- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-15
- Bylos Nr.
- II-1579-426/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 17 d. A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavališkai, pažeidžiant kitus statinio projekto sprendinius, pastatė priestatą, kurio matmenys apie 3,3 x 4,3 m bei 5,0 m aukščio; rekonstravo antrą aukštą, įrengė papildomus langus, laiptus iš antro aukšto į palėpę, kurios bendras plotas apie 30,0 kv. m, pakeitė statinio fasadą; pastatė ažūrinę - medinę iki 1,8 m aukščio 23 m ilgio tvorą bei malkinę, kurios matmenys 3,3 x 3,5 m. Tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 - 3 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 158¹ straipsnio 5 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje.
Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Institucija) 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimu A. B. už pažeidimų, numatytų ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 7500 Lt bauda.
II.
A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti. Skunde nurodė, kad su žmona J. B. 2002 m. gruodžio 31 d. iš dabartinio bendraturčio J. A. K. nusipirko 26/100 dalį nebaigto statyti gyvenamojo namo ir kitų statinių bei 461/1199 dalį žemės sklypo. Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, pardavėjas J. A. K. jiems paaiškino, kad namas nebaigtas statyti ir kad gali jį pabaigti statyti, įsirengdami antrą aukštą ir palėpę. Pažymėjo, kad pardavėjas nedavė statinio projekto, o tik žodžiu paaiškino, kokius darbus jie gali atlikti. Praėjus beveik 7 metams po namo dalies pirkimo, t. y. 2009 m. pavasarį, jie apšiltino sienas ir pradėjo įrenginėti antrą namo aukštą. Teigė, kad turi mažametį vaiką, todėl užtvėrė tvorą, kad vaikas neišbėgtų į gatvę. Nurodė, kad nupirkta namo dalis buvo šalta, be stogo, antrame aukšte buvo langų ertmės be langų, todėl buvo būtina namo dalį sutvarkyti taip, kad būtų galima joje gyventi, kad nesušaltų, todėl minėtus darbus atliko dėl būtinojo reikalingumo. Taip pat pažymėjo, kad namo dalies pirkimo pardavimo metu 2002 m. pardavėjas paaiškino, kad prie namo jis padarė pamatus žiemos sodui, kurie ir dabar stovi nepaliesti.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi A. B. skundą tenkino iš dalies: Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą, kuriuo A. B. už pažeidimų, numatytų ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje ir 159² straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo skirta 7500 Lt bauda, panaikino ir bylą grąžino Institucijai tirti iš naujo.
Teismas konstatavo, jog iš ATPK 158¹ straipsnio 5 dalies ir ATPK 159² straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad juose įtvirtintos blanketinės normos, todėl tinkamai kvalifikuojant šiuose straipsniuose nurodytus pažeidimus, būtina tiksliai nurodyti, kokios statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatos yra pažeistos konkrečiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmais ar neveikimu. Nors tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ IV skyriaus 15.3 punktą ir statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 1 priedo reikalavimus, tačiau protokole nedetalizuota, kokias konkrečiai šio priedo normas A. B. pažeidė. Teismas vertino, kad toks administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų, kadangi konkretus kaltinimas nagrinėtinu atveju suformuluotas nebuvo, todėl padarė išvadą, kad to pasėkoje nepagrįstai buvo susiaurintos A. B. galimybės tinkamai ginti savo teises ir teisėtus interesus, taip pat teismo galimybės įvertinti skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Be to, teismas pažymėjo, kad A. B. administracinė atsakomybė buvo taikyta pagal ATPK 158¹ straipsnio 5 dalies ir ATPK 159² straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau administracinė nuobauda nebuvo paskirta už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai (buvo skirta tik galutinė 7500 Lt bauda), tuo pažeidžiant ATPK 33 straipsnio reikalavimus, administracinę nuobaudą skirti už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
IV.
Apeliaciniu skundu A. B. prašo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį. Savo skunde nurodo iš esmės tokius pat motyvus, kuriais grindė savo skundą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui. (Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis administracinėje byloje Nr. N3-802/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13) psl. 329).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. B. kaltinimas pažeidimų, už kuriuos atsakomybė numatyta ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje ir ATPK 159² straipsnio 1 dalyje, padarymu. ATPK 158¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio statyba mieste ar saugomoje teritorijoje pažeidžiant kitus, negu nurodyti šio straipsnio pirmojoje dalyje, statinio projekto sprendinius, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 3000 Lt. Pagal ATPK 159² straipsnio 1 dalį, nesudėtingo statinio statyba (griovimas) mieste ar saugomoje teritorijoje neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto dokumento, kai statybos leidimas neprivalomas, užtraukia baudą nuo 5000 Lt iki 10000 Lt. Taigi, šios teisės normos yra blanketinės, todėl siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šiuos straipsnius, administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti, kokius konkrečiai teisės aktų punktus pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas savo nutartyje, nors A. B. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" 1 priedo reikalavimus, tačiau kokie konkrečiai minėto priedo punktai buvo pažeisti, administracinio teisės pažeidimo protokole, nėra detalizuota, nors ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto punkto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia daryti išvados, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu.
Taigi, įvertinusi administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad jis yra nekonkretus, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, tuo tarpu darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas.
Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors iš byloje esančios medžiagos matyti, kada paaiškėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens daryti trunkamieji pažeidimai, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole teisės pažeidimo padarymo laikas yra nenurodytas, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnyje nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio reikalavimus.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančio Institucijos 2009 m. rugsėjo 18 d. nutarimo matyti, kad A. B., už jam inkriminuotų pažeidimų padarymą, buvo skirta bendra 7500 Lt bauda, taip pažeidžiant ATPK 33 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinių nuobaudų skyrimo, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, taisyklę, nurodančią, jog kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda turi būti skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.
Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra laikytinas protokolu su esminiais trūkumais, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali, be to, skiriant pažeidėjui nuobaudą buvo pažeistos administracinių nuobaudų skyrimo, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus, taisyklės, todėl byla teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi buvo grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, tirti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.