Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. K. (pagal Vokietijos Federacinės Respublikos pase nurodytus duomenis) arba R. K. (pagal Lietuvos Respublikos piliečio pase nurodytus duomenis), Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2005-12-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 186 str. 1 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda, (bauda sumokėta 2007-08-28), kaltinamas nusikaltimų, numatytų LR BK 183 str. 2 d., 186 str. 1 d., 219 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

n u s tatė:

R. K. (R. K.) pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą: R. K. (R. K.) būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, juridinių asmenų registro kodas (duomenys neskelbtini) (registracijos adresas (duomenys neskelbtini), o nuo 2009-06-02 įregistruota adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2009-05-31 kaip atskaitingas asmuo turėdamas 897824 Lt UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų, kuriuos gavo:

2008-02-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 67 – 3000 Lt;

2008-03-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 69 – 31950 Lt;

2008-04-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 75 – 220000 Lt;

2008-05-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 79 – 30000 Lt;

2008-06-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 82 – 70000 Lt;

2008-07-31 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 84 – 40000 Lt;

2008-08-29 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 94 – 80000 Lt;

2008-09-30 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 95 – 7000 Lt;

2009-05-19 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 03 - 616 798,51 Lt.

2008-08-16 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ banko ,,Hansa bankas“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 122) – 4000 Lt;

2008-08-17 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” banko ,,Hansa bankas” sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 124) – 4000 Lt;

2008-08-17 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” banko ,,Hansa bankas” sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 126) – 2700 Lt;

2008-08-19 iš UAB “(duomenys neskelbtini)” banko ,,Hansa bankas” sąskaitos (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pavedimas Nr. 129) – 40000 Lt;

2008-09-15 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Ūkio banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 4000 Lt,

2008-09-29 iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” Ūkio banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 1400 Lt,

2009-08-12 Šiaulių apygardos teisme UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-08-24 iki 2011-09-23 negrąžino grynųjų pinigų. Tokiu būdu R. K. pasisavino jo žinioje buvusius UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynuosius pinigus – 897824 Lt.

Be to, R. K. pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius:

R. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei mokesčių sumokėjimą, Klaipėdos mieste, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 90 str. 1 d., kuri numato, kad „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, ..., privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 ... straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos”, 85 str. 1 d., kuri numato, kad „Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos”, Lietuvos Respublikos 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23 str. 3 d., kuri numato, kad „...Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos”, Lietuvos Respublikos 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 str. 1 d., kuri numato kad „Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio pirmos dienos“, Lietuvos Respublikos 1999-05-13 Mokesčio už aplinkos teršimo įstatymo Nr. VIII-1183 7 str. 4 d., kuri numato, kad ,,Mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 60 dienų nuo mokestinio laikotarpio pabaigos...“, Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX – 2112 81 str. 1 d., kuri numato, kad „Mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu”, Lietuvos Respublikos 1999-12-02 ,,Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo” Nr. VIII-1463 (galiojo iki 2009-07-01) 3 str. 1 d., kuri numato, kad ,,kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka:

1) su darbo santykiais susijusios išmokos, žalos dėl profesinio susirgimo, sveikatos sužalojimo ar žuvimo darbe atlyginimo sumos; mokėtinos sumos už Lietuvoje supirktą ar perdirbtą žemės ūkio produkciją, nurodytą atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatyme,

3) mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus,

Valstybinei mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu 2008-12-14, 2008-09-24, 2008-10-24, 2008-11-25, 2008-12-29, 2009-01-23, 2009-02-25 pateikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių, 2009 m. sausio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, 2008-09-12, 2008-10-13, 2008-11-13, 2008-12-14 pateikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2008 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesių Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, 2008-02-07 pateikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2007 m. Metinę pelno mokesčio deklaraciją, 2008-01-30, 2008-10-24 pateikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” avansinio pelno mokesčio už 2008 m. III ir IV ketvirtį deklaracijas, 2009-02-27 pateikus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2008 m. II ketvirčio mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, laiku – iki 2009-03-30 nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal minėtas deklaracijas apskaičiuoto 85 777,87 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 297 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 775 Lt pelno mokesčio, 525 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, iš viso 98374,87 Lt mokesčių, po to, kai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2009 m. kovo 10 d. įteikdama 2009-03-10 priminimą Nr. 12.-07-3368 sumokėti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” mokesčius, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Be to, R. K. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti veiklos, asmens turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros:

R. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatą „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 27 d. iki kovo 16 d. tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo” Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinių operacijų bei neįtraukė jų į apskaitą, o būtent:

nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vykdant pastatų, adresu ,,(duomenys neskelbtini)” Klaipėda, griovimo darbus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sunkvežimių vairuotojai pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)” krovinio važtaraščius: 2009-02-27 be numerio, 2009-03-02 Nr. 01, 2009-03-03 Nr. 02, 2009-03-04 Nr. 03, 2009-03-05 Nr. 04, 2009-03-06 Nr. 05, 2009-03-09 Nr. 01, 2009-03-09 Nr. 06, 2009-03-10 Nr. 02, 2009-03-10 Nr. 07, 2009-03-11 Nr. 03, 2009-03-11 Nr. 04, 2009-03-12 Nr. 05, 2009-03-11 Nr. 08, 2009-03-12 Nr. 09, 2009-03-13 Nr. 06, 2009-03-13 Nr. 10, 2009-03-16 Nr. 11, 2009-03-16 be numerio, iš griaunamų pastatų objekto išvežė statybinį laužą, iš viso 1460 kubinių metrų, pirkėjams Palangoje, Karklėje, Šventojoje, Girkaliuose, Slenguose, Bajoruose, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais šių 1460 kubinių metrų statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jokio bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turto nepasisavino, gal tik dėl žinių stokos buhalterinėje apskaitoje padarė klaidų. Jo vadovaujama bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dirbo įvairius darbus, turėjo daugybę objektų, užsiėmė ir griovimo, laužo išvežimo darbais. Įmonė veikė 5 metus, tačiau prasidėjo krizė. 2008 m. pabaigoje buvo sustabdyti du objektai Palangoje. 2009 m. pradžioje buvo sustabdytas objektas ,,(duomenys neskelbtini)”, sustabdytos visos lėšos. Tai įvyko staiga dėl ištikusios krizės.

Dėl kaltinimo pasisavinus jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad negalėjo pasisavinti įmonės pinigų, nes kasoje tuo metu jų nebuvo. Jis pateikė bankroto administratoriui paaiškinimus ir dokumentus, kur išleido kaltinime nurodytus įmonės pinigus, tačiau kaltinimas jam yra pareikštas dėl to, kad tie dokumentai, kuriuos jis pateikė bankroto administratoriui, nėra įtraukti į buhalterinę apskaitą. Įmonės pinigų jis nepasisavino, o juos išleido įrangos statybinių atliekų trupintuvo pirkimui, kadangi ankstesnis statybinis atliekų trupintuvas buvo susidėvėjęs. Kaltinamojo R. K. teigimu, jis internete susirado, iš ko būtų galima nusipirkti reikiamą techniką. Tai buvo Amerikos įmonė ,,E. L.“, tačiau įmonė registruota Seišeliuose. Jis bendravo su įmonės atstovu rytų Europoje. Buvo sudaryta sutartis dėl trupintuvo pirkimo, buvo sumokėtas avansinis mokėjimas. Vieną kartą sumokėjo 600 000 Lt, kitą kartą – 350 000 Lt. Už naują statybinių atliekų trupintuvą avansą sumokėjo 2009 m. pradžioje, t. y. vasario ir kovo mėnesiais. Visi pinigai, apie 800 000 Lt, dėl kurių pasisavinimo jis yra kaltinamas, buvo sukaupti ir visi panaudoti tik statybinių atliekų trupintuvo pirkimui. Pinigus jis kaupė beveik metus nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. pradžios, tai nebuvo vienkartinė suma, ji buvo sutaupyta. Statybinių atliekų trupintuvo vertė buvo apie vienas milijonas 700 ar 800 tūkstančių Lt. Pinigus už prekę sumokėjo grynaisiais, nes taip norėjo pardavėjas. Pinigus avansu atidavė įmonės ,,E. L.“ atstovui N. Z. Jis dirbo iki bankroto, susirašinėjo, skambino, kad nors atgautų didžiąją dalį pinigų, kad sėkmingai baigtų sandorį ir pratęstų įmonės veiklą. Sandoris nutrūko dėl įmonės bankroto.

Kaltinamasis parodė, kad už naują statybinių atliekų trupintuvą avansą sumokėjo 2009 m. pradžioje, vasario ir kovo mėnesiais. Tuomet turėjo įplaukti pinigai už ,,(duomenys neskelbtini. Buvo nustebęs, kad kasos išlaidų orderyje nurodyta gegužės data. Kasos išlaidų orderyje nurodyta, kad 2009-05-19 jis pagal kasos išlaidų orderį gavo 616 798,51 Lt, tačiau kasos išlaidų orderyje nurodytą dieną kasoje pinigų jau nebuvo ir data nurodyta neteisingai, kadangi mokant avansą už trupintuvą grynaisiais buhalterės nebuvo, o kai ji atėjo vėliau, atsisakė išrašyti išmokėjimo data orderį, todėl išrašė ta data, kai ji atėjo į darbą. Kaltinamojo teigimu, jis buvo atsakingas už kasą ir už avansinę apyskaitą, tai kontroliavo tik jis. Atlyginimų darbuotojams nemokėjo nuo 2009 m. pradžios, kai ,,(duomenys neskelbtini)” neatsiskaitė ir liko skolingi apie 400 000 Lt. Kaltinamasis nurodė, jog tai, kad pinigus paėmė pagal avansinę apyskaitą, nereiškia, kad juos pasisavino. Tuos pinigus laikė namuose.

