- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-19
- Bylos Nr.
- 2S-674-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- notarei R
Procesinio dokumento kategorija122.1.,122.3,122.5, 113.6.1.3.
NUTARTIS
2008 m. rugpjūčio 19 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-0219-264/2008, kuria sustabdytas civilinės bylos pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei L. S., trečiajam asmeniui notarei R. B. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 26 d. nutartimi tenkino ieškovo R. K. prašymą, civilinę bylą Nr. 2-0219-264/2008 sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-881-199/2008 dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-00268-221/2005 nagrinėjamoje Kauno miesto apylinkės teisme.
Teismas nustatė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008-01-25 nutartimi (c.b. Nr. A2-881-199/2008) yra atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-00268-221/2005 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą, kuriuo pareiškėjas prašo, atnaujinus procesą panaikinti 2005-05-30 ir 2005-08-22 nutartis ir priimti naują nutartį L. S. skundą dėl notarės veiksmų atmesti. Civilinėje byloje Nr. 2-00268-221/2005 2005-05-30 nutartimi buvo patenkintas L. S. skundas dėl neteisėtų Kauno rajono notarės R. B. veiksmų, notarė įpareigota išduoti L. S. paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos mirusios motinos J. S. turtą. Teismas nurodė, kad šioje byloje ieškovo R. K. ieškinio reikalavimai dėl paveldėjimo fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5175, išduoto 2005-09-06 atsakovei L. S. pripažinimo negaliojančiu, yra susiję su Kauno miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-00268-221/2005 nustatytinais faktais, kurie turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai, kadangi abi bylas sieja įstatymo suteiktų teisių realizavimas įstatymo nustatytu būdu į tą patį paveldimą turtą, todėl vadovaudamasis CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti bylą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė L. S. su teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą. Po motinos mirties 2000-12-21 ji įstatymo nustatytu terminu ir tvarka kreipėsi į notarę, pareiškime nurodydama, kad be jos turto paveldėtoju galėtų būti jos brolis R. K.. R. K. nesikreipė nei raštu į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, nei faktiškai priėmė palikimą valdydamas palikėjos turtą vienu iš 1964 m. red. CK 587 str. nustatytų būdų, todėl notarė turėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą apelaintei į visą jos motinos turtą. Toje byloje R. K. teismo iniciatyva įtrauktas suinteresuotu asmeniu tik todėl, kad jis yra mirusiosios sūnus, tačiau tai nesudaro jokio teisinio pagrindo laikyti jį mirusiosios turto paveldėtoju. Jis nėra ir nebuvo pripažintas priėmęs palikimą po savo motinos mirties. Sustabdytoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar R. K. laikytinas asmeniu, priėmusiu palikimą po savo motinos mirties ar ne. Ir tik išsprendus šią sustabdytą bylą bus aišku, kokios R. K. teisės į motinos palikimą ar jo pretenzijos į turtą pagrįstos ir tuo pačiu ar notarės atsisakymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą yra pagrįstas ar ne. Apeliantės nuomone, stabdytina ne ši byla Nr.2-0219-264/2008, bet Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-00268-221/2005, nes tik teismui konstatavus, ar R. K. įstatymo nustatytu terminu ir tvarka palikimą priėmė ar ne, šios faktinės aplinkybės bus reikšmingos kitai bylai, o ne atvirkščiai. Sustabdytoje byloje nagrinėjant R. K. reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo teismui nebuvo ir nėra reikalingi jokie faktai, nustatinėjami kitose bylose.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovo R. K. atstovė advokatė V. K. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti teismo nutartį dėl šių motyvų:
1) apeliantė nenurodė esminės aplinkybės, jog Kauno rajono apylinkės teisme yra sprendžiami du ieškovo reikalavimai: nustatyti juridinį faktą, jog. R. K. faktiškai priėmė savo motinos J. S. palikimą po jos mirties; panaikinti Kauno rajono 2-ojo biuro notarės R. R. 2005-09-06 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5175, todėl Kauno rajono apylinkės teismas turi išspręsti reikalavimą ne tik dėl palikimo priėmimo fakto, bet ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo;
2) notarė, neišduodama L. S. paveldėjimo teisės liudijimo į visą palikėjos turtą, laikėsi nuomonės, kad R. K. galėjo būti faktiškai priėmęs palikimą, todėl į kitą ½ dalį palikimo paveldėjimo teisės liudijimas turi būti išduotas kitam įpėdiniui R. K.;
3) atsakovė apskundusi notarės veiksmus Kauno miesto apylinkės teismui, nuslėpė nuo teismo, jog R. K. yra išvykęs į JAV. Byla buvo išnagrinėta pažeidžiant R. K. interesus bei netinkamai taikant materialinės teisės normas, dėl to 2008 m. sausio 25 d. Kauno miesto apylinkės teismas nutartimi atnaujino civilinės bylos Nr. 2-00268-221/2005 nagrinėjimą ir dar 2007 m. balandžio 27 d. sustabdė 2005-05-30 ir 2008-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių vykdymą. Šiuo metu iš naujo Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamas L. S. skundo dėl notarės veiksmų ir 2005-05-30 bei 2005-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nutarčių pagrįstumo klausimas. Tik Kauno miesto apylinkės teismui panaikinus 2005-05-30 ir 2005-08-22 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis, gali būti sprendžiamas R. K. reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5175;
