Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-521-163/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-20
Bylos Nr.
2A-521-163/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-15830-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius, Eugenija Morkūnienė, Alona Romanovienė
Ieškovas
V. Ž.
Atsakovas
E. K.
Kategorijos
  • 42.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja A. Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-521-163/2012Teisėja P. Mineikis (Proceso Nr. 2-06-3-15830-2010-1)
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.6; 42.8; 42.11.3; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Eugenijos Morkūnienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovei E. K. dėl sutarties pasidalinti turtą pripažinimo negaliojančia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. K. dėl sutarties pasidalinti turtą nutraukimo. Nurodė, kad 2000-11-24 tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos turto pasidalinimo sutarties pagrindu atsakovei atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini). Viena iš turto pasidalinimo sutarties sąlygų buvo nepilnamečių vaikų išlaikymas ieškovui netekusio turto sąskaita. Atsakovė susitarimo nesilaikė, pateikė antstolio kontorai vykdomąjį raštą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo. Teigė, kad sutartis sudaryta dėl atsakovės apgaulės ir realaus psichologinio grasinimo ieškovo atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovas pareiškimu dėl ieškinio dalyko ir ieškinio pagrindo pakeitimo pradinį ieškinį tikslino. Iš esmės nurodė tas pačias pradiniame ieškinyje išdėstytas aplinkybes, tačiau pakeitė ieškinio dalyką – prašė turto pasidalinimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją ir grąžinti jam iš atsakovės jai atitekusio 41 587 Lt vertės turto dalį natūra, o, būtent, pusę buto, esančio (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu ieškinį atmetė. Konstatavo, kad ieškovas nenurodė faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, jog jam buvo būtina sudaryti ginčijamą sutartį dėl to, kad jis galėtų sudaryti turto įkeitimo sandorį, siekiant gauti iš D. Š. 26 000 Lt, iš kurių 20 000 Lt privalėjo pervesti buvusiai sutuoktinei O. Ž., bei kad toks būtinumas ieškovui buvo, taip pat kad nepervedus jai pinigų, ieškovui būtų kilusios aiškiai neigiamos pasekmės. Priešingai, iš Tarptautinio mokėjimo pavedimo skyrelyje „Mokėjimo ypatumai“ esančio įrašo „materialinė pagalba“ matyti, jog ieškovas suteikė piniginę paramą O. Ž., todėl teismas konstatavo, jog ieškovui nebuvo susidėjusios sunkios aplinkybės dėl turtinės padėties, nes paprastai asmuo, neturėdamas finansinių galimybių, neišgali teikti finansinės pagalbos. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė žinojo, jog ginčijamą sandorį ieškovas sudaro susidėjus sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis jam sąlygomis, o atsakovė savanaudiškai jomis pasinaudojo. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė ir nėra pagrindo daryti išvados, kad 2000-11-24 ieškovo ir atsakovės ryšium su santuokos nutraukimu sudarytą turto pasidalijimo sutartį galima pripažinti negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. pagrindu, t. y. ieškovas dėl susidėjusių sunkių aplinkybių buvo priverstas sudaryti sandorį labai nenaudingomis sau sąlygomis.

Teismas taip pat konstatavo, jog ieškovas neįrodė ir nėra pagrindo daryti išvados, kad ginčijamą sutartį galima pripažinti negaliojančia ir tuo pagrindu, kad sandoris sudarytas apgaule. Ieškovas neįrodė, kad sudarant ginčo sandorį buvo susitarimas su atsakove dėl dalies buto į išlaikymą nepilnamečiams vaikams įskaitymo, ryšium su ieškovo netenkančio turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Ieškovo argumentai ir paaiškinimai dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su tyčiniu ieškovo suklaidinimu dėl esminių sandorio aplinkybių, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas juos laikė nepatikimais. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, jog jis buvo apgautas ir liko be jokio turto, nes bylos medžiaga nustatyta, kad po sandorio sudarymo iš nekilnojamųjų daiktų ieškovui atiteko kitas butas ir liko garažas. Taip pat atmetė ieškovo argumentą, jog ieškovas negalėjo protingai numatyti sudaromos sutarties pasekmių, nes jis sandorio sudarymo metu jau buvo profesionalus teisininkas, todėl galėjo suprasti ir įvertinti sandorio pasekmes.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu būtina papildomai tirti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus. Nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo teisinius klausimus, todėl neobjektyviai interpretuoti sandorių nuginčijimo pagrindai, deklaruoti CK pirmojoje knygoje. Teigia, kad ginčijama sutartis sudaryta dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, kurios vertė sudaryti šią sutartį ieškovui labai nenaudingomis sąlygomis, byloje yra pakankamai įrodymų, tačiau teismas jų nevertino. Paskolos sutarties sudarymas, buto įkeitimas, bankinis mokėjimo pavedimas įrodo, kad tokios finansinės naštos užsikrovimas neapibrėžtam laikui, įvertinant ieškovo menkas pajamas, prieštarauja teismo išvadai, kad ieškovo finansinė padėtis nebuvo bloga. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai tik materialine prasme vertino susidėjusias ieškovui sunkias aplinkybes ginčijamos sutarties pasirašymo metu. Sudaryto sandorio rezultatas, kurio paskirtis – užtikrinti civilinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, sąmoningai siekiant galutinio tikslo, pasiektas nebuvo. Ginčijamu sandoriu ieškovas buvo apgautas, tyčiniais atsakovės veiksmais suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių. Atsakovė sąmoningai, pažeisdama tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 23 str. nuostatas, savo iniciatyva iš esmės pakeitė bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimą, nors sutuoktiniai šį režimą buvo pasirinkę nuo pat santuokos pradžios. Be to, pati atsakovė pripažįsta, kad pagal ginčijamos sutarties turinį į šią sutartį nebuvo įtrauktas visas dalintinas kilnojamasis ir nekilnojamais turtas, t. y. nebuvo sudarytas galutinis dalintino turto balansas (CK 3.118 str.), o į dalintiną turtą neįtraukti daiktai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Todėl ginčijama sutartis negali būti pripažįstama bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo sutartimi, nes ji neišsprendė santuoką nutraukusių šalių jungtinės nuosavybės padalinimo klausimų.

