Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas, pavaduojantis teismo pirmininką, Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjos V. G. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjos V. G. skundas atsakovui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai, trečiajam asmeniui V. V., kuriame prašoma nustatyti eismo įvykio, tirto Kauno AVPK KPV atsakingų darbuotojų veiksmų teisingumą, ar minėtų pareigūnų veiksmai buvo teisėti priimant pareiškėjai nepalankias išvadas, taip pat patikrinti Opel Astros vairuotojos 2013-05-27 – 2013-06-04 pokalbių telefonu ataskaitą.

Skundą atsisakytina priimti.

Viešojo administravimo sistemoje dalyvauja valstybinio administravimo subjektai (valstybės institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, asociacijos, šio įstatymo nustatyta tvarka įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, Vyriausybės nutarimu, priimtu vadovaujantis tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos Lietuvai teikimo mastą, principus ar bendrąsias taisykles, įgalioti atlikti viešąjį administravimą) ir savivaldybių administravimo subjektai (savivaldybių institucijos ar įstaigos, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, asociacijos, įgalioti atlikti viešąjį administravimą; Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 4 straipsnio 2, 3, 5 dalys). Administracinių teisės pažeidimų teisenoje dalyvaujantys subjektai yra specifiniai, t. y. viena vertus, pareigūnai ar institucijos, kurioms įstatymai suteikia teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas, kita vertus, asmenys, padarę administracinės teisės pažeidimus ir traukiami administracinėn atsakomybėn. Viešojo administravimo veiklą reglamentuoja VAĮ normos, kuriose reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 2 straipsnio 1 dalis), o administracinio pažeidimo teiseną iš esmės reglamentuoja ATPK normos, apibrėžiančios asmens patraukimo atsakomybėn, bylos iškėlimo, administracinio pažeidimo tyrimo, bylos nagrinėjimo ir kt. procedūras, taip pat teisenoje dalyvaujančius subjektus; administracinių teisės pažeidimų bylose priimamus sprendimus, jų įforminimą, apskundimą, vykdymą. Todėl darytina išvada, kad organų, atsakingų už administracinių teisės pažeidimų protokolų surašymą, sprendimai, priimti sprendžiant klausimus, susijusius su patraukimu administracinėn atsakomybėn, turėtų būti peržiūrimi, t. y. įvertinamas jų teisėtumas ir pagrįstumas, vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekse įtvirtintomis procesinėmis teisės normomis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, kuria, pagal šio įstatymo 3 straipsnį, sprendžiami ginčai dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje.

Kaip matyti iš skundo turinio ir pateiktų prie jo dokumentų, pareiškėja V. G. 2013 m. birželio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu Nr. 20N-2718475-13 patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2013 m. birželio 4 d. raštu Nr. 20-10-S-5839 raštu atsakė į pareiškėjos pašymą dėl 2013 m. gegužės 27 d. įvykusio eismo įvykio, kuriame nurodė, jog už Kelių eismo taisyklių 9 ir 120 punktų reikalavimų nevykdymą kaltininkei, t.y. pareiškėjai buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas. Nesutikdama su tokia atsakovo pozicija, pareiškėja kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų.

Sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 ir 16 straipsnių nuostatomis administraciniai teismai sprendžia bylas kai ginčas kilęs iš viešojo administravimo srities. Nors atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, tačiau ginčas kilęs dėl tariamai padaryto administracinio teisės pažeidimo. Bylos dėl administracinių teisės pažeidimų yra nagrinėjamos vadovaujantis LR ATPK normomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundžiamas atsakovo priimtas sprendimas yra administracinio teisės pažeidimo teisenos proceso, kurį reglamentuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, dokumentas, o ne Viešojo administravimo įstatyme numatytos piliečių prašymų ar skundų nagrinėjimo procedūros dokumentas.

Nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojus Administracinių teisės pažeidimų kodekso naujai redakcijai, ginčai, kylantys iš administracinių teisės pažeidimų nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pagal ABTĮ 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi šiuo atveju ginčas kilo iš administracinių teisės pažeidimų teisinių santykių, jis yra spręstinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl pareiškėjų skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja nesutinka su pažeidimo esme ir nustatytomis aplinkybėmis administracinio teisės pažeidimo protokole 2013 m. birželio 3 d. Nr. 20P-2642893-13.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas ir fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 260 str. 1 d.). Išsiaiškinę visas bylai reikšmingas aplinkybes institucija (pareigūnas) priima nutarimą (ATPK 286 str. 1 d.). Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali jį apskųsti apylinkės teismui (ATPK 291 str.). Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, administracinio teisės pažeidimo protokolas nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl skundas dėl administracinių teisės pažeidimų protokolų panaikinimo nenagrinėtinas teismų.

ATPK 292 straipsnyje numatyta, kad šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų organų (pareigūnų) nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal šio kodekso 281 straipsnyje nustatytas taisykles. Skundas paduodamas per nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną); skundo kopijų turi būti pateikta tiek, kad po vieną būtų galima įteikti visiems šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems subjektams. Organas (pareigūnas) per tris dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitoks terminas, skundą kartu su byla pasiunčia atitinkamam apylinkės teismui (ATPK Dvidešimt trečiojo skirsnio redakcija, keista 2010-11-18 įstatymu Nr. XI-1142, įsigaliojusi nuo 2011 m. sausio 1 d.).

Kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30-2, 226, 232, 232-1, 239, 239-3, 241, 241-1, 246-1, 246-2, 246-7, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257-1, 260-1, 260-2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju-1 ir dvidešimt trečiuoju-2 skirsniais įstatymui, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalies ir ATPK 292 straipsnio nuostatas, skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nepriskirtinas apygardos administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). Pareiškėja, nesutikdama su nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, turi teisę paduoti skundą Kauno apylinkės teismui per Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą (ATPK 292 str. 1 d.).

Pažymėtina, jog ATPK 293 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl organo (pareigūno) nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas.

Pareiškėjai V. G. siūlytina kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą – Kauno apylinkės teismą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teisėjas, pavaduojantis teismo pirmininką,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjos V. G. skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.