- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-20
- Bylos Nr.
- 2K-684/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Valerijus Čiučiulka, Antanas Klimavičius (pran.)
- Nuteistasis
- K. Č.
- Civilinis ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Antano Klimavičiaus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Č. (K. Č.) kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžio.
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu K. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė K. Č. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G. iš K. Č. priteista 4567 Lt nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl K. Č. nuteisimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį K. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., Trakų r., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, plėšimo tikslu priėjo prie automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo V. G., ir liepė važiuoti nuošaliau. Nukentėjusiajam V. G. atsisakius, K. Č. įsėdo į priekinę keleivio vietą ir reikalavo važiuoti nuošaliau. V. G. atsisakius vykdyti K. Č. reikalavimą, šis tyčia prie dešiniojo šono prikišo panašų į šaunamąjį ginklą daiktą, pagrasino susidoroti, taip nukentėjusiajam atėmė galimybę priešintis ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., esančią Trakų r., Elektrėnuose. V. G., išsigandęs grasinimų, pakluso K. Č. valiai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur K. Č., panaudojęs grasinimus, užvaldė 3100 Lt vertės automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo 240 Lt vertės automobilinis kompaktinių diskų grotuvas, taip pat automobilio bagažinėje buvusius 40 Lt vertės šlifavimo mašinėlę, 50 Lt vertės raktų rinkinį, 80 Lt vertės du automobilių keltuvus, 5 Lt vertės darbinį kombinezoną, 5 Lt vertės batus, 30 Lt vertės tinklinio kamuolį, 10 Lt vertės 1 litrą variklio tepalų, 20 Lt vertės odinį krepšį, taip pat iš automobilio salono pagrobė 1200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6230i“, 2 Lt vertės dokumentų dėtuvę, kurioje buvo 20 Lt, automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas, V. G. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, AB „Hansabankas“ mokėjimo kortelė „Visa Elektron“, AB „Hansabankas“ kreditinė kortelė „Maxima“, AB SEB „Vilniaus bankas“ mokėjimo kortelė; taip K. Č. užvaldė V. G. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4802 Lt.
Taip pat pagal BK 214 straipsnio 1 dalį K. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., Trakų r., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, plėšimo tikslu priėjo prie automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo V. G., ir liepė važiuoti nuošaliau. Nukentėjusiajam V. G. atsisakius, K. Č. įsėdo į priekinę keleivio vietą ir reikalavo važiuoti nuošaliau. V. G. atsisakius vykdyti K. Č. reikalavimą, šis tyčia prie dešiniojo šono prikišo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pagrasino susidoroti, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., esančią Elektrėnų m. V. G., išsigandęs grasinimų, pakluso K. Č. valiai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur K. Č., panaudojęs grasinimus, užvaldė automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jame buvusias V. G. mokėjimo korteles: AB SEB „Vilniaus bankas“ mokėjimo kortelę (Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „VISA Elektron“ (Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), AB banko „Hansabankas“ mokėjimo kortelę „Maxima“ (Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), t. y. pagrobė ir laikė svetimus mokėjimo instrumentus finansinėms operacijoms inicijuoti.
Be to, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį K. Č. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 22 d., apie 17.00 val., Trakų r., Elektrėnuose, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, plėšimo tikslu priėjo prie automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo V. G., ir liepė važiuoti nuošaliau. Nukentėjusiajam V. G. atsisakius, K. Č. įsėdo į priekinę keleivio vietą ir reikalavo važiuoti nuošaliau. V. G. atsisakius vykdyti K. Č. reikalavimą, šis tyčia prie dešiniojo šono prikišo daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, pagrasino susidoroti, taip atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis ir liepė važiuoti į (duomenys neskelbtini) g., esančią Elektrėnų m. V. G., išsigandęs grasinimų, pakluso K. Č. valiai ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., kur K. Č. panaudojęs grasinimus užvaldė automobilį „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo V. G. vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu K. Č. išteisintas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių. Apeliacinis teismas nurodė, kad byloje nepakanka įrodymų, jog K. Č. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas nepateikė motyvų išvadų dėl K. Č. tyčios padaryti šį nusikaltimą turinio ir nepagrįstai papildomai K. Č. inkriminavo svetimų mokėjimo instrumentų finansinei operacijai inicijuoti pagrobimą – BK 214 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad byloje nenustatyta, jog, pagrobdamas automobilį ir dokumentus, K. Č. suvokė, kad kėsinosi ir į kitą dalyką – mokėjimo korteles.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis K. Č. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismų sprendimai yra nepagrįsti; teigia, kad teismai nevertino jo nuoseklių ir aiškių parodymų apie buvusius įvykius. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nukentėjusiojo V. G. parodymais, tačiau šie netikslūs ir neobjektyvūs. Nukentėjusysis parodė, kad jį apiplėšęs asmuo buvo aukštesnis nei kasatorius, taip pat, kad tas asmuo turėjo ant rankos tatuiruotę – tuo tarpu kasatorius turi dvi tatuiruotes. Be to, nukentėjusysis dėl padaryto nusikaltimo į policiją kreipėsi tik kitos dienos rytą. Taip pat kasatorius tvirtina, kad nukentėjusysis jį apkalbėjo ir šio parodymai prieštarauja kasatoriaus parodymams. Nuteistasis mano, kad teismas nesilaikė BPK 301 straipsnio reikalavimo, pagal kurį draudžiama grįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiojo parodymais. Skunde taip pat nurodoma, kad atpažinimas buvo padarytas prieš kasatoriaus valią ir neužtikrinus gynėjo dalyvavimo. Ikiteisminis tyrimas buvo neobjektyvus ir tai sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą šioje byloje. Galiausiai nuteistasis tvirtina, kad byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog būtent jis plėšimo būdu pagrobė iš nukentėjusiojo automobilį ir kitus daiktus. Teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis, nepašalinti prieštaravimai tarp įrodymų. Be to, jo alibi nebuvo patikrinta. Dar kasatorius pažymi, kad teismas nesilaikė BPK 6 ir 44 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl bylos nagrinėjimo viešumo ir lygybės sąlygomis. Kartu kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo apeliacinį skundą, nereagavo į pirmosios instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Teismai nesilaikė BPK reikalavimų, o tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. Č. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl įrodymų teisėtumo, jų vertinimo (BPK 20 straipsnio 4,5 dalys) ir kitų skundo argumentų
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena tinkamo įrodymų vertinimo sąlygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Kolegija nesutinka su kasacinio skundo teiginiais, kad teismai netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo V. G. ir nuteistojo K. Č. parodymus. Kasacinio skundo teiginiai nepaneigia teismų pateikto šių bylos duomenų vertinimo. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde ginčijo nukentėjusiojo V. G. parodymų patikimumą, tvirtindamas, kad jie prieštaringi, nenuoseklūs, tačiau apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paneigė tokius kasatoriaus teiginius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio teismo padarytomis išvadomis. Nukentėjusysis V. G. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus. Juos taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Viso proceso metu nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklūs. Teismai nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Priešingai, jo parodymus patvirtina kiti byloje esantys duomenys: asmens parodymo atpažinti protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų atpažinimo protokolas, taip pat liudytojų parodymai. Kasatoriaus argumentus dėl nukentėjusiojo parodymų apie jį užpuolusio asmens skiriamuosius bruožus apeliacinės instancijos teismas patikrino ir padarė motyvuotą išvadą, kad jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiojo parodymuose dėl to nėra. Taip pat buvo paneigtos nuteistojo iškeltos abejonės dėl to, kad nukentėjusysis V. G. dėl prieš jį įvykdytų nusikalstamų veikų kreipėsi į pareigūnus tik kitos dienos rytą. Teismas, remdamasis nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nustatė, kad nukentėjusysis tikėjosi, jog kaltininkas, kaip ir žadėjo, paskambins dėl išpirkos, todėl laukė, bandė ieškoti automobilio savarankiškai.
Teismai taip pat patikrino ir įvertino nuteistojo K. Č. parodymus. Teismai nustatė, kad jo parodymai yra netikslūs, prieštaringi, jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys, todėl K. Č. paaiškinimus įvertino kritiškai kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kolegijai nekyla abejonių šių išvadų teisingumu.
Neatsiejama įrodymų vertino sąlyga – įrodymų leistinumas, t. y. tai, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).
Kaip ir kasaciniame, taip ir savo apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija jo parodymo atpažinti teisėtumą, nurodydamas, kad nebuvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas. Tačiau apeliacinis teismas, išanalizavęs byloje esančius procesinius dokumentus – teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolą, asmens parodymo atpažinti protokolą, taip pat liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūno E. M. parodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo K. Č. teisė į gynybą nebuvo pažeista, pats nuteistasis piktnaudžiavo šia teise, o atpažinimas atliktas nepažeidžiant BPK 192 straipsnio. Nėra pagrindo nesutikti su tokiomis teismo išvadomis, nes jos tinkamai motyvuotos bylos duomenimis. Iš teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo matyti, kad nuteistasis prieš parodymą atpažinti atsisakė gynėjo, bet protokole nepasirašė. Liudytojas E. M. patvirtino šį faktą: liudytojas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad K. Č. prieš parodymą atpažinti atsisakė gynėjo, tačiau po to, kai nukentėjusysis jį atpažino, jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl to, jog atpažinimo metu neturėjo advokato.
Savo kasaciniame skunde K. Č. taip pat nepagrįstai nurodo BPK 301 straipsnio 2 dalies pažeidimą. Nuteistojo K. Č. dalyvavimas apiplėšiant nukentėjusįjį V. G. įrodytas ne tik nukentėjusiojo parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis: liudytojo M. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros, daiktų parodymo atpažinti, asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, taip pat iš dalies – liudytojų A. Č., E. D. M., A. M., J. L. bei paties nuteistojo parodymais. Šie bylos duomenys neginčijamai patvirtina nuteistojo dalyvavimą padarant jam inkriminuotas veikas. Vertindami įrodymus, teismai nepaliko jokių prieštaravimų tarp šių įrodymų. Skirtingai nei teigia kasatorius, teismų išvados yra kategoriškos ir jokių abejonių nepalikta.
Kasacinio skundo teiginiai dėl BPK 6 straipsnio ir 44 straipsnio 5 dalies pažeidimų taip pat atmestini. Tai, kad teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus motyvuotai atmetė, nereiškia lygiateisiškumo principo pažeidimo.
Nesant teismų sprendimų panaikinimo arba pakeitimo pagrindų, numatytų BPK 369 straipsnyje, kasacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistojo K. Č. kasacinį skundą.