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimą nepakeistą, V. Ž. paskirti baudą CPK 95 str. 1 d. pagrindu bei priteisti iš jo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantas pakartotinai pateikia visiškai nereikšmingus ir nemotyvuotus argumentus, kurie įtakos bei svarumo vertinant, jog 2000-11-24 turto pasidalijimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia CK 1.91 str. 1 d. pagrindu neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į šį prašymą, teismas pažymi, kad pagal CPK 321 str. 1 d. nuostatą, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 str.). Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teismas šiuo atveju nenustatė pagrindų pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, todėl byla pagal apelianto skundą nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo sutarties pripažinimo negaliojančia. CK 3.116 straipsnio 1 dalis, apibrėžianti santuokinio turto padalijimo būdus, numato, jog sutuoktiniai gali pasidalyti bendrą turtą notaro patvirtintu tarpusavio susitarimu. Sutuoktiniai savo sutartyje gali numatyti pasidalyti turtą tiek lygiomis, tiek nelygiomis dalimis, jeigu toks padalijimas nepažeidžia vieno iš jų arba trečiųjų asmenų interesų. Sandoris gali būti pripažintinas negaliojančiu pažeidus imperatyvias teisės normas. Šios teisės normos nustato ribas, kurių šalys negali peržengti. Ieškovas sudarytą sutartį ginčija remiantis CK 1.91 straipsnio nuostatomis, akcentuodamas, kad dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (būdamas blogoje finansinėje padėtyje, norėdamas grąžinti skolą buvusiai žmonai O. Ž., buvo priverstas imti paskolą ir įkeisti butą) buvo priverstas sudaryti sutartį dėl turto padalijimo sau labai nenaudingomis sąlygomis. Be to, ieškovas nurodė, kad sutartis sudaryta dėl atsakovės apgaulės ir realaus psichologinio grasinimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. Ž. su atsakove E. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 26). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė duktė (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė duktė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 27, 28). Santuokos metu šalys įgijo šį nekilnojamąjį turtą: V. Ž. vardu 1992 m. gruodžio 15 d. buvo nupirktas (privatizuotas pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374) butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 84-85), 1995 m. vasario 15 d. buvo nupirktas garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 82), E. Ž. vardu 1995 m. liepos 12 d. buvo nupirktas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 11). 2000 m. birželio 14 d. mainų sutartimi V. Ž. butą, esantį (duomenys neskelbtini) išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 86-87). Nutraukiant santuoką teisme, šalys turto nepasidalino, tačiau 2000 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure E. Ž. ir V. Ž., ryšium su santuokos nutraukimu, sudarė turto pasidalijimo sutartį, pagal kurią E. Ž. atiteko butas esantis (duomenys neskelbtini), o V. Ž. atiteko butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5).

Dėl susidėjusių sunkių aplinkybių.

