- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-14
- Bylos Nr.
- AN2-7-185/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02684-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-7-185/2017 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-02684-2016-4
2017 m. balandžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu E. V. nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 str. 1 d. 1300 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vykdantis darbdavio funkcijas, neužtikrino, jog Š. S. ir V. V. laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 būtų leidžiama dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai statybininkais, t. y. Š. S. atlikti glaistymo, fasado tinkavimo, langų apkaišymo, durų aptaisymo, šiukšlių krovimo, pastato šiltinimo darbus, o V. V. atlikti langų ir sienų glaistymo, lubų apšiltinimo darbus (duomenys neskelbtini), tik pasirašius su jais darbo sutartis, įteikus jiems antrus darbo sutarčių egzempliorius ir nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jų priėmimą į darbą. Taip E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 1, 2, 3, 5, 6 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai pritaikytų materialinės bei procesinės teisės normų. Teigia, kad atsakomybei pagal ANK 95 str. kilti būtina nustatyti, jog darbas dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Teismų praktikoje asmens savarankiškas darbas be darbdavio ar jo įgalioto asmens žinios neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 95 str., nes DK 93 str. yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, t. y. darbo teisiniams santykiams visada būdingas susitarimas. Jis savo kaltės dėl jam inkriminuoto teisės pažeidimo nepripažino, parodė, jog statybos darbų priežiūrą vykdė įmonės darbų vadovas R. T., kuris ir bendravo su Š. S. ir V. V., jis šių darbuotojų net nematė, su jais nebendravo, iš R. T. žino, jog anksčiau bendrovėje dirbęs Š. S. su draugu kreipėsi į R. T. dėl darbo renovuojant (duomenys neskelbtini), tačiau darbai buvo jau beveik baigti, todėl nebuvo prasmės sudaryti darbo sutartį, dėl to R. T. pasiūlė V. V. ir Š. S. išsiimti individualios veiklos pažymas. Tokius jo parodymus patvirtino D. V., pats Š. S., bylos rašytinė medžiaga, t. y. Š. S. anksčiau yra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini), dėl to jam buvo žinoma, kas yra šios bendrovės direktorius ir su kuo jis turėjo susitarti dėl darbo, tačiau nei Š. S., nei V. V. į jį nesikreipė, dėl darbo apimties, užmokesčio su juo nesitarė, byloje nėra duomenų, jog jis būtų nurodęs ar leidęs atlikti jiems kokius nors darbus. Atkreipia dėmesį, jog nei Š. S., nei V. V. negalėjo nurodyti, koks buvo susitarimas dėl apmokėjimo. Nurodo, jog siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 str., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius, kurių vienas – turi būti dirbamas darbas. Nors Š. S. ir V. V. nurodė, kokius jie darbus dirbo objekte, tačiau D. V., kuris UAB (duomenys neskelbtini) dirbo komercijos direktoriumi ir dažnai lankėsi pastate, kur buvo atliekami drabai, parodė, jog nei Š. S., nei V. V. nurodytų darbų neatliko, o kadangi turi įprotį fotografuoti darbų eigą, kad turėtų duomenis, kada ir kokie darbai atlikti, fotografavo ir darbus (duomenys neskelbtini). Š. S. pažįsta, nes anksčiau jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) pastate jo nėra matęs, R. T. buvo minėjęs, jog Š. S. ieško darbo ir R. T. jam pasiūlė atskiriems darbams atlikti išsiimti veiklos pažymėjimą. D. V. taip pat parodė, kada ir kokie darbai buvo atlikti bei teismui pateikė jo parodymus patvirtinančias fotonuotraukas su duomenimis, kada buvo fotografuota, o teisme jis (D. V.) papildomai apklaustas parodė, jog nuotraukos buvo darytos tuo laiku, kuris nurodytas pateiktuose duomenyse prie fotonuotraukų, fotografuodamas jis nebuvo išjungęs interneto, nekoregavo ir kitaip nekeitė duomenų apie failų sukūrimo laiką. Dėl šiukšlių išvežimo D. V. paaiškino, jog stogo dengimo atliekas išsivežė rangovai, kurie dengė stogą, aplinką tvarkė, atliekas rinko mokyklai priskirti asmenys, medienos atliekas išsivežė vietiniai gyventojai, o automobilyje, kuriuo jis važinėja, šiukšlėms vežti nėra vietos. Nurodo, kad dar vienas nelegalaus darbo sudėties objektyvusis požymis – tarp darbdavio ir dirbančiojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (DK 93 str.). Esminiai DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 str., yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus. Kad tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos jau aptarta pirmiau, t. y. byloje nėra duomenų, jog jis tarėsi su Š. S. ir V. V. dėl kokių nors darbų atlikimo. Taip pat teismas turi išsiaiškinti, koks yra atliekamas darbo pobūdis. Iš pirmiau aptartų aplinkybių matyti, jog bylos duomenys apie tai, kokius konkrečius darbus neva dirbo Š. S. ir V. V., yra prieštaringi. D. V. ne tik žodžiu paaiškino, bet ir pateikė objektyvius duomenis, jog darbai, kuriuos nurodė laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 neva atlikę V. V. ir Š. S., jau buvo atlikti iki 2016-08-23 ir juos atliko kiti asmenys. Taip pat turi būti nustatyta, jog asmuo dirba atlygintinai. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog Š. S. ir V. V. būtų susitarę su juo dėl atlygio, kad toks atlygis jiems būtų išmokėtas, apklausiami teisme jie taip pat negalėjo nurodyti, dėl kokio konkrečiai darbo užmokesčio buvo sutarta, kiek jiems nebuvo sumokėta, nes nė vienas iš šių asmenų negalėjo konkrečiai nurodyti, kokios apimties darbus atliko. Teigia, kad be objektyviųjų nusižengimo požymių teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo nustatyti ir subjektyviuosius šio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinėn atsakomybėn dėl nelegalaus darbo įmonės vadovas gali būti traukiamas tik nustačius, jog jis žinojo apie asmenų nelegalų darbą įmonėje, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas tam kelias. Teismas, konstatuodamas neveikimą, t. y. pasyvią pažeidėjo elgesio formą, kuria pažeidėjas nepadaro to, ką privalo padaryti, turi tai pagrįsti. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nutarime pacitavo jo atstovės baigiamąją kalbą dėl traukiamo asmens subjektyvinės pusės nustatymo, tačiau jokių motyvų, kuo pasireiškė jo veikos padarymo subjektyvinė pusė, nenurodė, t. y. nesilaikė ANK 567 str. reikalavimų. Kaip jau minėjo, šiuo atveju jokie bylos duomenys nepatvirtina to, kad jis žinojo, jog UAB (duomenys neskelbtini) dirba asmenys, neturintys individualios veiklos pažymos ir nesudarę darbo sutarties su darbdaviu, taip pat nėra duomenų, kad jis pats būtų leidęs tokiems asmenims dirbti, ką išsamiai nurodė ir duodamas parodymus teisme ir šiuos jo parodymus patvirtino Š. S. ir V. V., kurie parodė, jog jo nepažįsta, dėl darbo bendrovėje su juo nesitarė, jis jiems nėra leidęs ar nurodęs atlikti kokius nors darbus. Pažymi, kad šiuo atveju pats teismas posėdžio metu pasiūlė D. V. pateikti jo turimas nuotraukas, patvirtinančias jo nurodytas aplinkybes apie tam tikrų renovacijos darbų atlikimo laiką, o jam (D. V.) jas pateikus, jau kito posėdžio metu, dar nebaigęs nagrinėti bylą, turėdamas išankstinę nuostatą, liudytojo pateiktas nuotraukas įvertino kaip neva neturinčias jokios įrodomosios reikšmės, nes telefone išjungus internetą, automatinį laiko nustatymą ir nustačius bet kokią datą bei laiką ir po to fotografavus, matyti nuotraukos data ir laikas tokie, kokie nustatymai. Tačiau, kaip jau minėjo, byloje nėra duomenų, jog D. V. fotografavo išjungęs internetą ir laiko nustatymą bei, kad koregavo nuotraukų padarymo laiką. Be to, teismo eksperimentas liko neužbaigtas, teismas nepažiūrėjo pats ir nepademonstravo proceso dalyviams, kas atsitinka vėl įjungus internetą ir kaip tai atsispindi nustatymuose. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad jam protokolas buvo surašytas 2016-11-08, D. V. nurodė, jog fotografavo renovacijos darbų etapus tam, kad turėtų objektyvius įrodymus apie darbų atlikimą, jei ateityje iškiltų ginčų su užsakovais, todėl fotografuodamas neturėjo jokios išankstinės nuostatos išjungti duomenis, patvirtinančius fotonuotraukų padarymo laiką. Tai, kad nuotraukose nėra matomi asmenų, atliekančių tam tikrus darbus, veidai jokios reikšmės neturi, nes nuotraukose matyti konkretūs atlikti darbai iki 2016-08-24, t. y. iki to laiko, kai Š. S. ir V. V. nurodė neva dirbę šioje įmonėje. Be to, mano, kad teismas turėjo visas galimybes pasitelkti specialistą, o ne pats atlikti eksperimentą, tačiau tokių veiksmų neatliko, D. V. parodymus vertino šališkai, juos atmetė remdamasis prieštaringomis išvadomis, nepagrįstai jo ir D. V. parodymus vertino kritiškai, o Š. S. ir V. V. parodymus laikė nuosekliais, nors iš bylos medžiagos matyti, kad teismui kartu su medžiaga institucijos pateikti šių asmenų parodymai yra ne nuoseklūs ir sutampantys, o tiesiog identiški, kas akivaizdžiai leidžia daryti išvadą, jog jie arba padiktuoti arba nurašyti vienas nuo kito. Tačiau, kaip pastebi, šių liudytojų parodymai teisme apie neva jų atliktus darbus skyrėsi ne tik tarpusavyje, bet ir nuo nurodytų paaiškinimuose, rašytuose Darbo inspekcijoje. Taigi įvertinus visus byloje esančius duomenis bei atsižvelgus į principą, kad visos nepašalintos abejonės turi būti traktuojamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, mano, kad teismo nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nes jis nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius prašo E. V. skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą. Nurodo, kad apylinkės teismas tinkamai išaiškino faktines aplinkybes, pritaikė teisės normas, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai kvalifikavo veiką ir pagrįstai E. V. už nelegaliai dirbusius asmenis paskyrė 1300 Eur baudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagristumą.
