- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-12
- Bylos Nr.
- 1-2379-1035/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67558-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. R. 2017 m. gruodžio 12 d., nuo 02.00 val. iki 6.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, būdamas bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kambaryje iš spintoje kabėjusioje striukėje buvusios piniginės paėmė elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Č. vardu, ir 25 Eur grynųjų pinigų, tokiu būdu neteisėtai įgijo A. Č. priklausančią AB „Swedbank“ bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę ir neteisėtai laikė ją savo žinioje, kol 2017 m. gruodžio 20 d. nuvyko pas A. Č. į namus ir įmetė kortelę į A. Č. pašto dėžutę. Šiais savo veiksmais D. R. padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Be to, D. R. 2017 m. gruodžio 12 d., apie 18.40 val., UAB „Lidl Lietuva“ parduotuvėje „Lidl“ Vilniuje, Kalvarijų g. 180, neteisėtai panaudodamas svetimą A. Č. elektroninę mokėjimo priemonę – AB „Swedbank“ banko bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. Č. vardu, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir nuo kortelės sąskaitos nuėmė 6,37 Eur, kuriuos pasisavino. Šiais savo veiksmais D. R. padarė BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Kaltinamasis D. R. apklausiamas teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo pripažino iš dalies, t. y. pripažino, kad neteisėtai įgijo ir laikė svetimą mokėjimo kortelę, tačiau parduotuvėje ja atsiskaitė per klaidą, manydamas, kad už prekes atsiskaito savo mokėjimo kortele. Paaiškino, kad pernai prieš Šv. Kalėdas buvo nuvykęs pas A. į svečius (duomenys neskelbtini). Vartojo alkoholinius gėrimus. Nelabai pamena, kokius tiksliai veiksmus atliko. Kitą rytą turėjo eiti į darbą, taigi, atsikėlė, ruošėsi. Nukentėjusysis ryte miegojo. Besiruošdamas į darbą, įlindo į spintą. Ten buvo striukė. Striukėje buvo piniginė. Piniginėje buvo kortelė. Paėmė „Swedbank“ banko kortelę. Dėl pinigų nepamena. Galėjo paimti ir pinigus. Tada nuvyko iki darbo ir dirbo. Jis turi lygiai tokią pat banko kortelę. Po darbo parduotuvėje apsipirko su nukentėjusiojo kortele. Suprato tai, nes negavo iš banko žinutės apie lėšų nuskaitymą. Suprato, kad supainiojo. Jo kortelė tai pat bekontaktė. Norėjo atsiskaityti savo kortele, skubėjo. Jeigu būtų tą daręs tyčia ir to norėjęs, būtų apsipirkęs ne už šešis eurus. Nenorėjo atsiskaityti nukentėjusiojo banko kortele. Nukentėjusysis tą dieną rašė trumpąją žinutę, bet jis (kaltinamasis) dirbo ir nematė. Nukentėjusysis jam parašė, kad jis paėmė kortelę. Kortelę grąžino, t. y. nuvežė nukentėjusiajam į namus ir įdėjo į pašto dėžutę. Buvo išgėręs ir nesuprato, ko jis lindo į striukę. Jis nukentėjusiajam nepranešė, kad atsiskaitė šio banko kortele. Nežino, kodėl nepranešė. Parduotuvėje pasiėmė piniginę ir išsitraukė banko kortelę sumokėti už pirkinius. Nebuvo įsitikinęs, kad atsiskaito savo kortele, labai skubėjo. Jeigu nebūtų skubėjęs, būtų sužiūrėjęs. Atsiskaitė kaip savo kortele. Gailisi dėl pirmos nusikalstamos veikos padarymo. Pagrindinės jo išlaidos yra už butą. Jis jį nuomoja.
Nukentėjusysis A. Č. 2017 m. gruodžio 27 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. gruodžio 11 d., apie 22.00 val., į svečius atėjo jo pažįstamas D., kuris pas jį pasiliko nakvynei. Bendraujant su D., šis neminėjo, kad anksti ryte turi kažkokių reikalų, todėl neplanavo anksti ryte išeiti. Su D. ilgai kalbėjosi, vartojo alkoholį. Prabudęs apie 06.00 val. ryto, girdėjo, kad D. jau atsikėlęs, tačiau nėjo pažiūrėti, ką pastarasis veikia. Atsikėlęs ryte apie 07.00 val. ir atėjęs į kambarį, pastebėjo, kad D. kambaryje jau nebėra, patikrinus duris, jos buvo neužrakintos. Suprato, kad D. jau išėjo, tačiau tai jam nepasirodė keista ar įtartina. Pagalvojo, kad galbūt turėjo kokių nors planų ir išėjo neatsisveikinęs. Iš D. negavo jokios žinutės (bendravo per socialinį tinklą „Facebook“). Vakare, apie 18.00 val., savo telefone pastebėjo žinutę apie nuo jo bankinės kortelės nuskaitytus pinigus, t. y. Šnipiškių rajone, parduotuvėje „Lidl“ pirkta prekių už 6,37 Eur ir atsiskaityta jo bekontakte „Swedbank“ mokėjimo kortele, kuria galima atsiskaityti iki 20 Eur. Iš karto pasižiūrėjo į piniginę, ar turi „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kadangi pats tikrai nebuvo parduotuvėje ir už nieką neatsiskaitinėjo. Kortelės nerado. Suprato, kad tai D. bus paėmęs, kadangi yra jam minėjęs, jog dirba „Lidl“ parduotuvėje. Be D., jo namuose nieko daugiau nebuvo (b. l. 6).
Nukentėjusysis A. Č. 2018 m. kovo 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad prašo vadovautis jo parodymais, duotais ankstesnių apklausų metu. Papildo, kad kortelė buvo bekontaktė, debetinė, be PIN kodų. Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini). Jis visą laiką kortelę laiko savo piniginėje. Piniginė jis visą laiką laiko savo striukės kišenėje, o pačią striukę laiko bute, uždaromoje spintoje. 2017 m. gruodžio 12 d., kai pas jį į svečius atvyko D. R., jis piniginę laikė striukėje, o pati striukė kabėjo spintoje. Piniginės ant stalo palikęs nebuvo. Jis nėra matęs D. R. piniginės, dėl to nežino, ar jos yra panašios. Minėtą vakarą jis su D. R. nakvojo jo bute, viename kambaryje, skirtingose lovose. Girdėjo kaip D. R. atsikėlė ir išėjo iš buto, bet pats nesikėlė. Kokiu būdu D. R. pasiėmė jo mokėjimo kortelę, jis nežino, nematė ir negirdėjo. Jis žino, kad D. R. iš jo paėmė tik mokėjimo kortelę. Kad D. R. būtų paėmęs iš piniginės 25 Eur, jis nepastebėjo ir to nežinojo. Jis D. R. mokėjimo kortelės nėra matęs, nežino kaip ji atrodo. Nemano, kad D. R. galėjo supainioti judviejų mokėjimo korteles, kadangi ant kortelių būna išspaustas kortelės naudotojo vardas ir pavardė. Ant jo mokėjimo kortelės buvo išspausta „A. Č.“. Po įvykio D. R. jam per programą „Messenger“ parašė, kad kortelę įmes į jo pašto dėžutę, taip ir padarė. Kortelę iš D. R. jis atgavo, tačiau ją išmetė, nes iš banko gavo naują mokėjimo kortelę. Naujos mokėjimo kortelės išsiėmimas jam nekainavo. Jis D. R. turi pretenzijų dėl pavogtų 25 Eur. Jis reiškia 25 Eur civilinį ieškinį ir prašo jį pripažinti civiliniu ieškovu. Jo kortele D. R. sumokėjo už prekes 6,37 Eur. Parduotuvė „Lidl“ jam šiuos pinigus grąžino ir dėl šio atsiskaitymo D. R. pretenzijų neturi (b. l. 8).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 12 d. 18.40 val. registruotas įvykis, kad šiandien (A. Č.) dirbdamas namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), visiškai netikėtai savo telefono aparate pastebėjo žinutę iš „Swedbank“ bankinės sistemos, kurioje nurodoma, kad parduotuvėje „Lidl“ atsiskaitoma jo debetine kortele ir kad nuskaičiuota 6,37 Eur suma. Skubiai susigriebė peržiūrėti visas turimas korteles ir pasigedo „Swedbank“ debetinės kortelės, kuri akivaizdžiai buvo pavogta iš jo piniginės šiąnakt, žmogaus, kuris buvo apsistojęs nakčiai pas jį. D. dirba „Lidl“ prekybos tinkle, gyvena netoli Lukiškių aikštės. Tai tik vienintelis įtariamasis, kuris galėjo taip pasielgti, nes likęs nakvynei ganėtinai anksti išėjo iš jo namų ir prabudęs ryte jo (D.) jau neberado. Kortelę po šio įvykio skubiai blokavo ir nedelsiant apie tai informavo „Swedbank“ darbuotojus (b. l. 2).