Ieškovas nurodo, kad turto pasidalijimo sutartį sudarė sau labai nenaudingomis sąlygomis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. 2000 m. pajamos iš jo individualios darbinės veiklos buvo minimalios, vyko jį psichologiškai alinantys procesai dėl buto (duomenys neskelbtini) privatizavimo ir mainų į butą (duomenys neskelbtini) sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Jis turėjo grąžinti 20 000 Lt. skolą buvusiai sutuoktinei O. Ž., todėl notarine tvarka sudarė tikslinę paskolos sutartį su D. Š., į paskolą buvo įtrauktos ir palūkanos kreditorei. Kad gauti paskolą teko įkeisti butą (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pagrįstai nurodo, kad CK 1.91 straipsnio 1 dalyje viena iš priežasčių sandoriui pripažinti negaliojančiu, yra tai, kad asmuo buvo priverstas sandorį sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis dėl susidėjusių sunkių aplinkybių. Tačiau ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Kasacinio teismo suformuotoje teismų praktikoje konstatuojama, kad pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004). Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta minėtų faktų visuma.

Ieškovas teigia, kad atsakovė žinojo apie vykstančius teismo procesus, todėl turėjo suprasti, kad, esant nepalankiam teismo sprendimui, jis pagal ginčijamą sutartį liktų be jokio turto, nes butas (duomenys neskelbtini) sutarties pasirašymo metu buvo laikomas santuokoje įgytu turtu. Atsakovė teigia, kad nei apie butų mainų sutartį, nei apie vykstančius teismo procesus nežinojo. Byloje nepateikta įrodymų patvirtinančių, kad atsakovė žinojo apie vykstančius teismus dėl butų pirkimo – pardavimo ir mainų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Su ieškiniu į teismą dėl minėtų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis Klaipėdos miesto valdyba kreipėsi 2000 m. birželio 15 d., t. y. praėjus beveik 2 metams po santuokos nutraukimo. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis šioje byloje buvo priimta 2002 m. sausio 7 d. (prijungta civilinė byla Nr. 2-6250²⁵/2000 m). Atsakovė E. K. (buvusi Ž.) nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu, ji nebuvo apklausta nei kaip liudytoja, todėl tikėtina, kad ji nežinojo apie teismo procesus. Tuo labiau ji negalėjo žinoti apie ieškovo piniginius įsipareigojimus pirmajai sutuoktinei O. Ž., su kuria ieškovas išsiskyrė dar iki 1987 m. sudarytos antros santuokos su atsakove. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinybės pervesti pinigus O. Ž., kad nėra duomenų, jog nepervedus pinigus jam būtų kilusios aiškiai neigiamos pasekmės, kad pinigai, kaip matyti iš Tarptautinio mokėjimo pavedime esančio įrašo, buvo siunčiami kaip „materialinė pagalba“ (t. 1, b. l. 115). Tačiau kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas neturėjo finansinių sunkumų, nes teikė kitam asmeniui finansinę paramą. Tai, kad norėdamas finansiškai padėti buvusiai sutuoktinei ieškovas V. Ž. paėmė paskolą iš D. Š. ir įkeitė butą, rodo, jog jo materialinė padėtis tuo momentu nebuvo gera, bet byloje nėra įrodymų, kad apie šias aplinkybes galėjo žinoti atsakovė ir, kad ji savanaudiškai jomis pasinaudojo. Tuo labiau, kad sutartis dėl santuokos metu įgytų gyvenamųjų patalpų pasidalinimo vyko ieškovo iniciatyva. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal ginčijamą sutartį šalims atiteko lygiavertis turtas, t. y. ieškovui butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei, su kuria liko gyventi nepilnamečiai vaikai, butas (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad po santuokos nutraukimo iki sutarties sudarymo atsakovė su vaikais gyveno bute (duomenys neskelbtini), o ieškovas disponavo butu (duomenys neskelbtini) (jame gyveno, po to išmainė į butą (duomenys neskelbtini)). Tai rodo, kad iš karto po santuokos nutraukimo šalys gera valia nusistatė koks butas kuriam atiteks, todėl sudaryta butų pasidalijimo sutartis nebuvo pasekmė susidėjusių sunkių aplinkybių, o tiesiog juridiškai įformintas daugiau kaip prieš du metus padarytas faktinis susitarimas.

Dėl apgaulės.

Ieškovas nurodė, kad buvo atsakovės apgautas, tyčiniais jos veiksmais suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių, nes pasirašant ginčijamą sutartį buvo susitarta ir dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, t. y. kad vaikų išlaikymas bus kompensuojamas jam netenkančio turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sąskaita. Ieškovas teigia, kad ginčijama sutartimi kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo padalintas butas (duomenys neskelbtini), nors šį butą jis įsigijo mainais į butą (duomenys neskelbtini), kurį buvo įsigijęs iš asmeninių lėšų, o butas (duomenys neskelbtini) visas buvo paliktas atsakovei. Jis su tuo sutiko, nes su atsakove sutarė, kad taip bus išspręstas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, bet atsakovė nesilaikė susitarimo ir kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo. Be to, ieškovas nurodo, kad ginčijama sutartimi buvo padalintas ne visas turtas, į dalintiną turtą neįtraukti daiktai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl ginčijama sutartis negali būti pripažinta bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo sutartimi.

