- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-03
- Bylos Nr.
- 2A-1428-605/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Venckienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- K. M.
- Ieškovas
- D. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-5607-192/2009 pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei K. M. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė (b.l.3-4,57) sumažinti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo D. B. dukros Kamilės, gim. 1999-05-11, išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės.
Ieškovas nurodė, jog santuokoje su atsakove 1999-05-11 jiems gimė dukra Kamilė. 2008-09-03 Vilniaus miesto 1-as apylinkės teismas priteisė iš ieškovo dukros išlaikymui mokėti kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 500 Lt iki jos pilnametystės. Tačiau po sprendimo priėmimo pasikeitė jo materialinė padėtis. 2008-08-09 ieškovas susituokė antrą kartą, o 2008-12-05 jam gimė sūnus Neidas. 2009-01-13 ieškovas neteko darbo ir nuo 2009-01-16 yra registruotas darbo biržoje. Iki šiol darbo rasti nepavyko, yra bedarbis. Paėmęs banko paskolą, 2007-04-23 nupirko butą Ignalinoje, kuris yra įkeistas bankui. Ieškovas nurodo, jog turi mokėti kas mėnesį 934 Lt, norėtų parduoti butą, tačiau pirkėjų neatsiranda. Jo turtinė padėtis tapo beviltiška, o pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios vienos iš šalių turtinės padėties pablogėjimą, juolab, kad šiuo metu turi teikti išlaikymą ir savo sūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu (b.l.59-60) ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė 2008 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-2577-501/2008 priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš ieškovo D. B. dukters K. B., gim. 1999-05-11, išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį, mokant nuo sprendimo priėmimo dienos - nuo 2009-06-10 iki K. B. pilnametystės.
Sprendime nurodyta, kad ieškovas patikslino savo reikalavimą ir prašė teismo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, priteisiant iš jo dukters Kamilės išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai patvirtino, kad ieškovo turtinė padėtis po sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai Kamilei, priėmimo pasikeitė iš esmės, nes ieškovui atsirado pareiga išlaikyti kitą savo vaiką, jis neteko darbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje. Šalių nepilnametė dukra yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, specialių poreikių nenustatyta. Atsakovė nurodė, kad dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį yra apie 1000 Lt ir daugiau, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie išlaidų paskaičiavimą. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, todėl teismas padarė išvadą, jog šalių turtinės padėtys panašios, tiek ieškovas, tiek atsakovė oficialiai nedirba, atsakovė yra motinystės atostogose, abi šalys turi kitus išlaikytinius. Kadangi ieškovo turtinė padėtis yra sunki, ieškovas nepajėgus mokėti po 500 Lt išlaikymą, šalių dukra specialių poreikių neturi, teismas sprendė, kad ieškovas galėtų skirti dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l.61-63) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Apeliantė nurodo, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, teismas esminiai nukrypo nuo suformuluotos LAT praktikos nagrinėjant šeimos santykių bylas bei pažeidė materialiosios teisės normas. Įstatymo leidėjo yra nedviprasmiškai pasisakyta dėl išlaikymo dydžio, kuris negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą, ši norma sistemiškai taikytina analogijos principu ir išlaikymo vaikui institutui. Analogišką nuostatą yra suformulavęs ir LAT kasacinėse nutartyse šeimos santykių bylose. Ieškovui mokant tik 200 Lt dydžio išlaikymą per mėnesį, atsakovė turėtų skirti dukters išlaikymui ne mažiau kaip 600 Lt. Pats teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog apeliantės ir ieškovo turtinės padėtys yra apylygės, todėl 200 Lt iš ieškovo ir 600 Lt iš apeliantės – yra akivaizdi disproporcija, pažeidžianti apeliantės ir šalių dukters teises. Vadovaujantis nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio prezumpcija, teismas neturėjo pagrindo mažinti ankstesniu teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį dar ir todėl, kad dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, o tai reiškia, kad atsakovei tenka didesnė dukters išlaikymo našta nei ieškovui. Teismas, priteisdamas 200 Lt dydžio išlaikymą dukrai iš ieškovo pažeidė materialiosios teisės normas, kas esminiai įtakojo nepagrįsto, neteisėto ir neteisingo sprendimo priėmimą. Ieškovas yra sveikas ir darbingas, o antrojo vaiko gimimas ieškovo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti pirmąjį vaiką. Įvertinant bendrą ekonominę padėtį akivaizdu, kad priteistas 200 Lt dydžio išlaikymas dukrai negali tenkinti net minimaliausių jos poreikių. Šiuo metu atsakovė ir jos sutuoktinis yra bedarbiai, registruoti darbo biržoje. Antroje santuokoje atsakovei gimė dukra K. M., kuriai yra pripažintas neįgalumo lygis ir jai reikalingas specialus gydymas bei priežiūra, nuosavo būsto ar kito nekilnojamojo turto neturi. Teismas neįvertino atsakovės turtinės padėties, o vertino