- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-03
- Bylos Nr.
- 2S-963-173/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algimantas Kukalis, Arvydas Žibas, Leonas Jachimavičius (pran.)
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- J. L., L. L.
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. S. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutarties panaikinimo, kuria atsisakyta priimti ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovams J. L. ir L. L. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 4 d. nutartimi netenkino ieškovo R.Sabo prašymo atnaujinti apeliacinio skundo dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo padavimo terminą ir apeliacinį skundą grąžino ieškovui (11-12 b.l.). Teismas nutartyje nurodė, kad Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimas įsiteisėjo 2011 m. sausio 5 d. Prie prašymo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą pateikta įsakymo dėl advokato Z.J.Januškos atostogų kopija, iš kurios matyti, kad advokatas pradėjo atostogauti nuo 2010 m. gruodžio 22 d., todėl apeliantas turėjo pakankamai laiko kreiptis į advokatą iki atostogų pradžios. Be to, ieškovą byloje atstovavęs advokatas Z.J.Januška apie teismo priimtą sprendimą žinojo nuo 2010 m. gruodžio 6 d. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad apeliantas nebuvo kruopštus ir rūpestingas, nes laiku nepasirūpino tinkamu savo interesų gynimu, t.y. kreipėsi į advokatą tik likus dviem dienom iki termino apeliaciniam skundui paduoti pabaigos. Nesirūpinimas tinkamas savo interesų atstovavimu negali būti svarbia termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas R. S. prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo, apeliacinį skundą priimti ir prijungti prie civilinės bylos. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais (14-16 b.l.).
Apeliantas nurodo, kad buvo įsitikinęs, jog advokatui užteks trijų dienų apeliacinio skundo paruošimui, tačiau atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (advokato atostogoms), apeliacinio skundo laiku parengti nepavyko.
Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995-02-07 rekomendacija Nr.R(95)5 „Dėl apeliavimo sistemų ir procedūrų civilinėse ir komercinėse bylose įvedimo ir veiklos tobulinimo“ numato, kad šalims turėtų būti garantuota teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus apeliacinės instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais (21-22 b.l.).
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pats ieškovas pripažįsta tam tikrą savo aplaidumą, be to, nurodė, kad kurį laiką negalėjo apsispręsti ar skųsti teismo sprendimą. Taigi, nesavalaikį apeliacinio skundo padavimą lėmė paties ieškovo veiksmai.
Ieškovo atstovo atostogos negali būti laikoma svarbia priežastimi apeliacinio skundo padavimo terminui atnaujinti.
Terminas apeliaciniam skundui paduoti baigėsi 2011 m. sausio 5 d., o apeliacinį skundą ieškovas pateikė tik 2011 m. sausio 24 d., t.y. žymiai praleidęs jo pateikimo terminą.
Ieškovo teisė paduoti apeliacinį skundą niekaip nebuvo apribota, jis pats tinkamai nepasinaudojo teise į apeliaciją.
Patikrinusi atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jis tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas aukštesnės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą. Nuo to, ar byloje dalyvavęs asmuo pasinaudojo teise į apeliaciją (CPK 301, 305 straipsniai), iš esmės priklausys tai, ar jis įgis teisę į kasaciją (CPK 340 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnio 1 punktas). Dėl tokio teisės į apeliaciją reikšmingumo, sprendžiant byloje dalyvavusių asmenų apeliacinio skundo priėmimo klausimą ir vertinant aplinkybių, dėl kurių terminas apeliaciniam skundui paduoti buvo praleistas, svarbą (CPK 307 straipsnio 2 dalis), turi būti vertinama, ar apeliacinio skundo padavimo procedūros nesilaikymas konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas nulemti nesudarymą bylos dalyviui galimybės pasinaudoti įstatyme jam įtvirtinta teise į priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą apeliacine tvarka.
Teisė į apeliaciją įgyvendinama per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties arba, esant šioje normoje nurodytoms aplinkybėms, keturiasdešimties dienų terminą, kurio praleidimas gali reikšti, kad asmuo tokią teisę prarado (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti ne tik tai, ar terminas praleistas nedaug, bet ir pažeidimą lėmusias aplinkybes, t. y. ar termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Jeigu apeliacinio apskundimo padavimo terminas yra praleistas nedaug ir tik dėl atsitiktinio pobūdžio aplinkybės, tai iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis vienos pagrindinių procesinių teisių – teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar nutartį apeliacine tvarka – neturėtų prarasti. Priešinga išvada prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams (CPK 3 straipsnio 7 dalis).Jeigu terminas praleistas daug, o šalies nurodomos priežastys negali pateisinti tokio ilgo praleidimo laikotarpio, pagrindo atnaujinti terminą nėra, nes termino atnaujinimas tokiomis aplinkybėmis prieštarautų įstatymų leidėjo ketinimui ir normų, reglamentuojančių procesinius terminus, tikslams.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovo atstovo atostogos negali būti pripažintos svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia kategoriška pirmosios instancijos teismo išvada nėra teisinga. Visų pirma, pažymėtina, kad advokatas, kaip ir kiti dirbantys asmenys, turi teisę į atostogas. Todėl vertinant ar atstovo atostogos pripažintinos svarbia apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo priežastimi, būtina atsižvelgti į atostogų pradžios ir pabaigos momentus, jų trukmę ir kitas svarbias aplinkybes. Teismas neįvertino to, jog, kai ieškovo atstovas pradėjo atostogauti ieškovas dar nebuvo apsisprendęs ar skųs teismo sprendimą. Be to, ieškovo atstovo atostogos prasidėjo 2010 m. gruodžio 22 d. ir tęsėsi pusę apeliacinio skundo padavimo termino, o baigėsi tik 2011 m. sausio 15 d. (4 b.l.). Taip pat pažymėtina, kad ieškovo atstovas atostogavo Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu, t.y. šventiniu laikotarpiu, kuriuo daugelis žmonių atostogauja. Pirmoji advokato darbo po atostogų diena buvo 2011m. sausio 17 d., prašymas dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinis skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2011 m. sausio 31 d. (1 b.l.). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo atstovas, grįžęs iš atostogų, operatyviai, t.y. per protingą terminą, parengė apeliacinį skundą, kurį ieškovas pateikė teismui. Taip pat pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo procedūroje ieškovo nesąžiningumo požymių nėra, o profesionalaus teisininko - jo atstovo - atostogos vertintinos kaip objektyvi svarbi priežastis, dėl kurios ieškovas negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės į apeliaciją. Procesinė teisė bylą vesti per atstovą (CPK 51 straipsnis) ir su jos įgyvendinimu susiję procesiniai veiksmai (CPK 118 straipsnis, 133 straipsnio 2 dalis) yra dispozityvumo principo sudėtinė dalis, todėl kai nustatoma, kad dėl objektyvių aplinkybių atstovas negali laiku parengti apeliacinio skundo, apribojamas kitas to paties principo elementas – teisė į apeliaciją, kuri šiuo atveju turi būti ginama, užtikrinant dispozityvumo principo veikimą visa apimtimi ir taip garantuojant civilinio proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 2 straipsnis).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas.
Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog terminas apeliaciniam skundui pateikti praleistas ir jo atnaujinti nėra pagrindo, apeliacinio skundo priėmimo klausimo iš esmės nenagrinėjo, todėl apeliacinio skundo dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. sprendimo priėmimo klausimas pirmosios instancijos perduotinas nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 4 d. nutartį ir perduoti apeliacinio skundo dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.