Dėl įmonės automobilio „Dodge Stratus“ negrąžinimo bankroto administratoriui kaltinamasis R. K. parodė, kad tuo automobiliu jis naudojosi ir tai bankroto administratorius žinojo. Kartą su minėtu automobiliu išvažiavo į Švediją ir ten automobilis sugedo. Bankroto administratoriui jis tai pranešė ir paaiškino, kad gali pargabenti automobilį į Lietuvą, tačiau tai brangiai kainuos. Vėliau susitarė, jog kaltinamasis už automobilį atsiskaitys grynaisiais pinigais.

Dėl kaltinimo, jog pateikus deklaracijas laiku, tačiau nesumokėjus pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius, kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino ir parodė, jog laiku valstybei nesumokėjo mokesčių, nes jam Institucija neatsiuntė priminimo tai padaryti. Nors liudytoja buhalterė D. A. I. parodė, kad Institucijos priminimą susimokėti mokesčius padėjo jam ant stalo ir kad jis tą priminimą paėmė, tačiau, pasak kaltinamojo, liudytoja negali patvirtinti to įrodymais, kadangi ji jam jo neįteikė. Liudytoja tik baigiant tvarkyti įmonės dokumentus tam, kad juos perduotų bankroto administratoriui, pasakė, kad bendrovė turi daug skolų, o apie priminimą susimokėti mokesčius ir to dokumento svarbą nieko nesakė, jis to nežinojo. Tai sužinojo tik pas tyrėją. Nemano, kad bet kuris darbuotojas ir buhalterė gali priimti oficialius dokumentus jo vardu. Liudytoja buhalterė gali meluoti, nes neįvykdė savo pareigų bei padarė klaidų.

Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo kaltinamasis R. K. kaltės nepripažino. Parodė, jog jis bendrovės buhalterijos netvarkė, pagal pareigines instrukcijas už apskaitos tvarkymą atsakinga buvo buhalterė, o jis negalėjo daryti įtakos jos veiksmams. Buhalterė oficialiai dirbo iki įmonės bankroto paskelbimo. Nors yra kaltinamas tuo, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vykdant griovimo darbus UAB ,,(duomenys neskelbtini)” sunkvežimių vairuotojai pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)” krovinio važtaraščius iš griaunamų pastatų objekto išvežė statybinį laužą, iš viso 1460 m³ statybinio laužo, tačiau UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais šio 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tačiau kaltinamasis parodė, jog jo kaltės nėra, nes turbūt 30 mašinų su padirbtais parašais išvežta be jo žinios. Jis tame procese nedalyvavo, atlygio negavo.

Dėl apgaulingo vengimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kaltės neprisipažino, nes jo bendrovė turėjo daugybę subrangovų. Vienu metu turėjo du ar tris vadybininkus. Būtent su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” prieš darbo pabaigą neatsiskaitė dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kaltės. Dėl to nukentėjo daug darbininkų bei subrangovų, vienas iš jų yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Objekte, kur dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, neatsiskaitė objekto savininkai, todėl iki šiol vyksta ginčai teismuose dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Užsakovo neatsiskaitymas sutrukdė atsiskaityti ir su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvo ,,(duomenys neskelbtini)” užsakovė, ji nesumokėjo pinigų ir jų bendrovė įsiskolino 400 000 Lt. Būtent dėl šios priežasties jie neatsiskaitė su daugybe subrangovų. Jau tada, kai reikėjo atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” balandžio ar gegužės mėn. bendrovė pinigų nebeturėjo, kadangi pinigai buvo išleisti statybinių atliekų trupintuvo pirkimui.

Civilinio ieškovo atstovas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra bankroto administratorius. 2009-08-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvo iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Bendrovės vadovas administratoriaus įsakymu sudarė finansinę atskaitomybę, kurioje užfiksuotas debitinės skolos balansas ir skolų iššifravimas, kad išduotas avansas R. K. 897 824 Lt, pasirašyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadovo. Kalbėjo su R. K. ir reikalavo grąžinti pinigus. Tačiau R. K. paaiškino, kad buvo pirkta įranga – statybinių atliekų trupintuvas, nes įmonė užsiiminėjo pastatų griovimo darbais ir žadėjo pateikti sutartį. Su kokia bendrove sudaryta sutartis, nenurodė. AB ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo pateiktas UAB ,,(duomenys neskelbtini)” gaunamų dokumentų registracijos žurnalas. Iki 2009 m. direktorius bendraudavo, sakydavo, kad vis pateiks sutartį. Gruodžio mėnesį jam buvo atsiųstas laiškas su žadėta pateikti sutartimi. Sutartis dėl trupintuvo pirkimo buvo sudaryta su įmone iš Maltos salos. Laiškas buvo atsiųstas iš Vilniaus, bet antspaudas buvo Klaipėdos. Šį laišką jis atidavė ikiteisminį tyrimą atliekančiai įstaigai. Kėlė abejonių dokumento tikrumas, jis buvo gautas būtent gruodžio mėnesį, todėl sukėlė įtarimą, kad direktorius sakė netiesą. Dokumentus R. K. siųsdavo į stotį, iš ten juos ir reikėdavo pasiimti. Minėta sutartis nebuvo apskaitos dokumentas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos datos, kokiais mėnesiais išduoti pinigai iš kasos direktoriui R. K. Kai buvo mokami pinigai už trupintuvą, tai bendrovėje tiek pinigų nebuvo. Jei vadovas mokėjo vasario 2 d. – 600 000 Lt, kai pagal buhalterinę apskaitą sausio 31 d. buvo gavęs 312 000 Lt grynaisiais, kodėl jis nepanaudojo tų pinigų. Vasario 28 d. – 308 000 Lt lieka pas R. K. Jis moka 350 000 Lt pagal kasos išlaidų orderį už trupintuvą, tai kodėl vadovas moka savais pinigais? Jis turėjo rašyti į apskaitą, kad sumokėjo, tuomet jau bendrovė jam liktų skolinga. Pagal buhalterinius dokumentus gegužės 31 d. išduoda vadovui 697 000 Lt, ir čia nėra jokios logikos. Kasos išlaidų orderiai yra, kad N. Z. sumokėta. Įmonės „E. L.“ kasos išlaidų orderiuose nurodytomis datomis negalėjo būti sumokėti pinigai, nes tokių sumų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo. Bendrovei yra privaloma griežta apskaita, direktoriui suteikta paskola iš bendrovės turėjo būti įforminta. Šiuo atveju to nebuvo padaryta. Mano, kad R. K. siekdamas išvengti 897 824 Lt skolos grąžinimo pateikė netikrus dokumentus. Buhalterinėje apskaitoje nėra užfiksuota, kad direktorius sumokėjo 950 000 Lt. Buvo surašyti laiškai su nurodytais debitoriais, kuriuos nurodė R. K. Debitorių 14. Visi atsakė ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, kad buvo atsiskaityta, pateikė sąskaitas faktūras. Nors R. K. nurodė, kad bendrovei yra skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tačiau iš gautų UAB ,,(duomenys neskelbtini)” dokumentų matyti, kad skola parduota R. V. Dėl to ginčai vyko du metus, šiuo metu šis skolos pirkimas R. V. panaikintas, nes UAB ,,(duomenys neskelbtini)” tokios skolos neturėjo, kadangi darbų atlikimo aktai buvo pripažinti negaliojančiais. R. V. sumokėjo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 120 000 Lt ir nusipirko skolą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nėra debitorius.

Dėl automobilio „Dodge Stratus“ buvo tvirtinama, kad tai asmeninis – R. K. automobilis, tačiau „Regitroje“ buvo nurodyta, kad tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)” automobilis, jo vertė 10 000 Lt. Kalbėjosi su R. K. dėl automobilio grąžinimo, tačiau automobilio jis negrąžino. Kai suaktyvėjo ikiteisminio tyrimo veiksmai, R. K. atvažiavo, jie tarpusavyje sutarė, kad yra galimybė, kadangi buvo paaiškinta, jog automobilis yra sugedęs Švedijoje ir jo transportavimas atgal į Lietuvą bus brangus už tą automobilį jis apmokėtų grynaisiais pinigais. Kaltinamasis R. K. už automobilį sumokėjo 10 000 Lt, todėl civilinį ieškinį mažina iki šios sumos.

Civilinio ieškovo atstovas A. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. K. kaltina tuo, kad jis neatsiskaitė su jo bendrove ir liko skolingas apie 14 000 litų. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo vadovaujama bendrovė su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” kurios direktorius buvo R. K., sudarė krovininio autotransporto nuomos sutartį, pagal kurią suteikinėjo statybinio laužo ir skaldos pervežimo paslaugas. Pagal duomenis ši bendrovė buvo moki. Buvo susitarta, kad dirbs apie pusantro mėnesio. Pradėjo dirbti. Viskas buvo gerai. Vėliau už paslaugas buvo išrašyta sąskaita faktūra ir R. K. žadėjo atsiskaityti. Vėliau su R. K. nepavyko pakalbėti dėl atsiskaitymų, jis neatsiliepė į telefoninius skambučius. Per visą laikotarpį su R. K. susitiko 3–4 kartus ir visus kartus prašė atsiskaityti, tačiau R. K. vis atidėliojo. Atvažiavęs į administracines bendrovės patalpas, R. K. nerado. Pradėjo ieškoti pagal buveinę, tai sužinojo, kad ši bendrovė yra perregistruota į Kuršėnus. Ten taip pat bandė ieškoti, tačiau jau buvo paskelbtas bendrovės bankrotas. Rugpjūčio–rugsėjo mėn. kreipėsi civilinio proceso tvarka į teismą dėl skolos priteisimo. Tikriausiai kreipėsi ir į bankroto administratorių. Žino, kad dabar yra kreditorių sąraše. Prašo ieškinį tenkinti.

