Kauno apygardos teismo nutartis

2016-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-482-317/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-11
Bylos Nr.
1S-482-317/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
I. Ž.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1S-482-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01912-2009-7
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Svetlanos Jurgaitienės, nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo I. Ž. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas I. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam I. Ž.“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 15 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams dviem mėnesiams. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2011 m. gruodžio 1 d., bausmės pabaiga – 2017 m. sausio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2016 m. sausio 28 d. – 1 metai 2 dienos.

Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, pateikė prašymą Komisijai lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad I. Ž. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. bausmės atlikimo metu tris kartus buvo baustas drausmine tvarka bei lygtinio paleidimo svarstymo dienai turėjo vieną galiojančią nuobaudą, taigi nustačiusi, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų bei nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, 2016 m. sausio 28 d. posėdyje vienbalsiai priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam I. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė I. Ž. skundą dėl Komisijos 2016 m. vasario 1 d. nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistasis, nesilaikydamas pataisos įstaigoje nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei atsisakęs jam siūlomo mokamo darbo, tuo pačiu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijų, todėl nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nesutikdamas tiek su Komisijos nutarimu, tiek su apylinkės teismo nutartimi, I. Ž. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas yra pereinamasis nuteistojo sėkmingos adaptacijos visuomenėje laikotarpis, kurio tikslas – padėti nuteistiesiems adaptuotis prie gyvenimo sąlygų laisvėje, o taip pat tai veikia kaip paskatinimas nuteistiesiems. Tačiau, anot nuteistojo, šiuo atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje akcentavo tik jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nekreipdamas dėmesio į teigiamus aspektus, tarsi, ieškodamas motyvų kaip jį pakartotinai nuteisti, o ne spręsti ar jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo įsitikinimu, apylinkės teismo argumentai dėl ankstesnių teistumų, nusikaltimo sunkumo, neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies bei kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimo aplinkybių tėra beletristiniai teiginiai, nieko bendro neturintys su bausmės įtaka jo elgesiui, kas rodo teismo šališkumą ir neobjektyvumą. Pažymi, kad visi jam nepalankų apylinkės teismo sprendimą lėmę faktoriai yra nekintantys, vadinasi išliks iki pat bausmės pabaigos. Todėl nuteistajam kyla klausimas ar jis tokiu atveju apskritai gali būti paleistas iš pataisos namų?

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. Ž. skundas atmestinas.

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad I. Ž. Komisijos nutarimo priėmimo dienai iš paskirtų penkerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmės buvo atlikęs daugiau kaip ketverius metus. Taigi, vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri suteikia teisę jam teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos SRS būrio viršininko parengtoje 2016 m. sausio 22 d. išvadoje apie nuteistojo I. Ž. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nuteistasis neįvykdė socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių. Šioje išvadoje nurodyta, kad 2012 m. kovo 28 d. I. Ž. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane buvo numatyta dešimt priemonių, tarp kurių – skatinti gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais, taip pat mokytis ar dirbti. Vis dėlto, nuteistasis bausmės atlikimo metu net du kartus buvo nubaustas itin griežtai už draudžiamų nuteistiesiems daiktų turėjimą ir, nors šios nuobaudos negaliojančios, jis taip pat turi galiojančią nuobaudą už tai, kad atsisakė dirbti įstaigos administracijos pasiūlytą darbą be pateisinamos priežasties. Vadinasi, nuteistasis pataisos namuose ne tik kad siekė turėti daiktų, kurie yra draudžiami, bet taip pat atsisakė jam pasiūlyto darbo, kas neabejotinai rodo individualaus socialinės reabilitacijos plano, numatyto BVK 137¹ straipsnyje, nevykdymą, o tai šalina bet kokią galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Ypač atsižvelgiant į tai, kad įsidarbinti pataisos namuose ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų I. Ž. buvo rekomendavusi ir Komisija ankstesnio svarstymo metu, tačiau šių rekomendacijų nuteistasis taip pat nepaisė, o tai jau rodo piktybišką nuteistojo nenorą dalyvauti pataisos procese ir neleidžia teismui manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šiame kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad I. Ž. atsisakė dirbti jam pasiūlytą darbą verčia abejoti, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, dirbti bei ateityje daugiau nenusikalsti. Todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą jau šiuo metu, net ir atsižvelgiant į kai kurias teigiamai jo elgesį apibūdinančias aplinkybes (mokėsi ir įgijo dvi specialybes, palaiko gerus ryšius su artimaisiais, aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose ir pan.), nėra objektyvaus pagrindo.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, nuspręsdama netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo I. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo I. Ž. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Giedrius EndriukaitisSvetlana Jurgaitienė