4) Kauno rajono apylinkės teismui patenkinus pirmąjį ieškovo reikalavimą-nustačius faktinį palikimo priėmimą, o Kauno miesto apylinkės teismui nepanaikinus 2005-05-30 ir 2008-08-22 nutarčių civilinėje byloje Nr. 2-00-268-221/2005 - Kauno rajono apylinkės teismas negalės išspręsti antrojo reikalavimo - panaikinti paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 5175, nes jis yra išduotas teismo procesinių spendimų pagrindu, todėl šios bylos negalima išnagrinėti kol nebus išspręstas ginčas Kauno miesto apylinkės teisme;
Šalies argumentai
5) apeliantė neteisingai nurodė, kad tik išnagrinėjus šią civilinę bylą bus galima teisingai išnagrinėti bylą Kauno miesto apylinkės teisme. Apeliantei jau nuo 2007 m. yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą dėl juridinio fakto nustatymo bei paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5175 panaikinimo, tačiau nei viename Kauno miesto apylinkės teismo posėdyje ji neprašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki bus išnagrinėta civilinė byla Kauno rajono apylinkės teisme. Nagrinėjant skundą dėl notarės veiksmų teisingumo, visiškai neturi reikšmės kokius faktus nustatys teismas 2008 m. Skundžiami notarės veiksmai 2004 m. gruodžio 21 d. ir teismas turi pasisakyti dėl notarės veiksmų teisėtumo konkrečiai datai, t.y. 2004 m. gruodžio 21 d., kai notarė išdavė L. S. paveldėjimo teisės liudijimą tik į ½ dalį J. S. turto. Notarės veiksmų teisėtumo klausimai turi būti sprendžiami vertinant situaciją 2004 m. gruodžio 21 d.
Tretysis asmuo notarė R. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pagal CPK 163 str. 3 p. teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol neišspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka. Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 str. 3 p. įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (LAT 2000 m. spalio 2 d. nutartis c.b. N. S. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-942/2000; 2001 m. spalio 1 d. nutartis c.b. J. O. v. UAB „Presas“, E. T., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-880/2001; 2002 m. sausio 29 d. nutartis c.b. UAB „Naujasis turgus“ v. UAB „Kauptė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-248/2002). Civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Sustabdžius bylą išvengiama prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, sutaupyti byloje dalyvaujančių asmenų, kitų proceso dalyvių ir teismo laiko ir lėšų, operatyviau išnagrinėti bylą, nes nereikia tų pačių faktų nustatyti kelis kartus. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas bylos sustabdymui. LAT taip pat yra pažymėjęs, kad tai, ar galima išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (LAT 2005 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Geonafta“, Svenska Petroleum Exploration AB v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-268/2005, kt.). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų ar kelių bylų prejudicinis arba kitoks teisinis ryšys ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.
Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino sustabdytos bylos ir bylos, kurioje atnaujintas procesas tarpusavio ryšį. Kauno miesto apylinkės teismo byloje Nr. 2-00268-221/2005 yra nagrinėjama, ar notarė, teisėtai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą įstatyminei įpėdinei L. S. į visą mirusios motinos turtą. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str. arba 1964 m. CK 598 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Taigi, notarui, prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, yra svarbu nustatyti, kiek yra paveldėtojų ir kurie iš jų yra priėmę palikimą įstatymo nustatytais palikimo priėmimo būdais, nurodytais 1964 m. CK 587 str. 2 d., kadangi palikimas atsirado (2000-12-21) dar galiojant 1964 m. CK (LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str.). Iš bylos medžiagos matyti, jog R. K. palikimo nepriėmė pareiškimo palikimo vietos atsiradimo notarui padavimo būdu, kadangi tokio pareiškimo nepateikė, todėl paveldėjimo teisės liudijimas į mirusios motinos turtą R. K. gali būti išduodamas tuo atveju, jeigu teismas nustatys juridinį faktą, jog R. K. yra priėmęs palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, t.y. teismui išnagrinėjus sustabdytą bylą ir sprendimu nustačius minėtą juridinį faktą. Vadinasi, nuo teismo sprendimo sustabdytoje byloje priklauso, ar R. K. bus pripažintas priėmusiu palikimą ir turinčiu teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į ½ dalį mirusios motinos turto. Ši aplinkybė turės prejudicinę reikšmę sprendžiant L. S. skundo pagrįstumo klausimą atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-00268-221/2005, kurioje skundas paduotas dėl to, jog notarė atsisakė išduoti L. S. paveldėjimo teisės liudijimą į visą jos mirusios motinos J. S. turtą. Be to, esant palankiam ieškovui R. K. teismo sprendimui, paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 5175, išduotas 2005-09-06 atsakovei L. S. turės būti pripažintas negaliojančiu.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atvirkščiai, t.y. teismo sustabdytoje byloje nustatytini faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią bylai, kurioje procesas yra atnaujintas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sustabdė bylos nagrinėjimą, netinkamai taikė CPK 163 str. 3 p., todėl, vadovaujantis CPK 337 str. 2 p., pirmos instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo R. K. prašymas dėl bylos sustabdymo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės, ieškovo R. K. prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmesti.