Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutarties V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 20N-24296032-15 V. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 350 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 15 mėnesių už tai, kad 2014 m. gruodžio 28 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini), V. B., vairuodamas transporto priemonę BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, neturėdamas konkrečių tikslų ir motyvų, t. y. iš chuliganiškų paskatų, manevravo automobiliu nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė pavojų žmonių ir eismo saugumui. Tuo pažeidė KET 9,18 punktų reikalavimus

Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. B. skundą dėl paskirtos administracinės nuobaudos, 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatavo, jog nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas ir teisėtas, todėl V. B. skundą atmetė.

V. B. skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, kad kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties ir teismo posėdžio protokolo, teismas nesiaiškino, kaip arti apelianto vairuojamo automobilio buvo teismo nutartyje nurodytos transporto priemonės ir žmonės, kiek realiai ir kokiu būdu jiems galėjo būti sukeltas pavojus. Šios aplinkybės, kurios, apelianto manymu, turi būti nustatytos kiekvienu veikos inkriminavimo pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį atveju, teismo nebuvo nustatytos. Policijos pareigūnų parodymai akivaizdžiai rodo, kad pavojus žmonių ir eismo saugumui, nebuvo fiksuojamas ir nustatinėjamas – protokole esantis tekstas apie automobilio manevravimu sukeltą pavojų žmonių ir eismo saugumui yra subjektyvių pareigūnų samprotavimų ir išankstinių įsitikinimų apie tyčinio automobilio manevravimo sukeliamas grėsmes pasekmė.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas, priimdamas nutartį palikti nutarimą nepakeistą, nustatė įtakos administracinės nuobaudos pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį skyrimui turinčią aplinkybę, kad pavojus buvo kilęs ir pačiam V. B., nors nei protokole, nei nutarime to nebuvo nurodyta. Tai reiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 301 straipsnį, reglamentuojantį bylos dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas.

Skunde nurodoma, kad teismų praktikos išplėtota administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmė ir paskirtis suponuoja pareigą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiai institucijai jau pačiame protokole nurodyti, kuo pasireiškė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį traukiamo asmens sukeltas pavojus, kam konkrečiai jis buvo sukeltas, ir pan., arba, kitaip tariant, atskleisti to pavojaus turinį, o ne tiesiog pažodžiui atkartoti ATPK 124² straipsnio 2 dalies dispoziciją. Šiuo aspektu įvertinus surašytą protokolą, apelianto teigimu, akivaizdu, kad jame nėra nurodyta jokių objektyvių duomenų, iš ko būtų galima spręsti, kad jis, vairuodamas automobilį protokole nurodytu laiku nurodytoje vietoje, galėjo sukelti kokį nors pavojų žmonių ir eismo saugumui. Lingvistinė ATPK 124² straipsnio 2 dalies analizė suponuoja išvadą, kad pastarosios dalies taikymo aspektu yra reikšmingas būtent tik vairavimu, t. y. aktyviais veiksmais, padarytas KET pažeidimas, sukėlęs pavojų žmonių ir eismo saugumui, tuo tarpu protokole tokio KET pažeidimo, kuris būtų padarytas vairavimu, nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys, kad protokole nurodytų KET 9 ir 18 punktų, numatančių bendro pobūdžio pareigas atitinkamai nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai bei imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti, nesilaikymas savaime nesukelia pavojaus žmonių ir eismo saugumui, todėl protokole nurodyti KET 9 ir 18 punktų pažeidimai, nesant byloje jokių duomenų apie realiai sukeltą pavojų žmonių ir eismo saugumui, nelaikytini pakankamais kilusio pavojaus žmonių ir eismo saugumui aplinkybei pagrįsti.

Atsiliepime į V. B. apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas nurodo, jog su apeliaciniu skundu nesutinka, kadangi jame išdėstyti reikalavimai nepagrįsti ir jų tenkinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.

V. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir pagrįstai atmetė V. B. skundą jo administracinio teisės pažeidimo byloje. Tai, kad V. B., vairuodamas automobilį iš chuliganiškų paskatų manevravo automobiliu, nuolat keisdamas automobilio važiavimo kryptį, dėl ko automobilis slysdamas tapdavo nevaldomas ir kėlė realų pavojų žmonių ir eismo saugumui, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, patrulių R. V. ir R. U. tarnybiniai pranešimai bei parodymai teismo posėdyje, iš dalies ir liudytojo S. V. parodymai teismo posėdžio metu. Iš šių asmenų paaiškinimų matyti, kad V. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu (duomenys neskelbtini) gatvėje, Kaune, pavojingai važinėjo. Kelio dangai esant slidžiai, jis važiuodamas tyčia keitė važiavimo kryptį, slydinėjo, suko automobilį aplink savo ašį ir tai darydamas nuolat spaudė akseleratorių, didindamas variklio apsukas. Policijos pareigūnų teigimu, sustabdytas dėl šio pažeidimo, V. B. paaiškino norėjęs „paraliuoti“, nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog nesuvaldė vairuojamo automobilio. Tokios versijos V. B. laikėsi ir nagrinėjant jo skundą teisme, tačiau ja tikėti nėra pagrindo, kadangi ji yra paneigta byloje surinktais duomenimis.

Iš liudytojų paaiškinimų matyti, jog netoliese buvo kitų žmonių ir automobilių, važinėjama buvo gatvėje, kelio danga buvo slidi, V. B. pripažino vairuotojo teises gavęs tik prieš 4 mėnesius, kas rodo, jog grėsmė kitiems asmenims ir pačiam V. B. buvo ne tik įsivaizduojama, bet ir reali. Šios aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad toks vairavimo būdas yra chuliganiškas ir keliantis pavojų eismo ir žmonių saugumui, o vairuotojas suprato savo daromų veiksmų prasmę ir to norėjo. Aplinkybę, jog pavojus buvo kilęs ir pačiam V. B., apylinkės teismas nustatė pagrįstai ir tai nelaikytina kaltinimo papildymu naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, kadangi tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime konstatuota, kad V. B. veiksmai kėlė pavojų žmonių saugumui.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad protokole nurodytų KET 9 ir 18 punktų, numatančių bendro pobūdžio pareigas, nesilaikymas savaime nesukelia pavojaus žmonių ir eismo saugumui. Tačiau su šiais argumentais nesutiktina, kadangi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, teismų praktikoje pripažįstama, kad sąmoningas protokole nurodytų KET punktų reikalavimų nesilaikymas, manevruojant savo transporto priemone taip, kad ji slystų šonu ar suktųsi apie savo ašį, pripažįstamas chuliganišku. Taigi šie KET punktai, nors ir numato bendro pobūdžio pareigas, tačiau ir jų pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, šiuo atveju – pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.