucija, nagrinėjusi administracinio pažeidimo bylą, ribojo jo įstatyminę teisę susipažinti su bylos medžiaga, kadangi iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad G. P. buvo išaiškintos ATPK 272 straipsnyje numatytos teisės ir jomis G. P. galėjo pasinaudoti (b. l. 11). Kita vertus, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodiniame posėdyje, dalyvaujant pareiškėjui, todėl galimai padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai buvo ištaisyti (b. l. 27-28). Apeliantui teisme buvo sudarytos visos galimybės teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, įvertinus byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.