Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovei I. D., administracinėn atsakomybėn traukiamai A. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Regimantui Špelveriui, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-10 A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas rekonstruoti statinį pažeidžiant statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūras, tai yra statybą leidžiantis dokumentas išduotas statytojui nepateikus dokumento, patvirtinančio LR Statybos įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentų, pagrindžiančių šios įmokos apskaičiavimo dydį, kai dėl savavališkos statybos 2015-06-12 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150612-00022. Taip A. B., (duomenys neskelbtini), pažeidė LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 8 p. ir 1 priedą, Statybos techninio reglamento STR „Statybę leidžiantys dokumentai“ 53 p. reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 189¹³ straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos įgaliota atstovė I. D. palaikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Parodė, kad pažeidimas yra užfiksuotas patikrinimo akte. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) vyr. specialistė A. B. išdavė UAB (duomenys neskelbtini) statybą leidžiantį dokumentą, tačiau 2015 m. birželio mėnesį buvo užfiksuotas savavališkos statybos faktas, o A. B. duomenų nepatikrino. Paaiškino, kad esant savavališkai statybai, asmuo privalo sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą ir pateikti dokumentus, pagrindžiančius šios įmokos apskaičiavimo dydį. Nagrinėjamu atveju A. B. išdavė statybą leidžiantį dokumentą UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus minėtos įmokos sumokėjimą patvirtinančio dokumento.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. su jai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) statybos patikrinime nedalyvavo, o statytojas projekto tikrinimo metu faktą apie užfiksuotą savavališką statybą nuslėpė. Parodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) projektas (pastato (duomenys neskelbtini)) pradėtas tikrinti nuo 2015-04-21, tai yra statytojus savivaldybės administracijai pateikus prašymą išduoti statybę leidžiantį dokumentą. Patikrinus minėto objekto dokumentus savavališkos statybos faktas užfiksuotas nebuvo, nepritarus projektui statytojui leidimas išduotas nebuvo. 2015-05-26 pakartotinai užregistruotas prašymas tikrinti projektą, būtent šio patikrinimo metu UAB (duomenys neskelbtini) objekte, kuriam neturėjo statybą leidžiančio dokumento, pradėjo statybos darbus. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Neringos savivaldybės administraciją apie savavališką statybą neinformavo. UAB (duomenys neskelbtini) nuslėpė, kad bendrovei surašytas savavališkos statybos aktas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija pranešimą apie savavališką statybą (duomenys neskelbtini), Neringos m. savivaldybei bei VĮ „Registrų centas“ išsiuntė tik 2015-11-25. Gavus minėtą pranešimą buvo kreiptasi į statytoją UAB (duomenys neskelbtini) nustatant 1 mėnesio terminą trūkumams pašalinti. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta atlikti savavališkos statybos ekspertizę ir sumokėti įmoką. UAB (duomenys neskelbtini) nurodymus įvykdė.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įgaliotas atstovas R.Špelveris palaikė A. B. išdėstytas aplinkybes. Pažymėjo, kad statybą leidžiantis dokumentas UAB (duomenys neskelbtini) išduotas 2015-10-14, o Neringos m. savivaldybės administraciją apie savavališką statybą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo informuota tik 2015-11-25. Pažymi, kad A. B. pareiga prieš išduodant statybą leidžiantį dokumentą patikrinti su objektu susijusių pažeidimų buvimą, nėra teisiškai nustatyta ir reglamentuota. Siūlo administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. atžvilgiu nutraukti, nesant pažeidimo sudėties.

Iš byloje esančio leidimo matyti, kad Neringos savivaldybės administracija 2015-10-14 UAB (duomenys neskelbtini) išdavė leidimą Nr. LNS-32-151014-00025 rekonstruoti statinio, (duomenys neskelbtini), patalpa, kurių unik. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15).

Iš Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-01-28 Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo akto Nr. LDIPA-30-160128-00004 matyti, kad SLD Statybos leidimas, išduotas 2015-10-14 Nr. LNS-32-151014-00025 pagal projektą Administracinės paskirties pastato (duomenys neskelbtini), dalies patalpų un. Nr. (duomenys neskelbtini) rekonstravimo projektas, Nr. Enero-36(2015)-TP, parengtą 2015 m., išduotas neteisėtai (b.l. 6-9).

ATPK 189¹³ str. 5 d. įtvirtinta, kad teisės aktuose nustatytos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Iš normos gramatinės konstrukcijos matyti, kad norma yra blanketinė, t.y traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, yra būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas pažymi, kad, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiama A. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad statybą leidžiantį dokumentą išdavė statytojui UAB (duomenys neskelbtini) nepateikus dokumento, patvirtinančio LR Statybos įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentų, pagrindžiančių šios įmokos apskaičiavimo dydį, kadangi savavališkos statybos faktą statytojas nuo institucijos sąmoningai nuslėpė, o šį faktą nustačiusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Neringos savivaldybės administraciją apie tai informavo jau leidimą išdavus, tai yra 2015-11-25 ( b.l.17). Apklausta teisme Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įgaliota atstovė pripažino šį faktą, tačiau teigė, kad A. B. privalėjo pažeidimų buvimą ar nebuvimą nustatyti savo iniciatyva tam tikrose informacinėse sistemose, kaip tai numato jos pareigybės.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad bylos medžiaga nepatvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų aplinkybių ir jų pagrindu suformuluoto kaltinimo. Pabrėžtina, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. B. padarė jai inkriminuojamą ATPK 189¹³ str. 5 d. numatytą pažeidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad leidimas UAB (duomenys neskelbtini) atlikti rekonstrukcijos darbus (duomenys neskelbtini), išduotas 2015-10-14. 2015-06-12 UAB (duomenys neskelbtini) surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-150612-00022, kuris Neringos m. savivaldybės administracijai persiųstas 2015-11-25. Apklausiama teisme administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos įgaliota atstovė nepaaiškino, kokiose valstybės informacinėse sistemose fiksuojami tokio pobūdžio pažeidimai (savavališka statyba). LR Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 8 p. nustatyta, kad savavališkos statybos, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, atveju leidimui rekonstruoti statinį gauti turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis šio Įstatymo 1 priede nurodytos įmokos už savavališkos statybos įteisinimą sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį. Darytina išvada, kad A. B., (duomenys neskelbtini), išduodama UAB (duomenys neskelbtini) leidimą rekonstruoti statinį, apie 2015-06-12 bendrovei surašytą savavališkos statybos aktą galimai nežinojo. Kaip minėta, asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą galima tik nustačius jo neabejotiną kaltę ir įvertinus tai patvirtinančius įrodymus, o visos abejonės ir neatitikimai turi būti vertinamos išskirtinai pažeidėjo naudai. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, laikytina, kad A. B. kaltė padarius jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 189¹³ str. 5 d., nagrinėjamu atveju neįrodyta, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu, vadovaujantis LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutrauktina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹³ straipsnio 5 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹³ straipsnio 5 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.