- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-10
- Bylos Nr.
- e2A-401-212/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- BnP Finance
- Atsakovas
- M. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal BnP Finance, AB ieškinį atsakovui M. A. dėl skolos, kredito mokesčio, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BnP Finance, AB prašė iš atsakovo M. A. priteisti 214,36 Eur negrąžinto kredito, 893,71 Eur mokėjimo palūkanų, 46,04 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 26 Eur žyminio mokesčio ir 121 Eur patirtų išlaidų už procesinių dokumentų parengimą.Nurodė, kad tarp kredito davėjos UAB „Kubis“ ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo M. A. 2014-01-24 buvo sudaryta Vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 20092, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur vartojimo kreditas 720 dienų terminui. Atsakovas vartojimo kreditą įsipareigojo grąžinti iki 2016-01-14.Pradinis kreditorius ir ieškovė 2016-08-18 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB „Kubis“ skolingus asmenis, tarp jų ir į atsakovą. Ieškovė 2016-08-22 elektroniniu paštu išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl reikalavimo įvykdyti prievolę“ kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Atsakovas iki šiol nėra grąžinęs gauto kredito ir nėra sumokėjęs palūkanų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti visiškai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 214,36 Eur kredito, 214 Eur palūkanų, 46,04 Eur netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 60,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.Nustatė, kad tarp vartojimo kredito davėjo UAB „Kubis” ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo M. A. 2014-01-24 buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 20092, kuria atsakovui buvo suteiktas 217,22 Eur vartojimo kreditas 720 dienų terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2016-01-14, tačiau sutartinių įsipareigojimo nevykdė, liko skolingas 214,36 Eur negrąžinto kredito ir 893,71 Eur mokėjimo palūkanų. 2016-08-18 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės BnP Finance, AB buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, įskaitant ir į atsakovą. Atsakovui buvo siųstas raginimas, tačiau atsakovas į jį nereagavo ir prievolės neįvykdė.Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 214,36 Eur negrąžintą kreditą.Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 5.11 papunktis numato, jog sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Ieškovė nurodė, kad palūkanų norma per dieną 0,29 proc. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, ir į tai, kad atsakovas yra vartotojas, sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarčių sąlygų. Teismo vertinimu, palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, palūkanos keturis kartus viršija suteikto kredito sumą. Vertino ir tai, kad vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta 720 dienų terminui, kad atsakovas privalėjo gražinti vartojimo kreditą iki 2016-01-14, t. y. įvertinęs terminus po prievolės neįvykdymo, sprendė, kad sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Dėl to padarė išvadą, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino iki 214 Eur.Sutarties 7.3 papunkčiu šalys susitarė, kad atsakovui uždelsus sumokėti mokėjimus, atsakovas įsipareigoja mokėti kreditoriui 0,05 % dydžio delspinigius. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo (toliau - VKĮ) 11 str. 8 d. įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05 % pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Dėl to, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 46,04 Eur delspinigių, pagrįstas. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų (41 %), priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti iš atsakovo 679,71 Eur mokėjimo palūkanų; pakeisti sprendimą dalyje dėl išlaidų už procesinių dokumentų parengimą ir priteisti 147 Eur BnP Finance, AB, patirtas bylinėjimosi išlaidas bei 15 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovas, kaip vartotojas yra silpnesnioji sandorio šalis, ši aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartyje numatytas palūkanas. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyta, jog mokėjimo palūkanų (neatsižvelgiant į tai, kokiu pagrindu jos nustatytos) skaičiavimas tęsiasi iki sutarties pasibaigimo. Nutraukus sutartį, pareiga mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas išlieka. Todėl prašoma priteisti 893,71 Eur mokėjimo palūkanų suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių dalis, kuria dalinai patenkintas reikalavimas priteisti kredito palūkanas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, keistina (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Kubis“ ir atsakovas M. A. 2014 m. sausio 24 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 20092, pagal kurią atsakovui 720 dienų terminui buvo suteiktas 217,22 Eur (750 Lt) kreditas. Atsakovas įsipareigojo iki 2016 m. sausio 14 d. grąžinti nurodytą vartojimo kredito sumą ir sutartimi sutartas palūkanas, tačiau prievolės laiku neįvykdė.UAB „Kubis“ (pradinis kreditorius) ir ieškovė BnP Finance, AB (naujas kreditorius) 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinis kreditorius perleido naujam kreditorius (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Atsakovas 2016 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu informuotas apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą bei paragintas įvykdyti prievolę. Atsakovui prievolės neįvykdžius, ieškovė 2016 m. rugpjūčio 22 d. vartojimo kredito sutartį su atsakovu nutraukė.Šalių ginčas byloje ginčas kilo dėl mokėjimo palūkanų, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje, kurioje nagrinėjamas nesudėtingas ginčas ir procesinių dokumentų parengimas nereikalauja papildomų darbo ir laiko sąnaudų. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys. Šios palūkanos, dar vadinamos pelno palūkanomis, yra atlyginimas kreditoriui, kurį moka skolininkas už naudojimąsi pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Pelno palūkanų paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį nuo 893,71 Eur iki 214 Eur. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino vartojimo kredito sutarties nuostatas, nes šios sutarties bendrosios sąlygos palūkanas apibrėžia kaip mokestį už naudojimąsi kreditu. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nurodyta, kad palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos bet kokiu atveju skaičiuojamos iki pilno kredito grąžinimo dienos. Akivaizdu, kad sutarties šalys susitarė, kad palūkanos yra mokėjimo funkciją atliekančios (pelno) palūkanos ir jos mokamos už naudojimąsi kreditorės pinigais.Apeliantė, ginčydama teismo sprendimą sumažinti palūkanas, pagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, išaiškino, kad paskolos gavėjas negali būti atleistas nuo palūkanų kaip atlyginimo už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo tuo atveju, jei paskolos davėjas nutraukia paskolos sutartį paskolos gavėjui pažeidus įsipareigojimus grąžinti suteiktą paskolą ir mokėti sutartas palūkanas nustatytu terminu, išskyrus atvejus, jei tai nustatyta paskolos sutartyje. Toks aiškinimas atitinka ir mokėjimo palūkanų paskirtį – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi pinigais tol, kol toks naudojimasis tęsiasi (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-275-248/2015, kt.).Kaip minėta aukščiau, atsakovas negrąžino 214,36 Eur kredito, todėl laikytina, kad šiais pinigais jis vis dar naudojasi, todėl privalo vykdyti įsipareigojimus ir mokėti pelno (mokėjimo) palūkanas pagal 2014 m. sausio 24 d. vartojimo kredito sutarties sąlygas. Pagal minėtos sutarties sąlygas atsakovas sutiko, kad būtų taikoma 108,55 proc. dydžio fiksuota metinė palūkanų normą, kuri skaičiuojamą iki visiško prievolės įvykdymo (standartinės informacijos apie vartojimo kreditą 2.3 punktas).Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad už suteiktą vartojimo kreditą mokėjimo palūkanos gali būti mažinamos, tačiau šiuo atveju aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti palūkanas, nenustatytos. Atsakovas nesumokėjo 214,36 Eur kredito, nesidomėjo sutarties eiga ir vykdymu, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje neįrodinėjo, jog sutarties sudarymo metu kreditoriaus nustatytos mokėjimo palūkanos neatitiko protingumo, pagrįstumo reikalavimų, prieštaravo sąžiningai verslo praktikai ar pažeidė vartojimo kredito gavėjo ir jo davėjo interesų pusiausvyrą, sutarties sąlygų neginčijo ir jos neatsisakė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo sumažinti mokėjimo palūkanas.Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 893,71 Eur mokėjimo palūkanų, o apeliaciniu skundu – 679,71 Eur. Kaip minėta, šalių sudarytoje kredito sutartyje yra nustatyta fiksuota metinių palūkanų norma, 108,55 proc. Ieškovės pateiktoje palūkanų paskaičiavimo lentelėje nurodoma, kad mokėjimo palūkanos nuo 2014-01-25 iki 2016-08-18 sudaro 596,56 Eur, skaičiuojant už dieną 0,29 proc. palūkanas. Tačiau, pagal ieškovės pateiktus duomenis lentelėje palūkanos už 936 dienas sudaro 580,32 Eur (214,35 x 0,29%=0,62 Eur x 936 d. =580,32 Eur), bet ne 893,71 Eur. Apeliacinis teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 214 Eur palūkanų, daro išvadą, jog nepriteista palūkanų dalis sudaro 366,32 Eur (580,32 – 214=366,32 Eur), o ne 679,71 Eur.Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, apeliantės argumentus bei formuojamą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis dėl palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, keičia ir apeliantės reikalavimus tenkina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Pakeitus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimo už akių skundžiamą dalį, atitinkamai keičiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Ieškinio suma yra ne 1‘154,11 Eur, kaip nurodo ieškovė, bet 840,72 Eur (214,36 + 580,32 + 46,04=840,72 Eur). Žyminis mokestis nuo šios sumos sudaro 19 Eur. Už apeliacinį skundą minimalus žyminis mokestis yra 15 Eur, todėl jis nemažinamas, nežiūrint į tai, kad skundas tenkinamas iš dalies (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Taigi, ieškovei priteistina 155 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, t. y. 121 Eur advokato pagalbos išlaidų ir 34 Eur (19 + 15) Eur žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 23 d. sprendimą už akių pakeisti ir išdėstyti taip:
BnP Finance, AB ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) AB BnP Finance, JAK 302447985, naudai 214,36 Eur (du šimtus keturiolika eurų, 36 euro centus) negrąžinto kredito, 580,32 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų 32 euro centus) mokėjimo palūkanų, 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 4 euro centus) netesybų už netinkamą prievolės vykdymą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme, 2016 m. spalio 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 155 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitą ieškinio dalį atmesti.