Kaip matyti iš pateikto skundo, apeliantas, neigdamas savo kaltę bei sau palankiai dėstydamas bylos aplinkybių vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 95 str. 1 d.
Apygardos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus bei išnagrinėjęs turimą bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė, išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir pagrįstai E. V. pripažino kaltu dėl administraciniame kaltinime nurodyto nelegalaus darbo. Pirmosios instancijos teismo nutarimas atitinka faktinę bylos medžiagą, teismo išvados yra pagrįstos išanalizuotų įrodymų visetu. Pažeidėjo skundo argumentai nėra nauji ir skundžiamu teismo nutarimu jie jau buvo įvertinti. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatė aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai. Taigi konstatuotina, kad apylinkės teismas, laikydamasis įstatymų reikalavimų, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė, išanalizavo bei įvertino nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, palygino juos tarpusavyje ir susiejo į vientisą loginę grandinę bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Skundžiamame nutarime teismas išsamiai nurodė įrodymus, kuriais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą, ir įrodymus, kuriuos atmeta, išdėstydamas išsamius jų atmetimo motyvus. Skundą nagrinėjantis teismas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytomis išvadomis ir argumentais visiškai sutinka ir jų iš naujo nebekartoja, juolab kad skundžiamo teismo nutarimo turinys yra žinomas ir pačiam apeliantui. Tai, kad teismo išdėstytas įrodymų vertinimas nesutampa su E. V. subjektyviu įrodymų vertinimu, savaime nereiškia, jog vertinant įrodymus buvo pažeisti įrodymų vertinimo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados dėl apelianto kaltės, netinkamai pritaikytas įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
Nors apeliantas skunde teigia, kad jo veiksmų negalima kvalifikuoti pagal ANK 95 str. 1 d., nes juose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių, aukštesnysis teismas su tuo sutikti negali.
Siekiant veiką kvalifikuoti pagal ANK 95 str. 1 d., o darbą vertinti kaip nelegalų taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad Š. S. ir V. V. darbas laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 UAB (duomenys neskelbtini) naudai atitinka DK 93 str. numatytus darbo sutarties požymius: Š. S. atliko glaistymo, fasado tinkavimo, langų apkaišymo, durų aptaisymo, šiukšlių krovimo, pastato šiltinimo darbus, o V. V. atliko langų ir sienų glaistymo, lubų apšiltinimo darbus (duomenys neskelbtini); pakluso nustatytai tvarkai, t. y. Š. S. ir V. V. dirbo nuo 8 iki 20 val., už atliekamą darbą buvo susitarta, kad Š. S. ir V. V. gaus darbo užmokestį už padarytus kvadratus, Š. S. ir V. V. dirbo darbdavio naudai ir jam vadovaujant, su darbdavio darbo priemonėmis. Kai yra DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią, toks darbas yra nelegalus.
DK 99 str. numatyta, kad darbdavys užtikrina, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Taigi DK darbdaviui numatyta prievolė neleisti darbuotojams dirbti neįformintiems įstatymų nustatyta tvarka.
Nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliacinės instancijos teismui E. V. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog darbuotojų įdarbinimo (įforminimo įstatymų nustatyta tvarka) funkciją būtų delegavęs kam nors kitam. Priešingai, iš byloje esančių pateiktų kitų įmonės darbuotojų darbo sutarčių matyti, kad jos pasirašytos UAB (duomenys neskelbtini) įmonės direktoriaus E. V.. Be to, ir pats E. V. teisme patvirtino, kad jis savo, kaip įmonės direktoriaus, pareigas žino ir niekam kitam jų delegavęs nebuvo, t. y. E. V. patvirtino tai, kad jis buvo atsakingas už visą statybos bendrovės veiklą. Taigi E. V. – UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo atsakingas už tai, kad darbuotojams būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su jais darbo sutartis bei pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie jų įdarbinimą. Kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, E. V. neužtikrino, jog Š. S. ir V. V. laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 būtų leidžiama dirbti UAB (duomenys neskelbtini) naudai statybininkais, t. y. jiems atlikti pirmiau nurodytus darbus (duomenys neskelbtini), tik įforminus juos įstatymų nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde teigia, kad Š. S. ir V. V. parodymai apie jų dirbtus darbus UAB (duomenys neskelbtini) naudai yra prieštaringi. Šie skundo argumentai nepagrįsti.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniame skyriuje Š. S. ir V. V. savo rašytiniuose paaiškinimuose, būdami įspėti apie administracinę atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, nurodė, kokius darbus jie dirbo. Apylinkės teisme Š. S. ir V. V. patvirtino savo pirminius parodymus ir smulkiau detalizavo savo atliktus darbus. Kad įmonė atliko Š. S. ir V. V. įvardytus darbus, teismo posėdyje patvirtino ir tuo metu minėtame objekte taip pat dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas D. V.. D. V. parodymus, kad Š. S. ir V. V. įmonėje nedirbo, jis jų nematė, su jais nebendravo, bei kad Š. S. ir V. V. nurodyti darbai buvo atlikti kitų darbuotojų dar iki to laiko, kai jie nurodė neva dirbę minėtame objekte, pagrįstai teismo buvo įvertinti kritiškai, nes tuo metu bendrovės akcininkė buvo D. V. motina V. V., todėl D. V., kaip pagrįstai skundžiamame nutarime nurodė apylinkės teismas, turėjo asmeninį interesą šioje bendrovėje, jis nėra suinteresuotas objektyvios tiesos nustatymu byloje, o siekia padėti E. V. savo ruožtu siekiančiam išvengti administracinės atsakomybės. Be to, papildomai pažymėtina, kad šie D. V. parodymai prieštarauja paties apelianto E. V. parodymams, kuris, priešingai nei D. V., neneigia paties darbo fakto, t. y. kad Š. S. ir V. V. įmonėje dirbo, ginčija tik buvus tarp jų susitarimą dėl darbų atlikimo, teigdamas, kad su Š. S. ir V. V. bendravo statybos darbų priežiūrą vykdęs įmonės darbų vadovas R. T., todėl jis (apeliantas) nėra atsakingas už jam pavaldaus darbuotojo savavališkus, su juo nesuderintus, veiksmus. Tačiau apie tai, kad už asmenų, atlikusių kaltinime nurodytus darbus, tinkamą įforminimą buvo atsakingas būtent įmonės vadovas E. V., jau pasisakyta pirmiau. Be to, iš apelianto parodymų matyti ir tai, kad jis žinojęs apie tai, jog Š. S. su draugu nori įsidarbinti UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jiems buvo pasiūlyta išsiimti individualios veiklos vykdymo pažymas. Nors skunde daug dėmesio skiriama D. V. pateiktoms fotonuotraukoms, tačiau jos jau yra įvertintos apylinkės teismo ir motyvuotai atmestos kaip nepaneigiančios Š. S. ir V. V. parodymų, kad jie atliko darbus nurodytame objekte.
Taip pat nėra pagrindo sutikti su skundo motyvu, kad Š. S. ir V. V. darbas laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 UAB (duomenys neskelbtini) naudai neatitinka DK 93 str. nustatytų darbo sutarties požymių, nes jie nebuvo susitarę dėl atlygio už darbą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Š. S. ir V. V. tiek Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritoriniame skyriuje savo rašytiniuose paaiškinimuose, tiek ir pirmosios instancijos teisme nurodė, kad jie susitarė dėl darbo užmokesčio už atliktus kvadratus. Be to, remiantis teismų praktika, nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį.
Š. S. ir V. V. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad laikotarpiu nuo 2016-08-24 iki 2016-09-02 jie dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai nelegaliai. Pasak jų, juos įforminti buvo žadama darbų eigoje, tačiau su jais rašytinės darbo sutartys pasirašytos nebuvo, už atliktus darbus taip pat niekas iki šiol neatsiskaitė. Minėti asmenys parodymus davė įspėti už melagingų parodymų davimą bei būdami teisme prisaikdinti. Nenustačius, kad Š. S. ir V. V. būtų sulaužę priesaiką, davę žinomai melagingus parodymus, netikėti ir nesiremti jų parodymais kaip apelianto kaltę patvirtinančiais įrodymais apylinkės teismui nebuvo jokio pagrindo.
Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos šios kategorijos bylose, objektyviai ir išsamiai išaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam bylos išsprendimui, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą, todėl keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
E. V. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-02-15 nutarimą palikti galioti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.