Liudytoja D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo R. K. įmonėje buhaltere nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio 2 d. iki bankroto. Dėl mokesčių inspekcijos pateikto priminimo liudytoja paaiškino, kad į darbą atėjo mokesčių inspektorė su antstoliu. Inspektorė norėjo surašyti priminimą. Direktoriaus R. K. nebuvo darbe, todėl ji paskambino jam telefonu ir perdavė telefoną inspektorei kalbėti. Pakalbėjusi inspektorė pasakė, kad ji surašys dokumentą, o ji (buhalterė) jame pasirašys. Galėjo būti ir taip, jog taip daryti nurodė direktorius, kadangi jie tarėsi telefonu. Ji pateiktą inspektorės dokumentą pasirašė, padarė jo kopiją, užregistravo žurnale. Vieną kopiją įsegė į gaunamų-siunčiamų dokumentų bylą, kitą paliko ant stalo. Apie inspektorės pateiktą dokumentą kalbėjo su R. K., jis tikrai apie tą dokumentą žinojo. Kodėl įmonė nemokėjo skolų, negali pasakyti. Nežino, kodėl nebuvo mokami mokesčiai. Kai buvo gautas priminimas, tuo laikotarpiu ir parašė prašymą išeiti iš darbo, kadangi buvo neįmanoma dirbti, nebuvo nei popieriaus, nei kitų būtinų dalykų. Po to karto dar kartą rašė pareiškimą išeiti iš darbo. Prieš išeidama iš darbo pagal perdavimo-priėmimo aktą visus įmonės dokumentus perdavė direktoriui. Tarp tų perduodamų dokumentų buvo ir priminimas susimokėti mokesčius, jis buvo įsegtas į gaunamų-siunčiamų dokumentų bylą. Ar į gaunamų-siunčiamų dokumentų bylą buvo įdėta to dokumento kopija ar originalas, neatsimena, kadangi vieną iš jų (ar kopiją ar originalą) ji paliko ant stalo, kad direktorius pasiimtų, nes jie taip buvo susitarę, o kitą įsegė į bylą. Gerai pamena, jog pateiktas priminimas buvo kovo mėnesį.

Sąskaitas faktūras, kam buvo parduodamas statybinis laužas ir pan., išrašinėdavo pats direktorius. Kokios bendrovėje buvo pasirašytos sutartys, neatsimena. Direktorius pateikdavo jai sąskaitas faktūras pardavus statybinį laužą, kitus dokumentus, ji tik juos įvesdavo į programą, susegdavo. Įmonių pavadinimai ,,(duomenys neskelbtini)” ir „E. L.“ bei asmenų pavardės – A.B., K.L. – negirdėti ir apie tai nieko negali pasakyti.

Įmonė ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo ekskavatorių, trupintuvą, kuris trupindavo statybinį laužą. Ar buvo planuojama įsigyti daugiau technikos, nežino, direktorius su ja tokiais klausimais nekalbėdavo. Įmonėje buvo lengvasis automobilis, tačiau ar jis buvo įgytas pagal panaudos sutartį, tiksliai nepamena, bet žino, kad kuras buvo nurašomas kažkokiam lengvajam automobiliui. Direktoriaus R. K. įsiskolinimas įmonei buvo didelis. Direktoriaus pateiktų dokumentų ikiteisminio tyrimo metu ji nėra mačiusi, juos pamatė tik tuomet, kai pati buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tie dokumentai nebuvo įtraukti į apskaitą. Pas ją kasos pinigų nebuvo, nieko negali pasakyti apie tai, kadangi už kasą pagal įsakymą bei už dokumentų saugumą buvo atsakingas direktorius. Kokios buvo įmonės skolos tiekėjams ir kas vyksta įmonėje, direktorius žinojo. Ji žinojo tik tiek, kad yra skolų tiekėjams ir yra direktoriaus avansinė skola įmonei. Nieko nežino apie dokumentų trūkumą. Bankroto administratoriui ji nieko neperdavė, visus dokumentus perdavė direktoriui. Ar 2009 m. kovo mėnesį bendrovė turėjo finansinių lėšų atsiskaityti su rangovais bei darbuotojais, nežino. Ji atlyginimą gavo tik už vieną mėnesį, nei už spalio mėnesį nei už kitus mėnesius atlyginimo negavo. Atlyginimų kitiems darbuotojams neišmokėdavo, ji tai matydavo pagal dokumentus. Pareiginės instrukcijos nebuvo, jos pagrindinė užduotis buvo vesti buhalterinę apskaitą. Direktoriaus reikalavo pateikti finansinei apyskaitai reikalingus dokumentus, ką jis pateikdavo, tą ji ir suvesdavo. Kasininkas buvo direktorius, todėl jis ir išrašydavo kasos išlaidų orderius. Jis juos pateikdavo, o ji tik suvesdavo ir susegdavo, darydavo avansinę apyskaitą.

Liudytojas V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Dirbo ,,(duomenys neskelbtini)” fabrike, reikėjo prižiūrėti, kad negriūtų technika, kad žmonės dirbtų. Ten viskas buvo griaunama ir vežama. Buvo pildomi važtaraščiai. Jis juos ir pildydavo. Pakraudavo statybinį laužą, užpildydavo važtaraštį, automobilis išvažiuodavo. Tie dokumentai po to sugrįždavo, jis juos priimdavo ir perduodavo į buhalteriją. Kartais atiduodavo direktoriui. Dėl galutinės vietos, kur turi būti nuvežtas laužas, tardavosi direktorius. Jis nesirūpino, kam vežama, rūpinosi tik pakrovimu ir važtaraščių išrašymu. Užsakovus nurodydavo direktorius. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” išvežimo techniką nuomojo ir turėjo savo. Kartu dirbo V. S., jis taip pat prižiūrėjo techniką, pildė važtaraščius, kai jo nebūdavo. Jis nepasirašinėjo V. S. vardu, pasirašinėjo savo vardu. Abejoja, kad pats važtaraščius išrašydavo už V. S. Gali būti, kad jis išrašydavo važtaraščius, užpildydavo dalį jo vardu ir atiduodavo V. S., o už jį nepasirašinėjo. R. K. buvo minėjęs, kad žadėjo pirkti savivartį ir trupintuvą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įmonės pavadinimas girdėtas. Kiek pamena, jie iš šios įmonės nuomojo transportą. Jie veždavo statybinį laužą. Statybinį laužą sandėliavo pačioje aikštelėje, ,,(duomenys neskelbtini)” fabrike. Duomenis, kokį krovinio kiekį užrašyti į važtaraštį, žinojo patys vairuotojai. Įrašydavo pagal vairuotojų pasakymus, nes svarstyklių nebuvo. Įrašydavo kiekį pagal automobilio kubatūrą. Turėjo liniuotę, bet ne visas mašinas matuodavo. Kai jo nebūdavo, tai tuo momentu, jei būdavo V. S., jis pats išrašinėdavo viską. Jo pareigos buvo tos pačios – prižiūrėti techniką ir krovimo darbus. Jis nežinojo, kad ne V. S. pasirašinėjo važtaraščius. Patys vairuotojai šiaip negalėjo pasirašinėti važtaraščių, jie neturėjo tokios teisės, tačiau gali būti ir taip, jei neatitinka nė vienas parašas. Kol jis būdavo aikštelėje, visuomet išrašinėdavo važtaraščius, o jei jo nebūdavo ir būdavo V. S., tai jis tuo turėjo pasirūpinti. Ten nebuvo apsaugos, todėl negali pasakyti, ar buvo išvežtas neįtrauktas į apskaitą laužas. Jis surinkdavo iš vairuotojų važtaraščių antrus egzempliorius ir paduodavo buhalterei. Kas buvo pagrindinis užsakovas, pagal kurio užsakymą viską griovė, nebeatsimena. Buvo ruošiamasi pirkti dar vieną trupintuvą, nes buvo daug problemų su tuo trupintuvu, kuriuo dirbo, jis lūždavo, nebespėdavo į grafiką. Nedalyvavo jokiose derybose dėl trupintuvo pirkimo. Jis nesumokėtą atlyginimą gavo iš garantinio fondo. Su juo yra atsiskaityta. Kad įmonės finansinė padėtis buvo bloga, sprendė dėl atlyginimų vėlavimo.

Parašus ant važtaraščių dėdavo V. S. Kad pagreitintų judėjimo procesą, jis užpildydavo važtaraštį, o V. S. paduodavo važtaraštį ir šis pasirašydavo. Blankų su parašais negaudavo. Jis užpildydavo tik važtaraštį, kad pagreitintų procesą, bet už V. S. nepasirašinėjo.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį R. K. pažįsta. Jis dirbo meistru toje įmonėje. Įmonė vykdė griovimo darbus. Darbai vyko ir ,,(duomenys neskelbtini)”, bet jis tuo metu ten jau nebedirbo, nes nebuvo mokamas atlyginimas. Skambino direktoriui, jis sakė, kad mokės, bet atlygimo nemokėjo. Važtaraščių dėl ,,(duomenys neskelbtini)” objekto nepasirašinėjo. Jam nebuvo duota teisė pasirašinėti važtaraščius. Jam buvo duotas nurodymas į ,,(duomenys neskelbtini)” atvaryti trupintuvą. Trupintuvą atvarė iš Vingininkų, kur dirbo, tuo viskas ir baigėsi. Kiek žino, ,,(duomenys neskelbtini)” vadovavo V. B. Nekalbėjo su V. B. apie išvežimus ir dokumentų pildymus dėl ,,(duomenys neskelbtini)”.

Liudytojas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vairuotoju-ekspeditoriumi ir yra A. Z. žentas. 2009 m. iš Bangų g. vežė statybinį laužą. Vežė iš ,,(duomenys neskelbtini)” teritorijos. Dirbo su savivarčiu. Neatsimena, kas buvo užsakovas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorių pažįsta. Kiek padarė reisų, negali pasakyti. Dirbo kiekvieną darbo dieną, vežė iš tos vietos statybinį laužą. Išvežė ne vieną ir ne dvi mašinas, apie keturiasdešimt mašinų su metalo laužu. R. K. neduodavo nurodymų, kur vežti. Nurodymus, kur vežti, duodavo V. S. Dar dirbo vairuotojas R. Z., jis buvo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Jam taip pat vadovavo V. S. Direktorius R. K. vieną kartą kur vežti nurodė tiksliai, o daugiau tokių atvejų nepamena. Direktorius buvo palydėjęs jį su kroviniu į Karklės kaimą, ten vežė ne vieną mašiną. Nežino, kaip vyko atsiskaitymas, jam nebuvo duodami pinigai. Jis veždavo krovinį su krovinio važtaraščiu. Tą dokumentą pateikdavo gavėjui nuvežęs krovinį. Gavėjai nepasirašydavo, kad gavo krovinį, pasirašydavo tik darbų vadovas, kai jis grįždavo. Visą laiką bendravo tik su vienu asmeniu, darbų vadovu. Tas asmuo ant važtaraščių rašė, kad yra V. S.