tik ieškovo, tuo pažeisdamas CPK 6 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, pažeidė imperatyvią įstatymo normą, nustatančią tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų taisykles. Vadovaudamasis imperatyvia CK 3.80 straipsnio nuostata, teismas privalėjo į bylą įtraukti vaiko teisių apsaugos instituciją pagal atsakovės dukters gyvenamąją vietą, t.y. Vilniaus m. savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Vaikų teisių apsaugos tarnybą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.72-73) ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo nekeisti, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodo, jog sprendimas yra teisingas. Atsakovė nepagrįstai skunde teigia, kad teismas pažeidė materialines teisės normas, be pagrindo sumažino priteistą išlaikymo dydį nuo 500 Lt iki 200 Lt. Teismas vadovavosi CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Sprendimas, kuriuo išlaikymas dukrai buvo padidintas iki 500 Lt, buvo priimtas 2008-09-03, tačiau po šio sprendimo ieškovo materialinė padėtis pasikeitė. 2008-08-09 ieškovas susituokė antrą kartą, o 2008-12-05 jam gimė sūnus Neidas. 2009-01-13 ieškovas neteko darbo ir nuo 2009-01-16 yra registruotas darbo biržoje, privalo mokėti paskolą, kuri sudaro apie 1000 Lt mėnesiui. Santuokos nutraukimo metu atsakovė reikalavo, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau ne vienus metus dukra gyveno su močiute, atsakovės motina R. V.. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, konstatavo, jog šalių turtinė padėtis yra vienoda, todėl pagrįstai sumažino išlaikymą iki 200 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka tokios formos ir dydžio, kokį parenka kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesus, jo poreikius. Individualūs vaiko poreikiai, jo, kaip asmenybės, vystymasis lemia ir reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam ugdant turimus sugebėjimus, pomėgius. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas yra pateisinamas tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Taigi jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu (b.l.7-9) iš ieškovo D. B. buvo priteista po 500 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukros K. B., gim. 1999-05-11, išlaikymui iki jos pilnametystės. Ieškovas, pareikšdamas ieškinį atsakovei K. M., prašė teismo sumažinti nepilnametės dukros išlaikymo mėnesinę sumą nuo 500 iki 200 Lt (b.l.3-4,57). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog byloje surinktų įrodymų pakanka patenkinti ieškovo prašymą.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje ir CPK 279 straipsnio 5 dalyje numatyta būtina išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad po 2008-09-03 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovo turtinė padėtis po sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas dukrai Kamilei, priėmimo pasikeitė iš esmės, nes ieškovui atsirado pareiga išlaikyti kitą savo vaiką (b.l.11), jis neteko darbo, šiuo metu nuo 2009-01-23 registruotas darbo biržoje (b.l.55) ir papildomų darbų neturi. Kita vertus, atsakovei taip pat atsirado pareiga išlaikyti kitą savo vaiką, ji yra atostogose vaikui prižiūrėti iki 2010-03-22, nuo 2009-05-07 registruota darbo biržoje (b.l.54), tačiau papildomai uždirba 150 Lt kas savaitę. Taigi darytina išvada, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti.
CK 3.156 straipsnis numato, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, vadinasi jų pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat yra lygi. Tačiau tėvų turtinės galimybės išlaikyti savo vaikus gali būti nevienodos (pvz. skiriasi tėvų pajamos). Dėl šios priežasties CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi prisiimti ir didesnę dalį išlaidų, reikalingų vaikui išlaikyti. Neatsižvelgiant į tai, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena, jis privalo būti išlaikomas tiek motinos, tiek tėvo. Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertino ir sprendime aiškiai nurodė, kad šalių turtinės padėtys panašios, tiek ieškovas, tiek atsakovė oficialiai nedirba, atsakovė yra motinystės atostogose, abi šalys turi kitus išlaikytinius. Nors ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-09-03 sprendimu nustatyta, kad nepilnametės K. B. išlaikymui reikalinga po 967 Lt kas mėnesį, tačiau dėl sunkios ekonominės ir šalių turtinės padėties, tokio išlaikymo teikti nėra pajėgi nei viena šalis. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra labai sunki, laikytina, jog ieškovas nėra pajėgus mokėti po 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, be to, šalių dukra specialių poreikių neturi.
Pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, pavyzdžiui padidėjus ieškovo pajamoms, atsakovei būtų pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 279 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į šalių materialinę padėtį ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismo sumažintas ir priteistas iš ieškovo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 200 Lt išlaikymo dydis nepilnametei dukrai K. B., gim. 1999-05-11, yra tinkamo dydžio.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl keisti ar naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.