Iš A. Č. 2017 m. gruodžio 13 d. pareiškimo matyti, kad 2017 m. gruodžio 12 d., apie 18.40 val., jis pastebėjo, kad iš jam priklausančios „Swedbank“ debetinės kortelės buvo nuskaityti 6,37 Eur. Taip pat jis pasigedo pačios debetinės kortelės. Jis įtaria, kad tai galėjo padaryti jo pažįstamas D., kuris dieną prieš tai pas jį svečiavosi. Šis asmuo vakare pas jį užėjo į svečius, vėliau pasiprašė nakvynės, jis tam neprieštaravo. Pabudęs ryte apie 07.00 val., D. jau neberado namuose (b. l. 3).
Dėl neteisėto disponavimo elektronine mokėjimo priemone
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. R. kaltė padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme kaltę dėl šios veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad iš nukentėjusiojo striukėje esančios piniginės paėmė banko kortelę ir ją laikė, kol įmetė ją į nukentėjusiojo pašto dėžutę. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad kartu su kortele iš nukentėjusiojo piniginės galėjo paimti 25 Eur. Kodėl tai padarė, nežino. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamojo D. R. paaiškinimus, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis, pareiškimą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad D. R. iš spintoje kabėjusioje striukėje buvusios piniginės paėmė svetimą elektroninę mokėjimo kortelę, išduotą A. Č. vardu, ir 25 Eur grynųjų pinigų, ir neteisėtai ją laikė savo žinioje, kol nuvyko pas A. Č. į namus ir įmetė kortelę į A. Č. pašto dėžutę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinime nurodyta neteisinga veikos padarymo diena, t. y. 2017 m. gruodžio 11 d., nes iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių (kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymų) matyti, kad kaltinamasis 2017 m. gruodžio 11 d. vakare tik atvyko į svečius pas nukentėjusįjį, o vagystę įvykdė naktį, t. y. 2017 m. gruodžio 12 d. Todėl ši kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina.
Dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo
Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, neteisėtai inicijavo ir atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų svetima elektronine mokėjimo priemone.
Teismų praktikoje laikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-179/2013), kad banko mokėjimo kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui (banko kortelę išdavusiai institucijai), kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima, o jos laikymas ir panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti yra neteisėtas. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-215/2012).
Teismo vertinimu, kaltinamojo D. R. kaltė padarius BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Kaltinamasis D. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę dėl šios veikos pripažino iš dalies. Kaltinamasis neginčijo aplinkybių, kad įvykio dieną buvo nuėjęs į parduotuvę „Lidl“ ir atsiskaitydamas už prekes panaudojo nukentėjusiojo AB „Swedbank“ banko bekontaktę debetinę mokėjimo kortelę, tačiau teigė nesupratęs, jog atsiskaito būtent nukentėjusiojo banko kortele. Kaltinamojo teigimu, jis tiesiog supainiojo savo ir nukentėjusiojo banko korteles, kurios buvo vienodos. Teismas kritiškai vertiną šią D. R. byloje iškeltą versiją ir ja nesivadovauja, nes ji prieštarauja byloje objektyviais duomenimis nustatytoms aplinkybėms. Būtinas nusikalstamos veikos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį požymis – elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo neteisėtumas. Neteisėtas panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis A. Č. būtų davęs sutikimą panaudoti jam priklausančią mokėjimo kortelę. Pats A. Č. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nežinojo, jog D. R., panaudodamas jam priklausančią bekontaktę mokėjimo kortelę, atsiskaitė už prekes. Apie tai sužinojo tik gavęs iš banko žinutę, t. y. kad parduotuvėje „Lidl“ pirkta prekių už 6,37 Eur ir atsiskaityta jo bekontakte „Swedbank“ mokėjimo kortele. Taigi konstatuotina, kad pasinaudodamas A. Č. banko kortele D. R. atsiskaitė už prekes neturėdamas nukentėjusiojo sutikimo, todėl šie veiksmai buvo neteisėti baudžiamąja prasme. Kaltinamasis teigė, kad jis turi lygiai tokią pačią banko mokėjimo kortelę kaip ir nukentėjusysis, manė, kad atsiskaitė savo kortele, jis neturėjo tikslo atsiskaityti nukentėjusiojo banko kortele, tiesiog labai skubėjo. Pasak D. R., tyčios pasinaudoti nukentėjusiojo mokėjimo kortele neturėjo, jeigu būtų tą daręs tyčia ir to norėjęs, būtų apsipirkęs už didesnę pinigų sumą. Šie kaltinamojo argumentai nepaneigia tyčios buvimo jo veiksmuose. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į svetimos mokėjimo kortelės įgijimo aplinkybes. Minėta, kad svetimą kortelę kaltinamasis įgijo neteisėtai, t. y. tiesiog pavogė ją iš nukentėjusiojo ir laikė su savimi. Esant šioms aplinkybėms, teismo neįtikina kaltinamojo versija dėl kortelių supainiojimo. Akivaizdu, kad kaltinamasis puikiai žinojo, kad, be savo banko mokėjimo kortelės, turi dar svetimą, kurią ir pateikė atsiskaitydamas už prekes. Kaltinamojo argumentai, kad kortelės yra panašios, taip pat nepaneigia tyčios kaltinamojo veiksmuose buvimo. Nepaisant to, kad kortelės, išduotos to paties banko, savo apipavidalinimu ir spalvomis gali būti panašios, tačiau ant jų visais atvejais nurodomi asmens, kuriam ši kortelė išduota, vardas ir pavardė. Kaltinamojo vardas ir pavardė akivaizdžiai nėra panašūs į nukentėjusiojo vardą ir pavardę. Be to, aplinkybę, kad kaltinamasis suvokė, jog atsiskaito svetima mokėjimo kortele, patvirtina tolesni kaltinamojo veiksmai. Kaltinamasis nurodė, kad suprato, jog atsiskaitė ne savo mokėjimo kortele, kai nesulaikė iš banko žinutės apie lėšų nuskaitymą. Panašioje situacijoje, t. y. atsiskaičius per klaidą svetima mokėjimo kortele, atsidūręs kitas asmuo, būtų pats nedelsiant pranešęs apie tai asmeniui, kurio vardu išduota kortelė. Nukentėjusiojo teigimu, apie atsiskaitymą jo kortele jis sužinojo tik iš banko. Kaltinamasis taip pat pripažino, kad pats nepranešė nukentėjusiajam apie šį atsiskaitymą. Kortelę grąžino tik nukentėjusiajam pareikalavus. Šių aplinkybių visuma įrodo, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, t. y. suprato, jog finansinės operacijos inicijavimas svetima elektronine mokėjimo priemone yra neteisėtas, ir norėjo taip veikti.
Įvertinęs minėtus įrodymus, atmetęs kaltinamojo versiją, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, jog D. R. neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją, panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 215 straipsnio 1 dalį.
Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis neteisėtai inicijavo ir atliko vieną finansinę operaciją 2017 m. gruodžio 12 d., apie „18.40 21:24 val.“. Prokuroras teisiamajame posėdyje nurodė, kad tai rašymo apsirikimas ir tikslus veikos padarymo laikas yra 18.40 val. Šis laikas atitinka byloje kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais nustatytas faktines aplinkybes, todėl šios veikos padarymo laikas taip pat tikslintinas.
Dėl bausmių skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę D. R., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du apysunkiai nusikaltimai), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka (b. l. 25–27), neteistas (b. l. 24), dirbantis (b. l. 29).
Tiek už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, tiek už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatytos šios bausmės: bauda, kurios dydis nuo 100 iki 4 000 MGL, t. y. nuo 3 766 iki 150 640 Eur (BK 47 str. 3 d. 3 p.), arba areštas nuo 15 iki 90 parų (BK 49 str. 3 d.), arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju padarė dvi nusikalstamas veikas, o tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, teisiamajame posėdyje apklausiant kaltinamąjį teismui susidarė įspūdis, kad kaltinamasis nesupranta susiklosčiusios situacijos rimtumo ir kritiškai nevertina savo veiksmų, nors ir nurodė, kad gailisi dėl vienos veikos padarymo, nerodė iniciatyvos grąžinti nukentėjusiajam pavogtus kortelę ir pinigus.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad D. R. už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skirtinos jų sankcijose numatytos ir prokuroro siūlomos arešto bausmės, jų dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 49 str. 3 d.), skirtinas bausmes subendrinant dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.). Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Atsižvelgdamas į BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatas, į tai, kad kaltinamasis D. R. dirba, teismas nustato arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.
Dėl civilinio ieškinio
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 25 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 10). Ieškinys grindžiamas tuo, kad jam nebuvo grąžinti iš piniginės paimti 25 Eur. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo A. Č. parodymais dėl nurodytos sumos dydžio. Objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nukentėjusysis A. Č. siekia nepagrįstai pasipelnyti, nenustatyta. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje sutiko atlyginti turtinę žalą. Teismas konstatuoja, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl A. Č. iš kaltinamojo D. R. priteistina 25 Eur suma turtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 6 dalimis,
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir D. R. skirti galutinę subendrintą bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, nustatant jį atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Nukentėjusiojo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš D. R. 25 (dvidešimt penkis) Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.