Liudytojas R. Z. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2009 m. dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vairuotoju. Darbų vadovas buvo V. S., jis atstovavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” V. S. viską kontroliavo, nurodydavo, kaip pakrauti, kur nuvežti. Kaltinamojo R. K. nepažįsta, mato jį pirmą kartą. Būdavo, kad dokumentus pildydavo V. S., o būdavo, kad jo paliepimu patys pildydavo, o jis tik pasirašydavo. Tai būdavo krovinio važtaraščiai. Tuos važtaraščius po to perduodavo V. S. Reisus žymėdavo taip pat V. S. Kaip vykdavo atsiskaitymas, nežino. Kaip supranta, veždavo firmoms, turėjo būti sutartys. Jam pinigų niekas neperdavė. Tai, kad darbų vadovas yra V. S., matė ant krovinio važtaraščio. Ten būdavo jo inicialai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriaus nematė nė karto. Toje teritorijoje iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)” matydavo tik darbų vadovą, dar atvažiuodavo kitos transporto priemonės, kiek girdėdavo, tai jie statybinį laužą atsiimdavo už skolą, išsiveždavo savo reikmėms. Kiek suprato, tiems asmenims UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorius pagal sutartį buvo skolingas, tai jie už skolas išsiveždavo laužą savo reikmėms, nes įmonei grėsė bankrotas. Kas tie asmenys, nežino. Jie pasikraudavo ne patys, o jiems pakraudavo. Be darbų vadovo niekas neleisdavo krauti. Statybinį laužą vežė vasario ir kovo mėnesiais.

Liudytojas K. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kaltinamąjį R. K. pažįsta. 2009 m. dirbo ,,(duomenys neskelbtini)” direktoriumi. Turėjo sandėlį ir teritoriją. Sandėlis buvo Girkaliuose. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” laikė savo techniką jo teritorijoje bei nuomojosi buldozerius. Jie turėjo kelias mašinas, iš jų malimo mašiną, tai didelė mašina, kuri trindavo atliekas. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” iš jų pirko trupintuvą, mokėjo apie 600 000–700 000 Lt. Šiek tiek sumokėjo grynaisiais, kita didžioji suma buvo pervesta per banką, sandoris buvo įvykdytas. Žino, kad R. K. žadėjo pirkti dar vieną trupintuvą. Jis sakė, kad vyksta derybos dėl pirkimo. Padėvėto trupintuvo kainos yra nuo 700 000 Lt iki 15 000 000 Lt. Tačiau ar pavyko nusipirkti trupintuvą, nežino. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” savo techniką laikė jo aikštelėje, esant blogam orui technika pradėjo grimzti. Jis paskambino V. B., sakė, kad sutvarkytų, todėl jie atvežė keturias ar penkias mašinas skaldos. Jie atsivežė skaldą ir sutvarkė, o kaip tai buvo įforminta, jis nežino. Bendravo su V. B., jis vadovavo technikos išvežimui, pastatymui. Pirkimo–pardavimo sutarties dėl skaldos nebuvo, nes jie atsivežė skaldą sau. Su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” bendravo jo darbų vadovas. Nepamena, ar tai buvo žodinis susitarimas, ar rašytinis, jokių įsiskolinimų tarp jų nebuvo. Jų bendrovė neturi pretenzijų UAB ,,(duomenys neskelbtini)”.

Liudytojas R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” komercijos direktoriumi. Paskutinis objektas buvo (duomenys neskelbtini), prieš tai dar dirbo Palangoje. Griovė pastatus. Dirbo iki kovo mėnesio pabaigos. Bendrovė bankrutavo, nes su jais neatsiskaitė (duomenys neskelbtini). Buvo pažadėti atlygiai, tačiau vis uždelsdavo, kol bankas konfiskavo techniką, buvo paskelbtas bankrotas. R. K. organizuodavo statybinio laužo pardavimą, dar buvo V. B., kuris prižiūrėdavo, tačiau pastarasis dirbo su direktoriaus žinia. Jis (R. V.) nieko bendro su apskaita neturėjo. Jam reikėjo ieškoti darbų. Surado (duomenys neskelbtini). Nesudarinėjo sandorių. Statybinio laužo pardavimas ne jo darbas, jam reikėdavo surasti objektą. Nežino, nei kaip parduodavo, nei kaip atsiskaitydavo. V. B. vykdė priežiūrą. Smulkintuvas sumala statybinį laužą, pakrauna į mašiną, o V. B. paskiria, kur nuvežti. Jis vykdė pakrovimo darbus. Kaip vyko atsiskaitymai, nežino. 2009 m. įmonė turėjo trupintuvą, buvo keletas didelių sunkvežimių, 2–3 ekskavatoriai. Buvo senas trupintuvas, kartais jis „strigdavo“, bet dirbti buvo galima. Įmonės finansinė padėtis visą laiką buvo prasta, prasidėjo krizė, vėluodavo atsiskaitymai. Nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buvo skolinga, tačiau nepripažino jų atliktų darbų. Negirdėjo nieko apie R. K. ketinimą įsigyti naują techniką. Tai jis surado UAB ,,(duomenys neskelbtini)” UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo pabaigti pradėtą griovimą šiai įmonei. Mano, kad darbai buvo nutraukti dėl neatsiskaitymo.

Liudytojas L. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)” vadybininku. Jis buvo atsakingas už reklamą, klientų paiešką, kontroliavo prekių tiekimą, sargų darbą. UAB ,,(duomenys neskelbtini)” direktorių R. K. pažįsta. Įmonėje dirbo, kai griovė ,,(duomenys neskelbtini)”. Jam atlyginimas nebuvo išmokėtas. Klausė, kodėl nėra mokamas atlyginimas, tai jam buvo atsakyta, kad reikia palaukti, atsiskaitys ,(duomenys neskelbtini), tuomet ir sumokės. Dirbo pavasarį, kai pamatė, kad pinigų neišmokėjo, pradėjo vėl darbuotis savo įmonėje. Jam sakė, kad įmonė plėsis, techniką pirks, trupintuvus, savivarčius. Apie pinigų srautus nežinojo. Grynųjų pinigų nepriimdavo, sutarčių nepasirašinėjo. Aplinkybių dėl sutarties sudarymo, dėl trupintuvo pirkimo nežino. Direktoriui pateikdavo visus dokumentus, jam juos padėdavo ant stalo. V. B. buvo kaip vadovas, kaip vadybininkas, sėdėjo „būdelėje“, bendravo su žmonėmis, su vairuotojais. Jis būdavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. V. S. nepažįsta. Kai dirbo (duomenys neskelbtini), trupintuvas buvo, tačiau ar jis buvo senas, ar naujas, nežino. Objekto viduje visuomet būdavo V. B., direktorius pasirodydavo kartais. Nematė, kad iš (duomenys neskelbtini) objekto būtų be apskaitos išvežta skalda. Teritorijoje visada būdavo V. B., jis viską pasirašydavo, būdavo ir sargai.

Liudytojas L. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog nieko nepažįsta iš proceso dalyvių. Jis dėdavo į laikraščius skelbimus, kad veža statybinį laužą į kelią. Pats susirado skelbimą, kur yra parduodamas statybinis laužas, paskambino, sutarė, kur ir jam atvežė. Skelbimas buvo kaip privataus asmens ir nurodytas tik telefonas. Atvežė vieną mašiną. Su vairuotoju nereikėjo atsiskaityti, susitiko su kitu žmogumi mieste. Susiskambino su tuo pačiu, kuriam skambino ieškant laužo, atvažiavo ir atidavė pinigus. Iš kur buvo vežamas tas laužas, jis nežino. Už laužą, atrodo, sumokėjo apie 400 litų.

Specialistė Vija Vinksienė teisiamojo posėdžio metu parodė, jog atliekant specialisto išvadą, užduotis buvo ištirti, ar UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo ūkinių ir finansinių sandėrių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. FNTT atlieka ūkinės finansinės veiklos tyrimą pagal pateiktus klausimus. Šis tyrimas buvo atliekamas dėl ūkinių finansinių santykių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nuomodavo iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. transportą. Būtent važtaraščiai buvo išrašyti išvadoje paminėtu laikotarpiu nuo vasario 27 d. iki kovo 16 d. Buvo išrašyti važtaraščiai, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą ir nebuvo pagrįsti dokumentais. Iš tų važtaraščių matyti, kad skalda nebuvo sandėliuota, ji buvo parduota. Buvo išrašytos sąskaitos faktūros ūkio subjektams už skaldą bent tuo laikotarpiu. Kadangi tai nebuvo apskaitoje užregistruota, nebuvo dokumentais pagrįstas įsigijimas, pardavimas, todėl už tą laikotarpį negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos. Specialistės teigimu, ji tą laikotarpį išskyrė dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Važtaraščiai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)” nebuvo įtraukti į apskaitą, nebuvo įtraukta į apskaitą ir 1460 m³ laužo įgijimas. Jei buhalterė teigia, kad viską įtraukė į apskaitą, kas jai buvo pateikta, tuomet tai reiškia, kad direktorius jai nepateikė minėtų važtaraščių. Direktorius atsako už įmonės veiklą ir buhalterinės apskaitos organizavimą. PVM deklaracijos yra tikslinamos, galima jas tikslinti penkerius metus. Kadangi deklaracija tiriamuoju laikotarpiu nebuvo patikslinta, tai yra pažeidimas, nes neužregistruoti deklaracijoje duomenys. Įstatymas leidžia tikslinti deklaracijas, bet tai turi atlikti įmonės direktorius su buhaltere, o jei įmonei iškeltas bankrotas, tai turi padaryti bankroto administratorius. Išvadoje parašyta, kad įmonė UAB ,,(duomenys neskelbtini)” turėjo finansinę galimybę atsiskaityti su UAB ,,(duomenys neskelbtini)”. Tokia išvada padaryta išanalizavus pateiktus bendrovės dokumentus. Iš kur gauti 489113 Lt, negali atsakyti, nes nei pajamų, nei sąnaudų netyrė, buvo tiriamos tik lėšos, ar turėjo pinigų atsiskaityti. Registrus pildė buhalterė, o patvirtino direktorius. Papildoma ekonominė ekspertizė nieko naujo nenustatytų. Dokumentai byloje yra tie patys, išvada nesikeistų. Tyrimas vyko dėl atsiskaitymų su ūkio subjektais, dėl įmonės finansinės padėties. Buvo tiriama ne kiek ir iš kur gauta pajamų, o kiek yra kasoje ir kiek užregistruota avansinėse apyskaitose, kiek yra lėšų, ar buvo galimybė atsiskaityti su institucijomis. Tačiau nebuvo tiriami konkretūs subjektai, iš kurių buvo gautos lėšos. Kaltinamasis kaip atskaitingas asmuo gegužės 1 d. turėjo 897 894,34 Lt, o gegužės 19 d. kaip atskaitingas asmuo pagal kasos išlaidų orderį užregistruoja 616 798 Lt gavimą. Kaip jis galėjo šią sumą užregistruoti nepaėmęs pinigų? Pagal dokumentus R. K. gegužės 31 d. turėjo virš 800 000 Lt. Sumokėti už trupintuvą sumų, kurios nurodytos kasos išlaidų orderyje, bendrovė negalėjo, nes tokių pinigų tą dieną nebuvo, ir tai patvirtina dokumentai. Pagal dokumentus buvo nustatyta, jog balandžio 1 d. kasoje – 206 000 Lt, gegužės 1 d. – 267 290 Lt. Pajamos yra ne tik kasoje, kaltinamasis gavo pajamas kaip atskaitingas asmuo. Analizuojant bendrą visumą matosi lėšos. Buvo nustatyta bendra suma – kiek buvo pasiėmęs atskaitingas asmuo, kiek buvo kasoje ir buvo nustatyta, kiek yra iš viso. Dokumentinio nurodyto likučio kovo 31 d. nebuvo tokio, koks nurodytas kasos išlaidų orderiuose. Dėl nurodytų piniginių lėšų lentelėje (išvados 9 lapas) jis kovo 1 d. turėjo 410 000 Lt. Bet 600 000 Lt jis neturėjo, todėl negalėjo mokėti už trupintuvą. Apžiūros protokole taip pat viskas surašyta – kasos pajamos, kasos išlaidos, atskaitingo asmens pajamos. Kasos dokumentuose vasario 2 d. nėra 600 000 Lt. Specialistė parodė, jog kovo 1 d. kaltinamasis kaip atskaitingas asmuo turėjo 311 000 Lt, balandžio 1 d. – 303 000 Lt, gegužės 31 d. – 897 824 Lt. Nors parašų ant šių dokumentų ir nėra, tačiau jie yra užregistruoti. Buvo pasirašyti ataskaitų rinkiniai, juos pasirašė kaltinamasis. Jeigu buvo sumokėti pinigai už trupintuvo pirkimą, tai turėjo būti dokumentas iš tos įmonės. Byloje yra tik kasos išlaidų orderis, tačiau turėjo būti pateiktas dokumentas – priėmimo kvitas, kad įmonė pinigus gavo. Nors kaltinamojo advokatas pateikė vienos užsienio kompanijos kasos dokumentus, kurie, pasak kaltinamojo, patvirtina minėtų pinigų gavimą, tačiau šiuose dokumentuose niekur neparašyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” įnešė nurodytą sumą.

2009-06-04 Klaipėdos AVMI pranešimas ir priedai patvirtina, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2009-03-10 buvo įteiktas priminimas sumokėti 98374,87 Lt mokesčių: 85 777,87 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 4 297 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 775 Lt pelno mokesčio, 525 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, pagal laikotarpio nuo 2008-06-25 iki 2009-02-25 bendrovės deklaruotus mokesčius, tačiau mokesčiai nebuvo sumokėti. Priminimo antrame lape kaip dokumentą gavęs asmuo yra pasirašiusi 2009-03-10 UAB ,,(duomenys neskelbtini)” buhalterė D. A. (t. 1, b. l. 1–3).

2011-09-21 bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)” administratoriaus pareiškimas patvirtina, kad 2009-08-12 UAB ,,(duomenys neskelbtini)”iškelta bankroto byla, bendrovės vadovas į kasą nesugrąžino 897 824 Lt (t.1, b. l. 92–93).

Iš 2011-10-21 bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)” administratoriaus pareiškimo dėl papildomos informacijos matyti, kad automobilio ,,Dodge Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 10 000 Lt (t. 1, b. l. 96).

Iš VŠĮ ,,Emprekis“ duomenų bazės išrašo matyti, kad 2001 m. gamybos automobilio ,,Dodge Stratus“ vertė yra 9 330 Lt (t.1, b. l. 98).

2009-06-08 FNTT Klaipėdos apskrities skyriaus reikalavimai UAB ,,(duomenys neskelbtini)” pateikti dokumentus, tyrėjos R. M. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad paštu išsiųstas reikalavimas pateikti dokumentus grįžo neįteiktas, nes laiško gavėjas neatsiėmė, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” administracinių patalpų (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nebesinuomoja nuo 2009 m. birželio mėnesio (t. 1, b. l. 145–148).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2009-10-08 rašto matyti, kad buvo reikalaujama pateikti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau bankroto administratorius jų neturi ir pateikti negali (t. 1, b. l. 150, 151).

Iš 2009-11-18 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai buvo išreikalauti iš bankroto administratoriaus (t. 1, b. l. 152, 153).

Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad 2009-08-12 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 155).

Iš 2010-02-03 bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) administratoriaus UAB (duomenys neskelbtini) rašto matyti, kad tyrimui tik 2010-02-03 papildomai pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų kopijos, o būtent: 2009-02-02 statybinių atliekų trupintuvo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir įmonės ,,E. L.“, įregistruotos Seišeliuose, susitariama, kad UAB (duomenys neskelbtini) nupirks naudotą statybinių atliekų „trupintuvą“ už 1600 000 Lt, UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja už prekę sumokėti visus pinigus avansu per 30 dienų, o pardavėjas įsipareigoja per 30 dienų nuo pinigų gavimo dienos prekę pristatyti į Rygos uostą. Sutarties tekstas surašytas lietuvių ir anglų kalbomis; UAB (duomenys neskelbtini) 2009-02-02 ir 2009-03-30 kasos išlaidų orderių kopijose nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) kasininkas R. K. pagal pirkimo–pardavimo sutartį 2009-02-02 N. Z. sumoka 600 000 Lt ir 350 000 Lt (t. 1, b. l. 156–166).

Iš 2011-08-24 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad tarp iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus išreikalautų dokumentų buvo Klaipėdos AVMI 2009-03-10 priminimo sumokėti mokesčius kopija, prie apžiūros protokolo pridėtas raštas-priminimas (t. 1, b. l. 183–185).

Iš 2011-09-15 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad tarp iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus išreikalautų dokumentų yra UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. balansas Nr. 1, 2009 m. metinių finansinių ataskaitų rinkinio aiškinamasis raštas, inventorizacijos aprašas Nr. 6, kuriuose nurodoma, kad 2009-08-12 UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo metu pas atskaitingą asmenį R. K. yra 897825 Lt nepanaudotų avansu gautų pinigų, dokumentus pasirašo R. K., prie protokolo pridėtos dokumentų kopijos (t.1, b. l. 186–191).

2010-03-29 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai piniginių lėšų arba realią galimybę sumokėti į valstybės biudžetą 2009-03-10 Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Priminime Nr. 12.-07-3368 nurodytus mokėti mokesčius po priminimo gavimo, tai yra nuo 2009-03-10 iki 2009-06-01 (t. 2, b. l. 33–39).

2011-03-09 specialisto išvada Nr. 5-3/23 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo finansinių galimybių sumokėti 144 58,50 Lt UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2009-03-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija ZA Nr. 0104.

Pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktus krovinio važtaraščius nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) 19 atvejų vežė statybinį laužą iš viso 1460 m³. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus nenustatyta, kad šį statybinį laužą UAB (duomenys neskelbtini) sandėliavo. Krovinio važtaraščiuose eilutėje ,,Krovinio gavėjas – UAB (duomenys neskelbtini) užregistruotas adresas – (duomenys neskelbtini) Klaipėda, o eilutėje ,,krovinio iškrovimo vieta“ užregistruota – Palanga, Karklė, Šventoji, Girkaliai, Slengiai, Bajorai, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) pagrindė statybinio laužo, skaldos pervežimą ir perleidimą. UAB (duomenys neskelbtini) 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo” Nr. IX-574 6 str. 2 d., kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, dėl pažeidimų negalima laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 iš dalies nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Specialistas atsakydamas į klausimą, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo galimybę atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) analizavo UAB (duomenys neskelbtini) tiriamojo laikotarpio pinigines pajamas, išlaidas, buhalterinėje apskaitoje atvaizduotus įsipareigojimus (t. 2, b. l. 103–118).

Iš 2012-07-26 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) 2009 m. kasos dokumentų nėra dokumentų, patvirtinančių pinigų, o būtent 2009-02-02 – 600 000 Lt, 2009-03-30 – 350 000 Lt sumokėjimą įmonės ,,E. L.“ atstovui N. Z., taip pinigų sumokėjimas įmonės ,,E. L.“ atstovui N. Z. neužregistruotas UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje (buhalterinėje sąskaitoje Nr. 272). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys 2009-02-02, 2009-03-30 kasos išlaidų orderiai yra be numerių. Nustatyti, ar UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo įrašytas 950 000 įmonės ,,E. L.“ įsiskolinimas, nėra galimybės, nes nepateikti nuo 2009-01-01 iki 2009-08-12 apskaitos registrai. Šie dokumentai nebuvo pateikti ir atliekant UAB (duomenys neskelbtini) finansinės veiklos tyrimą. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 2009-02-02 nebuvo 600 000 Lt grynųjų pinigų, taip pat kasoje 2009-03-30 nebuvo 350 000 Lt grynųjų pinigų, todėl nebuvo galimybės minėtų sumų išmokėti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos minėtomis datomis.

Pas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių R. K., kaip atskaitingą asmenį, 2009-05-31 buvo 897 824,34 Lt nepanaudotų pinigų, gautų avansu ūkio išlaidoms, nurodoma, kada atskaitingam asmeniui buvo išmokėta nurodyta suma, pridedama tai patvirtinančių dokumentų kopijos (t. 3, b. l. 7–35).

2011-12-02 FNTT Klaipėdos apygardos valdybos raštas, 2011-12-02 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 19 vnt. krovinio važtaraščių, pagal kuriuos UAB (duomenys neskelbtini) pervežinėjo UAB (duomenys neskelbtini) statybinį laužą ir skaldą, buvo išreikalauti iš UAB (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 36,37).

Iš Krovinio autotransporto nuomos sutarties matyti, kad sutartis, sudaryta 2009-02-27, kuria nuomotojas UAB (duomenys neskelbtini), direktorius A. Z. išnuomoja UAB (duomenys neskelbtini), direktorius R. K., savivartį 1 metams (t.1, b. l. 69).

Krovinio važtaraščiai, kurių antruosius egzempliorius turėjo UAB (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad buvo pervežta 1460 m³ statybinio laužo, skaldos, krovinio iškrovimo vietos – Palanga, Karklė, Šventoji, Girkaliai, Slengiai, Bajorai. Krovinio važtaraščiuose nurodoma, kad krovinį išdavė V. S. (t. 3, b. l. 38–56).

2012-05-02 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-33 nurodoma, kad tirti pateiktuose UAB (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose 2009-02-27 be numerio, 2009-03-02 Nr. 01, 2009-03-03 Nr. 02, 2009-03-04 Nr. 03, 2009-03-05 Nr. 04, 2009-03-06 Nr. 05, 2009-03-09 Nr. 01, 2009-03-09 Nr. 06, 2009-03-10 Nr. 02, 2009-03-10 Nr. 07, 2009-03-11 Nr. 03, 2009-03-11 Nr. 04, 2009-03-12 Nr. 05, 2009-03-11 Nr. 08, 2009-03-12 Nr. 09, 2009-03-13 Nr. 06, 2009-03-13 Nr. 10, 2009-03-16 Nr. 11, 2009-03-16 be numerio, V. S. vardu pasirašė ne V. S., nustatyti, ar jo vardu pasirašė V. B., ar R. K. ar kitas asmuo, nebuvo galima. Rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė ne V. S., ne R. K. Kai kuriuos rankraštinius įrašus krovinio važtaraščiuose parašė V. B. (t. 3, b. l. 85–92).

VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pateikti dokumentai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įsteigta 2005-03-14, įregistruota 2005-03-24, įmonei suteiktas kodas 300099117, nuo 2008-04-14 UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi paskirtas R. K. (t. 3, b. l. 135–195).

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašto matyti, kad kompanija (duomenys neskelbtini) buvo registruota 2008-07-24, jos pagrindinė akcininkė Latvijos pilietė A. R., tačiau nors kompanija registruota Seišeliuose, jos atstovybės salyne nėra (t. 4, b. l. 28).

Teisinės pagalbos prašymo Latvijos Respublikos teisėsaugos institucijoms medžiaga patvirtina tai, kad įmonė ,,E. L.“ Latvijos Respublikoje neregistruota, akcininkė A. R. Latvijoje negyvena, jos gyvenamoji vieta nenustatyta (t. 4, b. l. 32–57).

Iš akistatos protokolo matyti, kad D. A. patvirtino savo parodymus akistatoje su R. K. (t. 4, b. l. 69–71).

Aptarti bylos duomenys gauti teisėtai ir ištirti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas juos pripažįsta patikimais BPK 20 straipsnio prasme įrodymais ir jais grindžia savo išvadas.

Dėl kaltinimo pasisavinus R. K. žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos išnagrinėjęs teisiamajame posėdyje, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu – paties kaltinamojo, liudytojų parodymais, specialisto išvada ir paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis R. K. pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009-05-31 kaip atskaitingas asmuo turėdamas 897 824 Lt UAB (duomenys neskelbtini) grynųjų pinigų, kuriuos gavo pagal kaltinamajame akte nurodytus kasos išlaidų orderius bei mokėjimo pavedimus, 2009-08-12 teisme UAB (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-08-24 iki 2011-09-23 negrąžino iš įmonės paimtų pinigų, ir tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusius UAB (duomenys neskelbtini) 897 824 Lt.

Kaltinamasis R. K. gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo savo kaltės nepripažino, motyvuodamas tuo, kad jis UAB (duomenys neskelbtini) turto nepasisavino, gal tik dėl žinių stokos buhalterinėje apskaitoje padarė klaidų, o iš pinigų, kurie buvo pas jį kaip atskaitingą asmenį, pirko įmonei iš užsienio kompanijos „E. L.“ bendrovei reikalingą techniką – statybinių atliekų trupintuvą, už techniką mokėjo grynaisiais pinigais. Parodė, jog visa tai patvirtina jo sudaryta ir pateikta sutartis dėl statybinio atliekų trupintuvo pirkimo bei kasos išlaidų orderiai. Kaltinamojo teigimu, už techniką buvo sumokėtas avansinis mokėjimas, vieną kartą jis pagal statybinių atliekų trupintuvo pirkimo–pardavimo sutartį N. Z. sumokėjo 600 000 Lt, kitą kartą – 350 000 Lt. Jis išrašė kasos išlaidų orderius, juos ir pasirašytas sutartis vėliau pateikė bankroto administratoriui. Tačiau statybinių atliekų trupintuvo taip ir nepavyko įsigyti dėl įmonės bankroto. Be to, kaltinamasis tvirtino, jog paskutinė pinigų suma – 616 798, 51 Lt kaip atskaitingam asmeniui jam buvo išduota ne kaip nurodyta kasos išlaidų orderyje – 2009-05-19, tačiau anksčiau. Trupintuvui pirkti pinigus kaupė maždaug nuo 2008 metų pradžios iki 2009 metų pradžios.

Tačiau ši kaltinamojo R. K. versija atmestina kaip nepagrįsta bei vertinama kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tokie kaltinamojo parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių bei jų nepatvirtina teisėtais būdais gauti ir ištirti šioje byloje duomenys. Kaltinamojo parodymai, jog avansu paimti įmonės pinigai 897 824 Lt buvo naudojami įmonės reikmėms, t. y. turint tikslą įsigyti bendrovei reikalingą techniką – statybinių atliekų trupintuvą, nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties buvimą jo padarytoje veikoje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teisme 2009-08-12 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, administratoriumi buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo – V. R. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, vadovas ir vienintelis akcininkas R. K. buvo informuotas apie bankroto bylos iškėlimą, tačiau bendrovės veiklą ir buhalterinę apskaitą atspindinčius dokumentus bankroto administratoriui perdavė ne laiku, dokumentai buvo perdavinėjami dalimis ir ne visi. Pagal bendrovės vadovo R. K. pasirašytą balansą 2010-08-24 yra užfiksuotos debetinės skolos – 1 141 940 Lt, bei užfiksuota, kad bendrovės vadovas R. K. negrąžino į bendrovės kasą 897 824 Lt sumos. Ši suma finansinėje atskaitomybėje yra užfiksuota kaip R. K. skola bendrovei.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas civilinio ieškovo atstovas V. R. parodė, jog jis nuolat iš kaltinamojo reikalaudavo grąžinti iš įmonės paimtą nepanaudotą avansą, t. y. 897 824 Lt, tačiau R. K. sakydavo, kad pateiks kažkokią sutartį ar tai dokumentus, patvirtinančius, kur jis išleido pinigus. Tačiau tik 2009-12-19 UAB (duomenys neskelbtini) gavo laišką, kuriame buvo sutarties su įmone „E. L.“ bei kasos išlaidų orderių nepatvirtintos kopijos.

Taigi byloje nustatytos aplinkybės liudija, jog tiriamuoju laikotarpiu R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir kasininku, vienintelis realiai disponavo bendrovei priklausančiu turtu, tarp jų ir grynaisiais pinigais, esančiais kasoje ir banko sąskaitose. Šios aplinkybės neginčija ir pats kaltinamasis, vadinasi, iš esmės jis neneigia objektyviojo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymio – pinigų paėmimo fakto, tai, teismo nuomone, byloje neginčijamai įrodyta byloje surinktų duomenų visetu. Kadangi kaltinamasis R. K. už UAB (duomenys neskelbtini) visą kasos darbą buvo atsakingas, tai reiškia, kad jis turėjo juridiškai apibrėžtus įgaliojimus UAB (duomenys neskelbtini) turtui, taigi šios įmonės turtas buvo jo žinioje. Įstatymuose, taip pat ir Akcinių bendrovių įstatyme, įtvirtinta vadovo pareiga sąžiningai ir protingai veikti įmonės interesais, tačiau tais atvejais, kada pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas iš bendrovės kasos paima ir panaudoja pinigus ne įmonės interesams, bet saviems tikslams, tuomet tokie veiksmai pagal teismų praktiką vertinami kaip patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto pasisavinimas (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-440/2005, 2K-208/2008), nes akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas.

Be to, pastebėtina, kad kaltinamasis R. K. sutartį su užsienio įmone bei kasos išlaidų orderius pateikė tik teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tik teismo posėdžio metu pateikė, pasak kaltinamojo, susirašinėjimą patvirtinančius elektroninius laiškus su kompanija „E. L.“. Tačiau šių pateiktų kaltinamojo dokumentų teismas neturi galimybės patikrinti, kadangi pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad N. Z. yra teisėtas įmonės „E. L.“ atstovas. Priešingai, nors kaltinamasis R. K. teigia, kad šis asmuo atvyko iš Amerikos ir pirkta technika turėjo būti pristatyta iš ten, tačiau pateikia susirašinėjimo laiškus su visai neįvardytu asmeniu – direktoriumi M.V. F., o vieta nurodyta – Seišeliai. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodoma, kad kompanija „E. L.“ yra tik registruota Seišeliuose, jos atstovybės salyne nėra, be to, bendrovės direktorė nurodoma C. J. A. Teismo neįtikino kaltinamojo versija, kad užsienio bendrovei mokėjo grynaisiais pinigais, nes pardavėjas nenorėjo banko pavedimu, teismui kelia abejonių ir tai, kad įvardijamas N. Z. net du kartus per mėnesį atvyko į Lietuvą pasiimti grynųjų pinigų. Kaltinamasis nesugebėjo paaiškinti, kaip iš Amerikos turėjo būti pristatytas statybinių atliekų trupintuvas, jei kompanija registruota Seišeliuose.

Nors kaltinamasis tvirtino, jog būtent jis už statybinių atliekų trupintuvą sumokėjo iš pinigų, esančių pas jį kaip atskaitingą asmenį, tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-02-02 ir 2009-03-30 pas jį, kaip atskaitingą asmenį, tokios pinigų sumos apskritai nebuvo. UAB (duomenys neskelbtini) kasoje 2009-02-02 nebuvo 600 000 Lt grynųjų pinigų, taip pat kasoje 2009-03-30 nebuvo 350 000 Lt grynųjų pinigų, todėl nebuvo galimybės minėtų sumų išmokėti iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos minėtomis datomis. Kaltinamojo versija, kad buhalterė suklydo nurodydama datą kasos išlaidų orderyje ir kad tikra data turėjo būti nurodyta – kovo mėnuo, yra visiškai nepagrįsta, jos nepatvirtina jokie duomenys.

Apžiūrėjus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus tarp 2009 m. kasos dokumentų nėra jokių dokumentų, patvirtinančių pinigų, o būtent 2009-02-02 – 600 000 Lt, 2009-03-30 – 350 000 Lt sumokėjimą įmonės „E. L.“ atstovui N. Z. Įmonės buhalterė taip pat patvirtino, jog nieko apie tai nežino. Specialistė V. Vinksienė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sumokėti už statybinių atliekų trupintuvą sumų, kurios nurodytos kasos išlaidų orderiuose, bendrovė negalėjo, nes tokių pinigų tą dieną nebuvo ir tai neabejotinai patvirtina dokumentai.

Nors kaltinamasis R. K. teigia, jog užsienio kompanijai avansu sumokėjo 950 000 Lt, tačiau akivaizdu, jog jis jų neužpajamavo ir neįtraukė į bendrovės apskaitos registrus, nepateikė pateisinamų dokumentų apie jų panaudojimą, t. y. elgėsi tarsi su savo nuosavybe, disponuodamas jais be jokių išlaidas pateisinančių dokumentų. Sutartis ir kasos išlaidų orderiai dokumentų apžiūros metu nerasti, kasos išlaidų orderiai išrašyti be numerių bei kitų būtinų rekvizitų, byloje taip pat nėra priėmimo kvito, patvirtinančio, jog įmonė pinigus gavo. Pastebėtina ir tai, jog pažiūrėjus į N. Z. paso kopijoje esantį jo parašą ir parašą, esantį pateiktoje sutartyje, dėl statybinio atliekų trupintuvo pirkimo, kasos išlaidų orderiuose ties pavarde N. Z. parašai akivaizdžiai skiriasi. Taigi kaltinamojo parodymai apie pasisavintų pinigų panaudojimo aplinkybes neparemti jokiais faktiniais duomenimis, byloje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad kaltinamasis R. K. už iš bendrovės paimtus pinigus sumokėjo užsienio bendrovei avansą už ketinamą įsigyti techniką. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad iš bendrovės kasos avansu gauti pinigai kaltinamajam R. K. buvo jo tiesioginės tyčios paversti bendrovės pinigus savo turtu išraiška. Pažymėtina, kad toks turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius tokį turtą ir turint realią galimybę juo naudotis. Kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad jis neteisėtai savinasi ir naudoja jo žinioje esantį turtą ir taip pažeidžia bendrovės interesus, daro jai žalą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis R. K. pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį turtą – 897 824 Lt, kuris pagal BK 190 str. nuostatas yra didelės vertės, ir jo veika atitinka BK 183 str. 2 d.

R. K. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 183 str. 2 d., kad jis, turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) automobilį „Dodge Stratus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 10 000 Lt, 2009-08-12 Šiaulių apygardos teisme UAB (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą, paskirtam bankroto administratoriui UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotam asmeniui laikotarpiu nuo 2009-08-24 iki 2011-09-23 negrąžino automobilio ir taip jį pasisavino. Tačiau byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais kaltinamojo R. K. tyčia pasisavinti automobilį nenustatyta. Civilinio ieškovo atstovas V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kalbėjosi su R. K. dėl automobilio grąžinimo, kaltinamasis jam paaiškino, kad automobilis sugedo ir yra paliktas Švedijoje, kadangi jo transportavimas atgal į Lietuvą yra brangus, todėl jie tarpusavyje sutarė, kad R. K. už automobilį sumokės 10 000 Lt grynaisiais. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis sumokėjo 10 000 Lt sumą už automobilį bankroto administratoriui. Neįrodžius, jog R. K. automobilį pasisavino, dėl minėto kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d. jis išteisintinas, šios veikos nepadaręs (BPK 303 str. 5d. 1 p.).

Dėl kaltinimo, jog R. K. pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo R. K. kaltė dėl to, jog jis pateikęs deklaracijas laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė pareigą sumokėti mokesčius, įrodyta.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 straipsnį yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: pateikta deklaracija arba nustatyta patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu nurodytu laikotarpiu po valstybės įgaliotos institucijos priminimo tai padaryti, taip pat būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, o šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tiek atitinkamo amžiaus sulaukęs ir pakaltinamas fizinis asmuo, tiek juridinis asmuo. Nagrinėjamu atveju visos objektyviosios sąlygos yra nustatytos.

Tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis R. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą bei mokesčių sumokėjimą, Valstybinės mokesčių inspekcijai elektroniniu būdu pateikęs UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas, Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, Metinę pelno mokesčio deklaraciją, avansinio pelno mokesčio deklaracijas, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių deklaraciją, laiku iki 2009-03-30 nesumokėjo į valstybės biudžetą pagal minėtas deklaracijas apskaičiuoto 85 777, 87 Lt PVM mokesčio, 4297 Lt gyventojų pajamų mokesčio nuo gyventojo to mokestinio laikotarpio A klasės pajamų, susijusių su darbo santykiais, 7 77 5 Lt pelno mokesčio, 525 Lt aplinkos teršimo mokesčio už teršalų iš stacionarių taršos šaltinių išmetimą į aplinką, iš viso 98374,87 Lt mokesčių, po to, kai Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, 2009-03-10 įteikdama 2009-03-10 priminimą Nr.12.-07-3368, priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Taip pat nustatyta, kad mokesčių mokėtojas – UAB (duomenys neskelbtini) – buvo moki. 2010-03-29 specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pakankamai piniginių lėšų arba realią galimybę sumokėti į valstybės biudžetą 2009-03-10 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Priminime Nr. 12.-07-3368 nurodytus mokėti mokesčius po priminimo gavimo, tai yra nuo 2009-03-10 iki 2009-06-01.

Nors kaltinamasis gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo tvirtino, jog 2009-03-10 Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos priminimo susimokėti UAB (duomenys neskelbtini) mokesčius negavo, o dėl visko kalta yra buhalterė, tačiau tokia jo versija yra paneigta. Visų pirma kaltinamasis R. K. buvo atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą. Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius buvo įteiktas 2009-03-10, t. y. tuo metu, kai jis buvo įmonės direktorius ir buvo atsakingas už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą, o bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis nesumokėjo priminime nurodytų mokesčių ir nesiėmė jokių veiksmų, kad mokesčiai būtų sumokėti. Antra, kaltinamojo versiją, jog Institucijos priminimo jis negavo, paneigia liudytojos buhalterės įmonėje dirbusios D. A. parodymai. Liudytoja D. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje su R. K., tiek teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimas sumokėti mokesčius buvo įteiktas jai. Tą dieną į darbą atėjo mokesčių inspektorė su antstoliu. Inspektorė norėjo surašyti priminimą, kadangi direktoriaus R. K. darbe nebuvo, todėl ji paskambino jam telefonu ir perdavė telefoną kalbėti inspektorei. Pakalbėjusi inspektorė pasakė, kad ji surašys dokumentą, o ji (buhalterė) jame pasirašys. Įteiktą 2009-03-10 priminimą ji užregistravo gaunamų-siunčiamų raštų registracijos žurnale, padarė jo kopiją, berods, priminimo kopiją įsegė į gaunamų-siunčiamų dokumentų bylą. Vėliau išsiaiškino, jog priminimą direktorius pasiėmė. Be to, perduodant dokumentus priminimą sumokėti mokesčius ji matė pas direktorių. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir 2011-08-24 UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad tarp iš UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriaus išreikalautų dokumentų buvo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-03-10 priminimo sumokėti mokesčius kopija.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokios nors pateisinamos aplinkybės būtų sutrukdžiusios R. K. suvokti savo, kaip ūkio subjekto vadovo, atsakomybę. Kaltinamasis, darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. R. K. suvokė, kad jis pateikė deklaracijas ir pagal jas privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas, iki kada juos sumokėti. Taigi R. K. tyčia, savo kaltu neveikimu nemokėjo mokesčių ir tuo valstybei padarė žalą, lygią nesumokėtų mokesčių dydžiui. Deklaruota suma viršija 500 MGL, todėl tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 219 str. 2 d.

Dėl kaltinimo apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą

Iš anksčiau išdėstytų įrodymų daroma išvada, kad R. K. nusikalstama veika pagal BK 222 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, kadangi jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) vykdant pastatų, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, griovimo darbus UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimių vairuotojai pagal UAB (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščius, kurie nurodyti kaltinamajame akte, iš griaunamų pastatų objekto išvežė statybinį laužą, iš viso 1460 m³, pirkėjams Palangoje, Karklėje, Šventojoje, Girkaliuose, Slenguose, Bajoruose, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais šių 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo. Dėl anksčiau išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokią išvadą teismui leidžia daryti ne tik kaip liudytojos apklaustos D. A. parodymai, kur ji parodė, jog sąskaitas faktūras, kam buvo parduodamas statybinis laužas ir pan., išrašinėdavo pats direktorius. Direktorius R. K. pateikdavo jai sąskaitas faktūras pardavus statybinį laužą, kitus dokumentus, ji tik įvesdavo į programą, susegdavo, bet ir 2011-03-09 specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ Nr. IX 574 6 str. 2 d., kuri numato, kad ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 dalį, kuri numato, kad ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, dėl pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, jog negali paaiškinti, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) išvežtas laužas nėra užfiksuotas apskaitoje, teigė, jog turbūt apie 30 mašinų buvo išvežta be jo žinios, tačiau ši jo versija taip pat nepasitvirtino. Kaip liudytojai apklausti J. P. ir R. Z. parodė, kad vežė iš UAB (duomenys neskelbtini) objekto statybinį laužą į Slengius, Girkalius. Objekte nurodymus, kur turi būti vežamas statybinis laužas, kur ir kam jį iškrauti, nurodydavo asmuo, kuris rašydavo krovinio važtaraščius, parašydavo V. S. pavardę. Liudytojas V. S. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) objekte darbams vadovavo V. B., pinigus iš pirkėjų priimdavo R. K. Krovinių važtaraščius paprastai perduodavo buhalterei arba direktoriui. Liudytojas J. P. parodė, kad direktorius R. K. būdavo objekte, jo nurodymu vežė krovinį į Karklės k., jį R. K. palydėjo į vietą. Liudytojas R. V. taip pat paliudijo, kad įmonėje statybinį laužo pardavimą organizavo R. K., o priežiūrą vykdė V. B. Taigi liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo R. K. versiją, jog gali būti taip, kad apie 30 mašinų buvo išvežta be jo žinios. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tik kaltinamasis R. K. ieškodavo užsakovų statybinio laužo pardavimui, jis duodavo nurodymus, kur vežti krovinius, ir gaudavo apmokėjimą, o krovinių važtaraščiai buvo perduodami jam arba buhalterei.

BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Apgaulingos apskaitos tvarkymo atveju kaltininkas suvokia, kad buhalterinę apskaitą tvarko, pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius apskaitos tvarkymą, numato, kad dėl to nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori.

Bylos faktinių duomenų visuma patvirtina, kad R. K. sąmoningai neteisingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, jis 19 atvejų nepagrindė apskaitos dokumentais 1460 m³ statybinio laužo įsigijimo ir perleidimo, taigi jo veiksmuose nustatytas BK 222 str. 1 d. numatytos veikos subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia. Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. K., kaip jau anksčiau minėta, buvo šios bendrovės direktorius ir dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą.

Dėl kaltinimo, jog R. K. apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas

Be to, R. K. buvo kaltinamas tuo, jog apgaule vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, t. y. būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2009-02-27 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovininio autotransporto nuomos sutartį, bendrovei (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-03-16 krovininiais savivarčiais MERCEDES-BENZ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) MAN (duomenys neskelbtini) suteikus krovinio pervežimo paslaugas, R. K. priėmė UAB (duomenys neskelbtini) 2009-03-19 PVM sąskaitą faktūrą, serija ZA Nr. 0104, tačiau laikotarpiu nuo 2009-03-09 iki 2009-08-12 turėdamas pakankamai pinigų ir realią galimybę atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) žodžiu žadėjo atsiskaityti, tačiau neatsiskaitinėjo, vėliau pradėjo slapstytis nuo UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, galimam atsiskaitymui su UAB (duomenys neskelbtini) turėtą sumą iš UAB (duomenys neskelbtini) pasisavino ir tokiu būdu apgaule vengė atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) dėl to UAB (duomenys neskelbtini) padarė 14458,50 Lt turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, jog šis kaltinamajam inkriminuotas kaltinimas teisminio bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

BK 186 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule vengė atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar vengė privalomų įmokų ir dėl to kitam asmeniui padarė turtinės žalos. Šios nusikalstamos veikos, kaip ir sukčiavimo, esmė yra apgaulės panaudojimas. Apgaulė panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar paslaugų tiekėją. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar paslaugų tiekėjo suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad naudojant apgaulę paprastai atimama iš kreditoriaus galimybė įgyvendinti savo turtinę teisę civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o vien paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo apsunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nėra apgaulės požymis.

Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) 2009-02-27 su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė krovininio autotransporto nuomos sutartį. Pasak civilinio ieškovo atstovo A. Z., pagal minėtą sutartį jie UAB (duomenys neskelbtini) suteikinėjo statybinio laužo ir skaldos pervežimo paslaugas, o už paslaugas išrašius sąskaitą faktūrą R. K. neatsiskaitė. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. UAB (duomenys neskelbtini) liko skolingas 14458,50 Lt. Jis vis žadėdavo atsiskaityti, tačiau vėliau su R. K. nebepavyko pakalbėti, jis neatsiliepė į telefoninius skambučius. Bandė jo dar ieškoti, bet jau buvo paskelbtas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas. Civilinio ieškovo atstovo A. Z. teigimu, jie kreipėsi civilinio proceso tvarka į teismą dėl skolos priteisimo. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) yra įtraukta į kreditorių sąrašą.

Tačiau byloje nenustatyta, jog R. K. atsiskaitymo su UAB (duomenys neskelbtini) vengė tyčia ir iš anksto tai apgalvojęs. Kaltinime nenurodyta, kuo pasireiškė R. K. apgaulė neatsiskaitant su UAB (duomenys neskelbtini), ir teismui nėra jokio pagrindo konstatuoti ją buvus. Kaltinamasis neneigė, jog bendrovė liko skolinga UAB (duomenys neskelbtini), teigė, kad, kai jau reikėjo atsiskaityti su UAB (duomenys neskelbtini) balandžio ar gegužės mėn., bendrovė lėšų nebeturėjo. Pastebėtina, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009-09-03 pradėta bankroto procedūra, o UAB (duomenys neskelbtini) šiuo metu yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) gina savo turtinius interesus. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė sprendžiant ginčus dėl teisės, o baudžiamasis persekiojimas negali būti priemonė administraciniams, civiliniams teisiniams santykiams spręsti, ginant galimai pažeistas teises. Baudžiamosios teisės paskirtis bei bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Todėl R. K. pagal BK 186 str. 1d. išteisintinas, nepadaręs nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinių ieškinių

BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, jog priimdamas išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Atsižvelgiant į tai, baudžiamojoje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas 14458, 50 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas.

Kadangi įrodyta, jog pasisavindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, R. K. padarė 897 824 Lt turtinę žalą, ši BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio dalis tenkinama visiškai.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Dėl visų padarytų veikų kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. BK 183 str. 2 d. numatyta veika yra sunkus nusikaltimas, už kurį gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo padaryta didelė žala bendrovei, kuri neatlyginta. BK 222 str. 1 d. ir BK 219 str. 2 d. numatytos veikos yra apysunkiai nusikaltimai ir už BK 219 str. 2 d. numatytą veiką gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis nebuvo teismui nuoširdus ir mėgino išvengti atsakomybės, nesiėmė priemonių grąžinti bent dalį pasisavinto bendrovės turto, kas rodo, jog kaltinamasis nekritiškai vertina savo elgesį. Parinkdamas bausmių rūšis ir dydžius už padarytas nusikalstamas veikas teismas vertina ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu bei po to, t. y. atsižvelgia į tai, kad nors R. K. yra teistas už nusikaltimus finansų sistemai, tačiau teistumas yra išnykęs, kaltinamasis dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina vaikus. Įvertindamas nurodytas aplinkybes, teismas laiko teisingu už šiuos nusikaltimus skirti kaltinamajam mažesnes bausmes už sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmės vidurkius.

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (iš viso 27 segtuvai bei knygos, atskirų dokumentų, iš viso 4691 lapai), surašyti 2009-11-18, 2010-11-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokoluose, saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje Pilies g. 12A, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratoriui.

Be to byloje yra pateiktos pažymos (t.5, b. l. 145 ir t.6, b. l. 56), kad liudytojui sumokėtos kelionės išlaidos iš teismo lėšų viso 187, 97 Lt, todėl vadovaujantis LR BK 105 str. 1 d. šios išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo R. K.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

pagal BK 183 str. 2 d. (dėl 897 824 Lt pinigų pasisavinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

pagal BK 219 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

pagal BK 222 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtąsias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. K. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 9 devyniems mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo bausmės vykdymui pradžios.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. K. (R. K.) pagal BK 183 str. 2 d. (dėl automobilio pasisavinimo epizodo) ir pagal BK 186 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamojo nusižengimų požymių.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. Z. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti: iš R. K. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 897 824 L turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš R. K. proceso išlaidas 187, 97 Lt.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus (iš viso 27 segtuvai bei knygos, atskiri dokumentai, iš viso 4691 lapas), surašytus 2009-11-18, 2010-11-08 reikalaujamų dokumentų pateikimo protokoluose, saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje Pilies g. 12A, Klaipėdoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti bankroto administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.