Apgaule pripažįstamas sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai. Tokių veiksmų byloje nenustatyta.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, kad sudarant ginčo sandorį buvo susitarimas su atsakove dėl dalies buto į išlaikymą nepilnamečiams vaikams įskaitymo, ryšium su ieškovo netenkančio turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir su tai pagrindžiančiais motyvais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai mano, kad jeigu toks susitarimas būtų buvęs, tai jis būtų atsispindėjęs sutartyje, be to ieškovas tą klausimą būtų iškėlęs sudarydamas 2007-04-26 taikos sutartį su atsakove dėl dukros išlaikymo Klaipėdos miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-1764-588/2007.

Ieškovas teigia, kad tarp jo ir atsakovės, kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė galėjo būti dalijamas tik butas (duomenys neskelbtini). Santuokos ir šeimos kodekso, galiojusio iki 2001 m. liepos 1 d., 21 straipsnis numatė prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad asmuo neigiantis šią prezumpciją, privalo įrodyti, jog turtas nepriklauso bendrajai jungtinei nuosavybei. Tai reiškia, kad asmeninių lėšų panaudojimas įgyjant turtą turi būti įrodytas, kartu turi būti nustatyta, ar buvo išreikšta abiejų sutuoktinių bendra valia, jog šis turtas taps vieno iš jų asmenine nuosavybe, ar turto įgijimo metu sutuoktiniai bendrai tvarkė namų ūkį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2002 m).

Butą (duomenys neskelbtini) V. Ž. nusipirko iš Klaipėdos miesto valdybos 1992 m. gruodžio 15 d. sutartimi ( t. 1, b. l. 98). Bylos duomenimis įrodyta, kad šalys tuo metu gyveno santuokoje ir bendrai tvarkė namų ūkį. Buto pirkimo sutartis buvo sudaryta pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 11 straipsnį. Pareiškimą apie tai, kad nori privatizuoti nuomojamą butą, Klaipėdos miesto butų ūkio tarnybai rašė abu sutuoktiniai (t. 1, b. l. 101), jie abu pasirašė susitarimą, kad butas bus privatizuojamas V. Ž. vardu, kartu nurodydami, kad LR SŠK 21 straipsnio turinys jiems žinomas (t. 1, b. l. 100). Ta aplinkybė, kad pirkimui panaudoti investiciniai čekiai ir pinigai buvo nurašyti nuo ieškovo taupomosios knygelės, nekeičia šeimos teisės principo, kad vieno iš sutuoktinių vardu įgytas turtas yra bendroji jų nuosavybė ir neįrodo, kad butas tapo ieškovo asmeninė nuosavybė. Šį butą, jau po santuokos su atsakove nutraukimo, ieškovas 2000 m. birželio 14 d. mainų sutartimi išmainė į butą esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 111), todėl pagrįstai butas (duomenys neskelbtini), kartu su butu esančiu (duomenys neskelbtini), ginčijama sutartimi buvo dalijamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Skirtumas tarp butų rinkos verčių nedidelis, su atsakove liko gyventi dvi nepilnametės dukros, todėl laikytina, kad kiekvienai šaliai atiteko lygiavertis nekilnojamasis turtas. Apeliaciniame skunde ieškovas teigia, kad ginčijama sutartimi buvo padalintas ne visas turtas, kad į dalintiną turtą neįtraukti daiktai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, nedaro šios sutarties negaliojančia ir nepažeidžia ieškovo interesų. Ieškovas net nenurodė koks turtas iš viso įgytas santuokos metu, o daiktai skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, į dalintiną turtą neįtraukiami.

Dėl baudos skyrimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovas pateikė akivaizdžiai nepagrįstą apeliacinį skundą, ieškinį teismui pateikė paskutinę dešimties metų termino dieną, ieškinys pateiktas siekiant užvilkinti bylas dėl vaikų išlaikymo bei susidariusio įsiskolinimo. Mano, kad ieškovas sąmoningai piktnaudžiauja procesu, todėl prašo paskirti jam baudą CPK 95 str. 1 d. pagrindu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, ieškovo pateiktus reikalavimus ir įrodymus, atsakovės motyvus, nenustatė, kad ieškovas piktnaudžiautų procesinėmis teisėmis, todėl nėra pagrindo skirti jam baudą.

Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pilnai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų įvertinimui. Apeliacinis skundas netenkintinas, nes nėra pagrindo jame nurodytais motyvais keisti priimtą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusEugenija MorkūnienėAlona Romanovienė