- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-06-06
- Bylos Nr.
- N1-38-106/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Linas Pauliukėnas, Violeta Miliuvienė
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kaltinamasis
- A. V., R. Š., R. B.
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas, Stanislava Jorudienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Rasos Valentinienės,
atvirame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Š. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB „VVARFF-Adakris“ pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
Žemesnės instancijos teismas
R. B. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , LR pilietis, lietuvis, nevedęs, specialaus profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Rovisa“ darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
ir
A. V. , a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, dirbantis UAB „Goldara“ darbininku, (duomenys neskelbtini) neteistas, 2004-11-08 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str., 8 p., 214 str. 2 d., BK 82 str. 1 d., 1 p., 93 str., A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 178 str. 1 d., skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas- ir atiduotas motinai ugdyti ir prižiūrėti iki 2005-10-31,
kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 129 str. 2 d. 9 p., 180 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė
kaltinamieji būdami girti ir veikdami grupe padarė plėšimą ir plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų nužudė žmogų.
Žemesnės instancijos teismas
2005 metų rugpjūčio 7 d., apie 5 val. ryto, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, R. Š. , R. B. ir A. V. iš savanaudiškų paskatų - pagal išankstinį susitarimą užvaldyti V. Š. turtą, (duomenys neskelbtini) , K. B. priklausančio poilsio namelio terasoje, užpuolė V. Š. . R. Š. sudavė apie 10 smūgių rankų kumščiais sėdinčiam ant suoliuko nukentėjusiajam į viršutinę kūno dalį bei į galvą, prie jo prisidėjęs A. V. taip pat V. Š. sudavė apie 5 smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą. Nukentėjusiajam V. Š. ištrūkus ir besistengiant pabėgti iš terasos, jį pasivijo R. Š. , rankomis prispaudė prie terasos kampo ir sudavė apie 5 smūgius keliu nukentėjusiajam į apatinę kūno dalį, o pribėgę R. B. ir A. V. pradėjo smūgiuoti kumščiais nukentėjusiajam į įvairias kūno dalis. Tuo metu A. V. iš nukentėjusiojo atėmė 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C-60“. Nukentėjusiajam nubėgus nuo terasos ir R. B. reikalavimu sustojus, R. B. iš jo pagrobė piniginėje buvusius 20 Lt. V. Š. pasišalinus ir atsisėdus ant priekinės A. J. lengvojo automobilio keleivio sėdynės, tęsdami fizinio smurto veiksmus, kaltinamieji, norėdami V. Š. ištempti iš automašinos, kumščiais ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių kartų V. Š. į įvairias kūno sritis, kol jis prarado sąmonę.
Bendrais kaltinamųjų veiksmais V. Š. buvo padaryti kraujo išsiliejimai į minkštuosius ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abiejų pusrutulių momeninėse, kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyse, galvos smegenų ir smegenų kamieno sumušimai, kepenų plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę - sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, užpuolimo metu nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas - poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, antakiuose, kaktoje, lūpose, pasmakrėje - smakre, smilkinių minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešiniame peties ir alkūnės sąnariuose, dilbyje, kakle, dešiniame kelio sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, plaštakoje, kraujosruvos nugaros kairės pusės, krūtinės dešinės pusės raumenyse.
Nuo kūno sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų galvoje, kraujosruvų galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimų minkštuosiuose ir po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų ir smegenų kamieno sumušimų, kepenų plyšimo, kas komplikavosi nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę, galvos smegenų, smegenų kamieno ir plaučių pabrinkimo V. Š. , tuoj po sumušimo R. J. automašina vežamas suteikti medicininę pagalbą Vizbarų k. Tauragės r., automašinoje mirė. Taip kaltinamieji R. Š., V. Š. ir R. B. bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe, tyčia nužudė V. Š. bei jį apiplėšė, pagrobdami 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C-60“, o R. B. plėšimo būdu pagrobė dar ir 20 Lt, iš viso turto už 120 Lt.
Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino iš dalies.
Jis parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 7 d. jam su draugais būnant (duomenys neskelbtini), prie esančio poilsio namelio ir švenčiant M. D. vaiko krikštynas, apie 5 val. ryto R. J. vairuojamu automobiliu atvyko R. J. ir V. Š. . Jie sėdėjo prie stalo ir visi kartu gėrė alkoholinius gėrimus – alų ir degtinę. Maždaug po valandos laiko jis pastebėjo, kad V. Š. turi mobilųjį telefoną „Siemens C 60“, ir su kaltinamaisiais R. B. ir A. V. susitarė iš V. Š. telefono aparatą pagrobti. Kiti netoliese buvę asmenys šio pokalbio negirdėjo, nes bendravo tarpusavyje. R. Š. pareikalavo atiduoti telefoną, bet V. Š. telefono neatidavė. Tada R. Š. rankų kumščiais sudavė apie dešimt smūgių šalia sėdėjusiam V. Š. į galvą ir viršutinę kūno dalį- pečius. Priešais sėdėjęs A. V. tuo metu peršoko per stalą ir taip pat sudavė kelis smūgius kumščiais sėdinčiam V. Š. į viršutinę kūno dalį. Kiek smūgių A. V. sudavė ir konkrečiai į kurias kūno vietas, negali pasakyti. Kai V. Š. ištrūko, jis V. Š. pasivijo, prispaudė rankos dilbiu į krūtinę terasos tvorelės kampe ir dešinės kojos keliu apie keturis smūgius sudavė V. Š. į koją ir kairį šoną - šlaunies sritį. Pribėgę A. V. ir R. B. intensyviai smūgiavo kumščiais V. Š. į galvą ir pečius. Kiek kartų smūgiavo, jis negali pasakyti. Kai V. Š. ištrūko ir nubėgęs atsisėdo į R. J. automobilį, buvusį 20-30 metrų atstumu nuo terasos, ir užsidarė dureles, jie visi trys pribėgo prie automašinos ir bandė V. Š. iš automašinos ištraukti, bet V. Š. laikėsi įsikibęs į automašinos vairą. R. Š. bandė atplėšti rankas, bet V. Š. nepasidavė. A. V. ir R. B. , stovėdami prie atidarytų automobilio durelių, smūgiavo V. Š. kumščiais, bet kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė, jis nematė. Po 5 minučių pamatęs, kad V. Š. pasidarė blogai – prarado sąmonę, nustojo kalbėti, pradėjo gargaliuoti, nors prieš tai prašė nemušti ir paleisti, jis atsitraukė. Po kiek laiko nukentėjusįjį nustojo mušti ir kiti kaltinamieji. R. J. , kuris stovėdamas prie automobilio reikalavo nemušti V. Š. , jiems atsitraukus, su V. Š. išvažiavo ir po kokių 2 minučių grįžęs pasakė, kad V. Š. blogai. Tada jis ir R. B. sėdo į R. J. automobilį ir vežė V. Š. į gretimą kaimą pas felčerę. Kai traukė V. Š. iš automašinos, jo pulso neužčiuopė, todėl paguldžius V. Š. ant žemės, jis pastarajam darė dirbtinį kvėpavimą. Po 5 minučių atėjusi felčerė pasakė, kad V. Š. yra miręs. Nuo kurio iš kaltinamųjų suduotų smūgių V. Š. galėjo mirti, jis negali pasakyti, mano, kad galėjo mirti nuo bet kurio iš jų suduotų smūgių. Telefono aparatą, kurį buvo susitarę pagrobti, matė pas A. V. , bet kuriuo momentu jis telefoną atėmė iš nukentėjusiojo, jis nematė. Dėl pinigų pagrobimo jie nesitarė, jis V. Š. piniginės neėmė ir negirdėjo, kad kas nors būtų reikalavęs iš V. Š. pinigų ar telefono. Kodėl taip mušė V. Š. , nors trise galėjo nesunkiai atimti iš jo telefoną, jis paaiškinti negali. Apie V. Š. skolas jis nieko negirdėjo. Jis girtas nebuvo, buvo gėręs tik du butelius alaus ir vieną taurelę degtinės ir mano, kad jo girtumas nusikaltimo padarymui jokios įtakos neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. Š. taip pat parodė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. , savo parodymus patvirtino įvykio vietoje ( Įtariamojo apklausos protokolai ( t. 1, b. l. 71-74, 134-135, 152-156, t. 2, b. l. 28-29, 56-57), parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 110-118).
Kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. nuo 20 valandos kartu su kitais draugais buvo (duomenys neskelbtini), K. B. priklausančio poilsio namelio terasoje, šventė M. D. sūnaus krikštynas- gėrė alaus ir degtinės, šoko. Apie 23 val. jis nuėjo į automobilį pamiegoti, o apie 2 val. nakties jį pažadino kaltinamieji A. V. ir R. B. ir pakvietė švęsti toliau. Apie 4 val. nakties atvažiavo R. J. ir V. Š. , atsivežė alaus bei šampano ir prie stalo vaišinosi kartu su visais. V. Š. jis pažinojo, nes buvo mokęsis su juo vienoje mokykloje, bet nebuvo jo sutikęs 4 metus. Pamatė, kaip šalia V. Š. sėdėjęs R. Š. ėmė V. Š. mušti kumščiais į galvą ir pečius, suduodamas šešis ar aštuonis kartus. Jokio pokalbio prieš tai tarp V. Š. ir R. Š. negirdėjo, tik matė, kad V. Š. laiko rankose telefono aparatą. A. V. tuo pat metu peršoko per stalą, šokdamas bandė įspirti V. Š. , o po to ėmė mušti V. Š. į galvą ir kitur. Kiek sudavė A. V. smūgių, negali pasakyti, nes jų buvo daug. Kai V. Š. ištrūko ir ėmė bėgti, R. Š. jį sulaikė ir prispaudė prie tvorelės kampo, o tuo metu A. V. reikalavo atiduoti telefoną. R. Š. tai turėjo girdėti. Nematė, ar V. Š. atidavė telefoną, ar A. V. pats jį pasiėmė, tik girdėjo, kaip V. Š. prašė grąžinti telefono kortelę. Priėjęs R. B. reikalavo iš V. Š. atiduoti 20 litų skolą, kuriuos jis liko skolingas, nes prieš ketverius metus neatidavė M. S. R. B. perduotų pinigų už R. B. iš M. S. nusipirktą meškerę. Kadangi V. Š. pinigų negrąžino, jam sudavė vieną kartą delnu į pakaušio sritį ir vieną kartą kumščiu į petį. R. Š. laikė prispaudęs V. Š. , ar ką nors jam darė, jis nematė, bet matė, kad V. Š. iš nosies bėga kraujas. Kai jis V. Š. paleido, R. B. pareikalavus, V. Š. padavė jam savo piniginę. R. B. išėmė iš piniginės 20 litų, o, kadangi V. Š. piniginės nebeėmė, atidavė ją R. J. . Kadangi įsėdęs į automobilį V. Š. parodė nepadorų gestą, jie, visi trys kaltinamieji, norėjo jį iš automašinos ištraukti bei sumušti ir atidarę dureles tempė jį iš automašinos. V. Š. buvo kažkur įsikibęs ir ištraukiamas iš automašinos nepasidavė. Jis sudavė V. Š. kumščiu du kartus į petį, A. V. stipriai spyrė V. Š. į nugarą, kai šis buvo pasisukęs, ir antrą kartą spyrė V. Š. , kai R. J. pradėjo važiuoti. Ar R. Š. tuo metu mušė V. Š. , jis nepastebėjo, bet stovėjo prie automobilio. Į mašiną įlipęs nebuvo. Matė, kaip V. Š. iš lūpos ir nosies bėgo kraujas. R. J. reikalavo baigti muštis ir jis pasitraukė. Nuo kurio iš kaltinamųjų suduotų smūgių mirė V. Š. , jis pasakyti negali. Jis iš viso sudavė keturis smūgius - vieną kartą pliaukštelėjo V. Š. per pakaušį ir tris kartus sudavė į petį. Į galvą su kumščiu nesmūgiavo. Visos muštynės truko apie 5 minutes.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. B. taip pat parodė vartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. , savo parodymus patvirtino įvykio vietoje (Įtariamojo apklausos protokolai, (b. l. 85-88,157-161, t.2, b. l. 24-25, b. l. 44 - 45), parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 119-126).
Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. vakare buvo šokių vakare, į kurį atvažiavo ir R. Š. , V. Š. , R. J. ir S.. Pasibaigus šokiams, jie visi nuvažiavo į Vizbarų kaimą, kur vienos sodybos poilsio namelio terasoje vyko M. D. vaiko krikštynos. Jis pasiliko, o kiti išvažiavo į Tauragę. Apie 3,30 val. R. J. ir V. Š. sugrįžo ir prisidėjo prie jų, besivaišinančių alkoholiniais gėrimais. Po kurio laiko R. Š. pasiūlius, R. Š. , jis ir R. B. susitarė atimti iš V. Š. mobiliojo ryšio telefoną. Apie pinigų atėmimą tartasi nebuvo. Besėdint visiems prie stalo, R. Š. , sėdėjęs V. Š. iš dešinės, pradėjo jį kumščiais mušti į viršutinę kūno dalį, suduodamas daug smūgių. Kur konkrečiai sudavė, jis negali pasakyti, matė, kad V. Š. veidas sukruvintas. Tada jis (A. V. ), sėdėjęs priešais, peršoko per stalą ir kumščiu sudavė V. Š. penkis smūgius į galvą ir pečius. Kiek ir kur konkrečiai smūgių sudavė, negali pasakyti. V. Š. išsiveržė ir ėmė bėgti. Jį prie terasos kampo pagavo R. Š. ir laikė prispaudęs ranka. A. V. pribėgo, paėmė iš V. Š. kišenės telefoną ir nubėgęs prie Dapkaus automobilio jį paslėpė po sėdyne. Kai jis grįžo, V. Š. sėdėjo R. J. automobilyje. Kažkas pasakė, jog V. Š. parodė nepadorų gestą ir tada jį vėl visi užpuolė, norėdami ištempti iš automobilio. A. V. , atidaręs vairuotojo pusės automobilio dureles, bandė atplėšti V. Š. rankas nuo vairo, į kurį šis buvo įsikibęs, R. B. tempė V. Š. už drabužių, stovėdamas prie automobilio iš keleivio pusės, o R. Š. kažką darė V. Š. , sėdėdamas ant automobilio užpakalinės sėdynės. Staiga kažkas atsitiko ir V. Š. prarado sąmonę. Kad kas nors būtų mušęs V. Š. , jis nematė. Jis tik vieną kartą sudavė į vairą įsikibusiam V. Š. per rankas. Kas paėmė V. Š. piniginę, jis nematė ir nežino, dėl jos pagrobimo tartasi nebuvo, nebuvo kalbama ir apie kokią nors skolą. Nuo muštynių pradžios iki V. Š. išvežimo praėjo apie 5 minutės. Jis ne viską prisimena, tačiau ne dėl girtumo, nes per visą vakarą buvo išgėręs tik du butelius alaus ir taurę šampano.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. V. taip pat parodė naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. , savo parodymus patvirtino įvykio vietoje ( Įtariamojo apklausos protokolai (t. 1, b. l. 78-81, 147 – 151, t. 2, 26-27, 66-67 ), parodymų patikrinimo vietoje protokolas, t. 1, b. l. 127- 133).
Kaltinamųjų kaltė įrodyta ne tik jų daliniu prisipažinimu, bet ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kitais byloje ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji D. Š. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. jos sūnus V. Š. penktadienį su R. J. parvažiavo iš darbo ir šeštadienį vakare su R. J. kažkur išvyko. Sekmadienį 7 val. ryto ji sužinojo, kad sūnus nužudytas. Sūnus V. Š. buvo geros sveikatos, iš namų išvyko būdamas sveikas, niekuo nesiskundė, sumušimo žymių nebuvo. Ji sūnų palaidojo, 6 000 Lt laidojimo išlaidas atlygino kaltinamieji ir jų tėvai. Prašo priteisti 150 000 Lt neturtinę žalą.
Liudytoja M. Š. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 7 d., kai ji dar dirbo Vizbarų medicinos punkto felčere, apie 5 val. 30 min. pas ją į namus tamsios spalvos automašina atvyko trys vaikinai, kurie ją kvietė išeiti į lauką. Išėjusi ji pamatė kieme ant žemės paguldytą nepažįstamą jaunuolį. Jis buvo be sąmonės, nedejavo, akys buvo užmerktos, nebuvo pulso. Vaikinas buvo neseniai miręs, kruvinas nebuvo, nesimatė ir sumušimo žymių. Vaikiną atvežę R. B. , R. J. ir R. Š. aiškino, kad vaikiną rado sužalotą ant kelio. Jai ši istorija pasirodė išgalvota, nes vaikinai, ypač R. Š. , labai nervinosi, panikavo.
Liudytojas R. J. parodė, kad su V. Š. draugavo, abu kartu dirbo statybose Jurbarke. Grįžę iš darbo, 2005 m. rugpjūčio 6 d. vakare važinėjosi jo automobiliu, vyko į šokius, nuvežė draugus į (duomenys neskelbtini), po to vėl vyko į Tauragę. V. Š. su niekuo nesipyko, nesimušė, buvo kartu, gėrė alaus. Naktį, apie 3 val., jis savo automašina kartu su V. Š. kažkieno kvietimu atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur buvo švenčiamos D. vaiko krikštynos. Atsivežė apie 10 butelių alaus ir butelį šampano. Krikštynose buvo apie 15 žmonių, kurie vaišinosi ir linksminosi. Tarp šių žmonių buvo ir jam pažįstami R. Š. , R. B. ir A. V. . Apie 4 val. ryto, kai dalis žmonių jau buvo išsiskirstę, prasidėjo muštynės poilsio namelio, kuriame vyko krikštynos, terasoje. R. Š. , R. B. ir A. V. rankų kumščiais į galvą daužė V. Š. , kuris pradžioje sėdėjo prie stalo, po to norėjo pasišalinti, bet buvo sulaikytas prie terasos tvorelės ir visų trijų kaltinamųjų toliau mušamas. Jis girdėjo, kaip iš V. Š. buvo reikalaujama pinigų. Apie kokią nors skolą nebuvo kalbama. V. Š. išsiėmė piniginę ir ją numetė ant stalo. Kas išėmė iš piniginės pinigus, jis nematė. Po to šią piniginę R. J. pastebėjo padėtą ant savo automobilio stogo ir įdėjo į automobilį prie V. Š. . V. Š. šaukė, kad jie baigtų jį mušti, tačiau mušimas nesiliovė. Jis taip pat prašęs vaikinų, kad jie nustotų mušti V. Š. , nes V. Š. veidas jau buvo kruvinas, bet šie jo neklausė. Kai kaltinamieji baigė mušti V. Š. , šis atsisėdo į A. J. automobilį keleivio vietoje, R. J. taip pat nuėjęs atsisėdo į šį automobilį, norėdamas išvažiuoti. Pribėgęs R. B. atidarė vairuotojo pusės dureles ir pralindęs pro sėdinčius automobilyje A. J. ir V. Š. , iš vidaus atidarė V. Š. pusės dureles, nes V. Š. jas buvo užrakinęs. A. J. iš automobilio išlipo ir matė, kaip R. B. iš vairuotojo pusės, o A. V. ir R. Š. iš kitos pusės rankomis į įvairias kūno vietas mušė automobilyje sėdintį V. Š. , norėjo jį ištraukti iš automobilio, bet V. Š. nepasidavė, buvo įsikibęs į automobilio vairą. Kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgių kiekvienas kaltinamasis, jis negali pasakyti. V. Š. buvo mušamas apie pusę valandos. Jis, pamatęs, kad V. Š. gargaliuoja, krešuliais iš burnos teka kraujas, norėjo jį vežti į namus, tačiau nuvažiavęs nuo poilsinės 200-300 metrų, persigalvojo, sustojo ir, nubėgęs į poilsiavietę pas R. Š. , R. B. ir A. V. , jiems apibūdino V. Š. būklę. Jie nutarė V. Š. vežti pas čia pat (duomenys neskelbtini) gyvenančią felčerę ir R. B. ar R. Š. pasiūlius, susitarė felčerei meluoti, kad V. Š. nepažįsta, ir rado sužalotą ant kelio. Kol felčerė išėjo į kiemą, R. Š. darė V. Š. dirbtinį kvėpavimą. Apžiūrėjusi V. Š. , felčerė pasakė, kad V. Š. jau yra miręs. Pats jis kištis į muštynes nesiryžo. Dabar jaučiasi kaltas, kad aktyviau neįsikišo į konfliktą. Iki sumušimo V. Š. turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“, apvyniotą juostele ir šviečiančiu ekranu. Po V. sumušimo jis šio telefono pas jį nebematė. Dėl ko kaltinamieji sumušė V. Š. , jis nežino.
Liudytojas D. U. teisiamojo posėdžio metu įvykio detalių nebeprisiminė, bet patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. vakare (duomenys neskelbtini) poilsio namelyje buvo švenčiamos jo sesers S. U. vaiko krikštynos. Pobūvyje buvo nemažai žmonių. Kaltinamieji A. J. ir V. Š. atvyko nekviesti, bet dėl to niekas neprieštaravo. Apie 5 val. ryto tarp jam iki tol nepažįstamo vaikino V. Š. ir R. Š. , R. B. ir A. V. kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes – kaltinamieji mušė V. Š. . Buvo kalbama apie telefoną ir kažkokią skolą. Mušamas vaikinas sėdėjo ant suolelio, dengėsi nuo smūgių rankomis, jam iš veido bėgo kraujas. V. Š. po sumušimo prašė, kad jam būtų atiduota telefono SIM kortelė. Po to V. Š. nuėjęs atsisėdo į automašiną ir pro langelį parodė nepadorų gestą. Prie automašinos pribėgę kaltinamieji, ištraukę tą vaikiną iš automašinos ir vėl jį mušę ir spardę į įvairias kūno vietas. Po to A. J. tą vaikiną išvežė, o po pusvalandžio jis sužinojo, kad tas vaikinas mirė. Jis ne viską matė, nes buvo prietema, be to, nelabai kreipė dėmesį, nes buvo neblaivus(t. l, b. l.52-54, Liudytojo apklausos protokolas ).
Liudytojas M. S. parodė, kad prieš kokius trejus metus mokėsi vienoje mokykloje su V. Š. ir R. B. . Maždaug prie ketverius metus B. iš jo paėmė meškerę, už kurią turėjo sumokėti 20 litų, o pinigus turėjo atiduoti per draugus. Po poros metų jis sutikęs B. ir paklausęs, kada šis atiduos pinigus. R. jam pasakęs, kad jau seniai atidavė V. Š. 20 litų, kad perduotų jam. Jis porą kartų paklausė apie pinigus V. Š. , bet jis tuo metu pinigų neturėjo ir 20 litų neatidavė. V. Š. buvo jo draugas ir dėl to jis ant jo nepyko ir 20 litų nereikalavo, nes tai nebuvo didelė suma. Be to, V. Š. išsikėlė gyventi į kitą kaimą ir jo nebesutikdavo. Kai sužinojo, kad pinigus turėjo perduoti V. Š. , pinigų iš R. B. nebereikalavo ir nieko jam apie pinigus nebesakė. Iš kur R. B. sužinojo, kad V. Š. negrąžino 20 Lt, jis nežino, jo labai ilgą laiką nebuvo sutikęs.
Liudytojas M. D. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. vakare (duomenys neskelbtini) esančioje poilsinėje buvo švenčiamos jo vaiko krikštynos. Svečiai vaišinosi terasoje prie stalų, o šoko namelyje, kur grojo muzika, be to, prie laužo buvo kepami šašlykai. Pobūvyje buvo nemažai žmonių. Atvyko ir nekviesti kaltinamieji A. V. , R. Š. bei R. J. ir V. Š. , gėrė prie stalo savo atsineštą alų. Jis dėl to neprieštaravo, bet su jais ir nebendravo, nes buvo su kitais svečiais, buvusiais prie laužo. Apie 4 val. nakties, kai joks konfliktas dar nevyko, jis ir nemažai svečių nuėjo miegoti. Jis miegojo nuošalyje, už 20-30 metrų nuo namelio stovėjusioje savo automašinoje. Rytą, apie 5 val. 30 min., jį pažadino G. J. ir pasakė, kad užmuštas vienas iš svečių, kurio jis nepažinojęs. G. pasakė, kad jį mušę R. Š. , R. B. ir A., kurio pavardės jis nežino.
Liudytojas G. J. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo (duomenys neskelbtini). M. D. vaiko krikštynose, kurios vyko poilsio namelyje. Prieš rytą, apie 4 valandą, kai jau nemažai svečių miegojo, terasoje, prie stalo, prasidėjo konfliktas tarp V. Š. ir kaltinamųjų. Jis pačios pradžios nematė, o kai atkreipė dėmesį, visi trys kaltinamieji mušė V. Š. . Šis iš pradžių sėdėjo, po to atsistojo. Visi trys kaltinamieji jį tiek sėdintį, tiek stovintį į įvairias kūno vietas mušė kumščiais ir spardė kojomis. Kiek kuris kaltinamasis smūgių sudavė ir į kurias kūno vietas, jis patikslinti negali. Matė, kad V. Š. veidas kruvinas. Po to visi trys mušė V. Š. , spardydami kojomis ir mušdami kumščiais, prispaudę prie terasos turėklų. Jis sulaikė A. V. ir palaikė, kad nusiramintų, kad šis nebemuštų V. Š. . Jis matė, kad kaltinamieji pertraukų metu tarp mušimų kažką kalbėjosi su V. Š. , bet apie ką buvo kalbamasi, jis negirdėjo, nes garsiai grojo muzika, bet girdėjo V. Š. šauksmus, prašymą jo nebemušti ir kaltinamųjų kalbas, kad V. Š. yra prisidirbęs. Po sumušimo V. Š. su R. J. nuėjo į automašiną, prie kurios po kurio laiko priėjo ir visi kiti kaltinamieji. Girdėjo, kad prie automašinos toliau vyksta konfliktas ir R. J. prašė nesulaužyti mašinos durelių. Kas vyksta, nematė, nes buvo prietema. Po kurio laiko R. J. su V. Š. išvažiavo ir netrukus R. J. grįžo, šaukdamas, kad V. Š. nerodo gyvybės ženklų. Jis nubėgo pažiūrėti ir matė, kad V. Š. sėdi automobilyje suglebęs, veidas pamėlęs ir kruvinas, į nieką nereagavo, nebuvo pulso. Tada V. Š. R. B. , R. Š. ir R. J. išvežė pas felčerę. (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko sužinojo, kad V. Š. mirė.
Liudytojas L. D. parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 6 d. vakare savo automašina „Volkswagen GOLF“ atvyko kartu su R. B. į M. D. vaiko krikštynas, vykusias poilsinėje Vaidilų k. Ten taip pat buvo daug žmonių, tarp jų ir kiti kaltinamieji bei V. Š. . Jis apie 2 valandą nuėjo miegoti, buvo ramu, niekas nesipyko, o rytą iš G. J. sužinojo, kad A. V. , R. Š. ir R. B. užmušė V. Š. . Įvykio detalių niekas nepasakojo. Kitą rytą tvarkydamas savo automobilį jis po sėdyne rado raudonos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 60“, viršuje apvyniotą raudona lipnia juosta. Šį telefoną po sėdyne galėjo numesti tik A. V. , kuris naktį miegojo jo automašinoje. Kai jis pasiteiravo apie telefoną A. V. , šis paaiškino, kad telefonas yra V. Š. . Kai tardymo metu sužinojo, kad domimasi, kur dingo V. Š. telefonas, savo automobilyje rastą telefoną atidavė policijai.
Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad L. D. tyrimo organams pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 60“ raudonos spalvos dangteliu (t. l, b.l. 60-61 ), kuris apžiūrėtas ir pridėtas prie bylos kaip daiktinis įrodymas (t.2, b.l. 1-7 ).
Kaip liudytoja apklausta kaltinamojo R. Š. motina E. Š. parodė, kad iki baudžiamosios bylos iškėlimo su sūnumi neturėjo jokių problemų. Neteko dėl jo eiti aiškintis į mokyklą ar į policiją. Dėl to, kas atsitiko, R. Š. labai išgyveno, nebegalėjo mokytis, išvyko į kitą rajoną, įsidarbino. Įvykio dieną buvo išvykęs pas močiutę – vyro motiną. Nukentėjusiajai ji atlygino 2000 Lt sūnaus laidojimo išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja A. V. parodė, kad įvykio dieną jos sūnus A. V. svečiavosi pas jos motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Apie įvykį sūnus nepasakoja, pasidarė nekalbus, matosi, kad išgyvena ir gailisi dėl to, kas atsitiko. Jos vyras žuvęs, viena augina nepilnametę dukterį. A. V. pradėjo dirbti, prisidėjo prie 2000 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajai.
Liudytojas V. B. , kaltinamojo R. B. tėvas, parodė, kad sūnus namuose elgiasi gerai, padeda ūkio darbuose, nes jo motina labai serga. Sūnus labai išgyvena, blogai jaučiasi. Sūnus dirba, laisvalaikiu mėgsta meškerioti. Girdėjo, kad R. B. iš kažkokio asmens buvo nusipirkęs meškerę.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. Š. lavonas rastas gulintis ant nugaros (duomenys neskelbtini), Tauragės rajono gyventojos M. Š. kieme. prie automašinos „Mazda 323“. Ant V. Š. kūno matosi smurto pėdsakai – sužalojimų žymės, kraujas. Automobilyje rastos dėmės, panašios į kraują, iš automobilio paimta piniginė su V. Š. asmens dokumentais (t. l, b.l. 6-7 ).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas poilsio namelis, kuriame vyko krikštynos, ant suolelio, stovėjusio prie stalo terasoje, ant terasos tvorelės ir žolės netoli terasos rastos dėmės, panašios į kraują ( t. l, b.l 9-16, Įvykio vietos apžiūros protokolas ).
Įvykio vietos apžiūros metu rasti pėdsakai patvirtina, kad V. Š. buvo mušamas prie stalo terasoje, po to prispaustas prie terasos tvorelės.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matosi iš teismo medicinos specialistų išvadų, V. Š. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, antakiuose, kaktoje, lūpose, pasmakrėje- smakre, nubrozdinimai viršutinėje lūpoje, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruvos veido, pakaušio, smilkinių minkštuosiuose audiniuose, odos nubrozdinimai krūtinėje, dešiniame peties ir alkūnės sąnariuose, dilbyje, kakle, dešiniame kelio sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, plaštakoje, nugaros kairės pusės, dešinės pusės raumenyse, kraujo išsiliejimai į minkštuosius bei po minkštaisiais galvos dangalais abiejų pusrutulių momeninėse, kairio pusrutulio pakaušinėje skiltyse, galvos smegenų ir galvos kamieno sumušimai, kepenų plyšimas. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais - galėjo būti padaryti rankomis, kojomis ir pan., mažiausiai 22 smūgiais. Kraujo išsiliejimas minkštuosiuose bei po minkštaisiais smegenų dangalais su kraujosruvomis galvos smegenyse, smegenų kamiene, kepenų plyšimas su nukraujavimu į pilvaplėvės ertmę atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė nukentėjusiojo mirtį.
Odos nubrozdinimai krūtinėje, dešiniame peties ir alkūnės sąnariuose, dilbyje, kakle, dešiniame kelio sąnaryje, poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, plaštakoje, nugaros kairės pusės, dešinės pusės raumenyse padaryti kietais bukais daiktais , kuo gali būti rankos, kojos ir pan., mažiausiai nuo devynių smūgių ar trauminių poveikių ir jokios įtakos mirčiai neturėjo bei gyvam asmeniui gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Mirtiniems trauminiams poveikiams į galvą priskiriamos trys kraujosruvos galvos minkštuosiuose audiniuose, kurios turi atitikmenis galvos smegenų sumušimo - kraujosruva pakaušio kairėje, viena iš trijų kraujosruvų pakaušio – momens riboje bei viena iš trijų kraujosruvų dešinio smilkinio – momens srityje (t. l, b.l. 25-31, t. 2, b.l. 137-144 ).
Apibendrindama įrodymus, kolegija konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, jog sužalojimus nukentėjusiajam V. Š. padarė kaltinamieji A. V. , A. Š. ir R. B. . Byloje nėra jokių duomenų, to netvirtina ir kaltinamieji, kad prieš nukentėjusįjį V. Š. smurtą būtų vartoję kiti asmenys ar jis į pobūvį būtų atvykęs sužalotas.
Nors Teismo medicinos ekspertas Jokšas savo išvadoje nustatė, kad sužalojimai V. Š. padaryti keliolika – keletą valandų iki mirties, pakartotinė ekspertų komisijos atlikta ekspertizė konstatavo, kad V. Š. mirė, praėjus keliasdešimt minučių ar kelioms valandoms po padarytų sužalojimų ir šie sužalojimai buvo tiesioginė V. Š. mirties priežastis. Kolegija neturi pagrindo šia ekspertų komisijos išvada netikėti, nes byloje nėra jokių duomenų, to netvirtina ir patys kaltinamieji, kad prieš nukentėjusįjį smurtą būtų vartoję kokie nors kiti asmenys ar prieš atvykdamas į organizuotą pobūvį Vizbarų k. V. Š. būtų buvęs sužalotas.
Teismo posėdyje dalyvavęs teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad mirtis dėl nukraujavimo iš kepenų ir smegenų pabrinkimo išsivystė ne per trumpesnį kaip apie 30 minučių laiką, o nukentėjusiajam buvo suduoti ne mažiau kaip keturi mirtini smūgiai – trys į galvą ir vienas į pilvo sritį. Į galvos sritį sužalojimai padaryti, labiausiai tikėtina, suduodant smūgius kumščiais, nes nėra nubrozdinimų, būdingų smūgiams batais apautomis kojomis.
Nustatyta, kad V. Š. buvo mušamas trijose vietose: sėdintis prie stalo ir atsistojęs, po to laikomas terasos kampe bei nuėjęs į automobilį.
Visi kaltinamieji pripažįsta mušę nukentėjusįjį į galvą ir kitas kūno vietas.
Kaip matosi iš teismo medicinos specialistų išvadų, V. Š. rankomis ar kojomis kaltinamieji sudavė mažiausiai dvidešimt du smūgius, iš kurių keturi sukėlė mirtinas pasekmes – tris į galvą ir vieną į pilvo sritį.
Kaltinamasis R. Š. pripažįsta sudavęs sėdinčiam V. Š. kumščiais apie dešimt smūgių į galvą ir viršutinę kūno dalį – pečius, terasos kampe – apie keturis smūgius dešinės kojos keliu į koją, šlaunies sritį, sėdinčio automobilyje V. Š. teigia nemušęs.
Kaltinamasis R. B. pripažįsta sudavęs vieną kartą delnu stovinčiam terasos kampe V. Š. į pakaušį ir vieną kartą kumščiu į petį bei sėdinčiam automobilyje sudavęs du kartus kumščiu į petį.
Kaltinamasis A. V. pripažįsta sudavęs kumščiu sėdinčiam prie stalo V. Š. penkis kartus į galvą ir pečius bei tvirtina sulaikyto terasos kampe bei sėdinčio automobilyje V. Š. nemušęs.
Kaltinamųjų parodymai dėl pavartoto smurto intensyvumo prieš nukentėjusįjį nėra nuoseklūs.
Ikiteisminio tyrimo metu teisėjo apklausiamas kaltinamasis R. Š. parodė, kad jis kartu su kitais kaltinamaisiais mušė V. Š. ir sėdintį automobilyje – sudavė 2 -3 kartus į šoną ar petį bei per rankas, kad V. Š. paleistų vairą ( t. 1, b. l. 152-156). Kaltinamasis A. V. parodė, kad V. Š. spardė ir daužė kumščiais, kiek leido jėgos, kartu su kitais kaltinamaisiais spardė nukentėjusįjį, kol šis nebejudėjo ( t. 1, b. l. 81, 147-151), mušė visi trys trijose vietose – prie stalo terasos kampe ir automobilyje ( t.1, b. l. 104 ), kaltinamasis R. B. parodė, kad mušė V. Š. į galvą kumščiu ( t. 1, b. l. 157 - 161).
Apibūdindami kitų kaltinamųjų veiksmus visi kaltinamieji tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kiti kaltinamieji vartojo intensyvesnį smurtą prieš nukentėjusįjį bei sudavė jam didesnį smūgių skaičių, negu nurodo kiekvienas kaltinamasis, apibūdindamas savo pavartotą smurtą prieš nukentėjusįjį.
Kaltinamasis R. Š. parodė, kad kai jis prie terasos kampo sulaikė bandantį pasišalinti V. Š. , pribėgę R. B. ir A. V. intensyviai smūgiavo kumščiais V. Š. į galvą ir pečius, o kai V. Š. sėdėjo automobilyje, A. V. ir R. B. , stovėdami prie atidarytų automobilio durelių, smūgiavo V. Š. kumščiais ir po kelių minučių V. Š. prarado sąmonę.
Kaltinamasis R. B. parodė, kad sėdinčiam automobilyje V. Š. kaltinamasis A. V. sudavė ne tik kumščiais, bet ir spyrė porą kartų koja.
Kad visi trys kaltinamieji intensyviai, suduodami nemažą skaičių smūgių, mušė nukentėjusįjį, matosi iš liudytojų R. J. , D. U. , G. J. parodymų, iš dalies iš pačių kaltinamųjų parodymų apie vienas kito pavartotą smurtą prieš nukentėjusįjį bei kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymų, kur jie nurodo žymiai didesnį suduotų smūgių nukentėjusiajam skaičių ir tai iš dalies atitinka liudytojų parodymus apie pavartoto smurto prieš nukentėjusįjį intensyvumą bei medicinos specialistų išvadas apie padarytų sužalojimų skaičių, pobūdį ir išsidėstymą.. Nors A. V. teigia terasoje V. Š. nemušęs, liudytojas G. J. parodė, kad norėdamas, jog A. V. nusiramintų, laikė A. V. , kuris kartu su kitais dviem kaltinamaisiais mušė kumščiais V. Š. .
Visi kaltinamieji buvo aktyvūs nusikalstamos veikos vykdytojai.
Veikos kvalifikavimas
Nužudymas padarytas bendrininkaujant yra tada, kai darant šį nusikaltimą tyčia bendrai dalyvauja du ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų ( BK 24 str. ). Susitarimas nužudyti kitą žmogų gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais ir įvykti bet kurioje šio nusikaltimo stadijoje – iki bus pasiektas norimas rezultatas.
Trise mušdami kumščiais bei spardydami kojomis nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat suduodami smūgius į galvą, matydami ir kitų bendrininkų vartojamą smurtą prieš nukentėjusįjį, kaltinamieji neabejotinai suprato, kad kiekvienas iš jų savo aktyviais veiksmais dalyvauja smurtaujant prieš nukentėjusįjį ir veikė neapibrėžta tyčia, kuri apima ir gyvybės atėmimą. Tokį tyčios turinį apibrėžia tai, kad smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. vartojo trys asmenys, jis truko ilgai ( eksperto išvada, kad nuo sužalojimų padarymo iki V. Š. mirties turėjo praeiti mažiausiai pusė valandos ), keliose vietose buvo smūgiuojama į galvą, kitas kūno vietas, nukentėjusysis buvo ne tik mušamas kumščiais, bet ir spardomas. Susitarimas nužudyti nukentėjusįjį pasireiškė konkliudentiniais veiksmais - visiems kaltinamiesiems intensyviai smurtaujant prieš V. Š. . Kaltinamieji privalėjo suvokti ir neabejotinai suvokė, kad jų veiksmai yra pavojingi V. Š. gyvybei. Pagal susiformavusią teismų praktiką, esant neapibrėžtai tyčiai, už atsiradusias pasekmes atsako visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius smurtinius veiksmus jie atliko. Kadangi visi trys kaltinamieji vieningai smurtavo prieš nukentėjusįjį, tai aplinkybė, kuris būtent iš kaltinamųjų nukentėjusiajam V. Š. sudavė smūgius, sukėlusius mirtinas pasekmes, esminės įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi. Už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik konkrečiais smūgiais sutrikdant sveikatą ir sukeliant mirtinas pasekmes, bet ir atimant galimybę priešintis – laikant, neleidžiant pabėgti, išvažiuoti, bandant ištraukti iš automobilio, trukdant pasipriešinti ir t.t.
Įrodyta, kad veikdami netiesiogine tyčia visi trys kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupe, nužudė nukentėjusįjį V. Š. .
Nužudymas padarytas dėl savanaudiškų paskatų. Kaip matosi iš R. Š. ir A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duotų parodymų, jie kartu su R. B. smurtavo prieš nukentėjusįjį, nes buvo susitarę iš jo atimti mobiliojo ryšio telefono aparatą. Nors A. V. teisminio tyrimo pabaigoje išreiškė abejonę, kad R. B. galėjo nedalyvauti jam su R. Š. tariantis dėl V. Š. apiplėšimo, tai prieštarauja jo ankstesniems nuosekliems bei R. Š. parodymams, kuriais nėra pagrindo netikėti, nes susitarimą užpulti ir apiplėšti nukentėjusįjį įrodo ir vieningi visų trijų kaltinamųjų veiksmai – po to, kai V. Š. A. V. paprašius nedavė jam telefono aparato, jie užpuolė nukentėjusįjį ir ėmė jį mušti. Be to, kaltinamasis R. B. parodė, kad jis smurtavo prieš V. Š. , norėdamas atsiimti 20 Lt skolą, ir tai taip pat patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį buvo smurtaujama dėl savanaudiškų paskatų.
Visų kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., (tyčinis nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) bei BK 180 str. 1 d. ( plėšimas). Kaltinamieji, pavartoję smurtą prieš nukentėjusįjį V. Š. , atėmė jo telefono aparatą, o R. B. – dar ir 20 litų. R. B. parodė, kad V. Š. buvo neatidavęs M. S. 20 Lt už R. B. už nusipirktą iš M. S. meškerę ir dėl to jis iš V. Š. 20 litų atsiėmė, bet kaip matosi iš M. S. parodymų, V. Š. buvo jo draugas ir jis iš V. Š. bei R. B. 20 litų nebeprašė, po įvykio buvo praėję keleri metai, todėl R. B. parodymai, kad jis iš V. Š. išsireikalavo 20 litų skolos, vertintini kaip siekimas pateisinti neteisėtą elgesį – 20 litų užvaldymą plėšimo būdu. Kadangi kaltinamieji buvo susitarę pagrobti iš nukentėjusiojo tik telefono aparatą, dėl pinigų pagrobimo nesitarė, kiti kaltinamieji tvirtina nematę, kaip R. B. pagrobė 20 Lt, R. Š. ir A. V. negali būti teisiami už 20 Lt pagrobimą (vykdytojo ekscesas).
Kaltinamiesiems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų ( kaltinamiesiems R. Š. ir R. B. buvo 17 metų, A. V. – 16 metų), todėl skirdama jiems bausmes kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nustatytus BK XI skyriuje.
Kaltinamieji padarė labai sunkų nusikaltimą – dėl savanaudiškų paskatų, norėdami apiplėšti, veikdami bendrininkų grupe, nužudė savo bendraamžį bei padarė apysunkį nusikaltimą – plėšimą.
Visų kaltinamųjų atsakomybę lengvina, kad jie gailisi dėl padaryto nusikaltimo bei nukentėjusiajai, nužudytojo motinai, atlygino dalį padarytos žalos - sūnaus laidojimo išlaidas- 6000 Lt ( BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Kaltinamųjų R. Š. ir R. B. atsakomybę lengvina dar ir tai, kad jis bandė nukentėjusiajam V. Š. suteikti pagalbą – nugabeno jį pas medikę, R. Š. , kol ji atvyks, gaivino nukentėjusįjį ir taip bandė išvengti sunkių padarinių ( BK 59 str. 1 d. 1 p.).
Visų kaltinamųjų baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdami girti ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe ( BK 60 str. 1 d. 9 p., 1 p.).
Nustatyta, kad visi trys kaltinamieji dalyvavo suorganizuotose vaišėse, kurios truko iki paryčių ir kuriose buvo geriamas alus, degtinė ir kiti alkoholiniai gėrimai. Nors kaltinamieji nurodė nelabai didelį išgerto alkoholio kiekį, (R. Š. parodė, kad buvo išgėręs du butelius alaus ir taurelę degtinės, R. B. - kad gėrė alaus ir degtinės, A. V. - kad buvo išgėręs du butelius alaus ir taurę šampano) ir teigia, kad girti nesijautė ir tai nusikaltimo padarymui įtakos neturėjo, šie parodymai atmestini. Kaltinamieji įvykio metu buvo nepilnamečiai, kaip matosi iš jų parodymų, gerdami maišė alkoholinius gėrimus. Po įvykio, 9 val. ryto, policijoje R. Š. , kuris vaišinosi kartu su kitais kaltinamaisiais, nustatytas girtumas -2,33 promilės ( t. 1, b. l. 62). Ikiteisminio tyrimo metu visi kaltinamieji parodė nusikalstamos veikos padarymo metu buvę girti ( t. 1, b. l. 74, R. Š. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 88, R. B. apklausos protokolas, A. V. apklausos protokolas, t. 1, b. l. 150, t. 2, b. l. 27 ). R. Š. teisėjui sprendžiant jo suėmimo klausimą parodė, kad jie visi buvo girti ir nemąstė, ką darė ( t. 1, b. l. 99, Posėdžio protokolas), A. V. teisėjui parodė, kad nusikalto paveiktas alkoholio ( t. 1, b. l. 151, Posėdžio protokolas), R. B. teisėjui parodė, kad tą vakarą buvo girtas ir nelabai suvokė, ką daro, kad elgiasi blogai ( t. 1, b. l. 160, teismo posėdžio protokolas). Netikėti šiais ikiteisminio tyrimo metu duotais kaltinamųjų parodymais nėra pagrindo. Akivaizdu, kad kaltinamieji nusikalto būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.
Skiriant bausmę atsižvelgiama ir į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis.
R. Š. anksčiau neteistas ( t. 2, b. l. 63, pažyma).
Tauragės rajono Tarailių pagrindinės mokyklos bei Tauragės Jovarų vidurinės mokyklos, kuriose mokėsi, administracijos R. Š. charakterizuojamas neigiamai - nuolat praleidinėjo pamokas, nesimokė, buvo nedrausmingas, įžūlus pamokų metu, turėjo žalingų įpročių ( charakteristikos, t. 2, b. l. 59-60).
Kaip matosi iš darbo sutarties kopijos, 2006 m. liepos 17 d. įsidarbino UAB „VVARFF – Adakris“ darbininku ( t. 2, b. l. 135). Darbovietės R. Š. charakterizuojamas gerai - drausmingas, sumanus darbininkas, administracijos gerbiamas (t. 3, b. l. 154 ).
R. B. neteistas ( Pažyma, b. l. 53, t. 2).
V. B. buvo bedarbis nuo 2004-06-09 ( pažyma, b. l. 12, t. 2) .
2005 m. spalio 4 d. R. B. įsidarbino S. Letukienės įmonėje statybininku (darbo sutartis, t. 2, b. l. 85).
S. Letukienės įmonės, kurioje dirbo statybininku, ir Pajūrio žemės ūkio mokyklos, kurioje mokėsi, ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Žygaičių seniūno charakterizuojamas kaip darbštus, gero būdo, sąžiningas, pavyzdingo elgesio darbuotojas ir moksleivis ( t. 2, charakteristikos, b. l. 47-50, 86 ). Administracine tvarka įspėtas už gyvenimą be paso ( pažyma, b. l. 51).
2006 m. liepos 3 d. R. B. įsidarbino UAB „Rovisa“ darbininku ( darbo sutarties kopija, t. 3, b. l. 157). Darbovietės ir Tauragės rajono savivaldybės administracijos Žygaičių seniūnijos R. B. charakterizuojamas teigiamai – pareigingas, drausmingas, draugiškas, mėgstamas aplinkinių ( t. 3, b. l. 155, 156 ).
Motina R. B. 2 grupės invalidė ( t. 2, b. l. 13), serga labai sunkia liga (pažymos, t. 2, b. l. 14-19).
Kaltinamasis A. V. iš visų kaltinamųjų charakterizuojamas blogiausiai –nors ir neteistas, kaip matosi iš pažymos ir Tauragės rajono apylinkės teismo nutarties ( t. 2, b. l. 72, 118 ) , 2004-10-12 jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 178 str. 1 d. 2004-11-08 Tauragės rajono apylinkės prokuratūros nutarimu, vadovaujantis BPK 212 str., 8 p., 214 str. 2 d., BK 82 str. 1 d., 1 p., 93 str., A. V. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, skirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas ir atiduotas motinai ugdyti ir prižiūrėti iki 2005-10-31, tačiau ši priemonė nebuvo veiksminga, A. V. vėl labai sunkiai nusikalto.
2005-01-29 A. V. baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą (t. 2, b.l. 71 ).
A. V. Tauragės Žalgirių vidurinės mokyklos, kurioje mokėsi, charakterizuojamas patenkinamai - drausmė buvo patenkinama, tačiau mokytis tingėjo, nesiruošdavo pamokoms, neatsinešdavo vadovėlių, todėl mokymosi rezultatai buvo neigiami ( charakteristika, t. 2, b. l. 69).
UAB „Goldara“, kurioje A. V. dirba, ir R. Steponkaus įmonė, kurioje A. V. dirbo pagalbiniu darbininku, charakterizuoja jį teigiamai ( t. 3, b. l. 161-162 ).
Skirdama bausmes kaltinamiesiems kolegija taip pat atsižvelgia, kad visi kaltinamieji nusikalto būdami nepilnamečiai, šiuo metu visi dirba, darboviečių charakterizuojami teigiamai, kaip matosi iš jų tėvų A. V. , V. B. , E. Š. parodymų, labai išgyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, ir tai rodo, kad jie siekia pasitaisyti, neigiamai vertina ankstesnį savo elgesį. Taip pat atsižvelgiama, kad nužudymas padarytas netiesiogine tyčia – nėra duomenų, kad kaltinamieji smurtaudami prieš nukentėjusįjį tiesiogiai siekė nukentėjusiojo mirties. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo skubiai gabenamas suteikti medicinos pagalbą.
Nukentėjusiosios 150 000 Lt civilinis ieškinys ( t. 1, b. l. 185- 198) dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį ( BPK 109 str. ).
CK 263 str. 2 d. yra numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais.
V. Š. yra D. Š. sūnus ( Gimimo liudijimas, b. l. 188). Kaip matosi iš Vainuto seniūnijos išduotos charakteristikos, V. Š. gyveno kartu su tėvais, buvo darbštus, padėdavo tėvams ūkio darbuose, pragyvenimui užsidirbdavo iš samdomų darbų. Dėl V. Š. elgesio seniūnas nusiskundimų nebuvo gavęs ( t. 2, b. l. 32 ).
Dėl 19 metų amžiaus V. Š. , su kuriuo ją siejo glaudūs šeiminiai ryšiai, žūties nukentėjusioji, jo motina, be abejonės, patyrė labai skaudžius išgyvenimus - sielvartą ir kitas dvasines kančias. Jai padaryta didelė neturtinė žala.
Kadangi nustatyta, jog V. Š. tyčia nužudė kaltinamieji, jie privalo šią žalą solidariai atlyginti.
Kaltinamieji, nors šiuo metu savo turto ir neturi, yra jauno amžiaus, darbingi, gali įsigyti specialybę, dirbti bei turi galimybę trise, solidariai, nors ir per ilgesnį laiką, atlyginti padarytą žalą.
Įvertindama aptartų kriterijų visumą bei taikydama teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teisėjų kolegija mano, kad civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.
Kadangi kaltinamieji turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, procesas dėl turtinės žalos priteisimo nutraukiamas ( BPK 107 str.).
Atstovavimo išlaidų priteisti nukentėjusioji neprašė.
Priteistinos iš kaltinamųjų proceso išlaidos. Prokuroro nutarimu liudytojui R. J. išmokėta 12 Lt kelionės išlaidų ( t. 2, b. l. 103) bei liudytojai M. Š. sumokėta 19 Lt kelionės išlaidų ( t. 3, b. l. 31). Iš viso 31 Lt ( BPK 105 str. ).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., 307 str.,
nusprendžia:
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 3 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti septynerius metus laisvės atėmimo pataisos namuose.
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti septynerius metus laisvės atėmimo pataisos namuose.
pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 9 p. – 7 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.
pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. – 2 metams 6 mėn. laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1p., bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę nustatyti septynerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo pataisos namuose.
Priteisti D. Š. vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinę žalą solidariai iš R. B. , R. Š. ir A. V. .
Procesą pagal D. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo nutraukti.
Priteisti iš R. B. , R. Š. ir A. V. iš kiekvieno po 10 Lt 33 centus proceso išlaidas valstybei.
Daiktinus įrodymus, esančius Tauragės rajono policijos komisariate (kvitas Nr. 006381), grąžinti: automašinos užvalkalą - R. J. , mobiliojo ryšio telefoną „Siemens“, piniginę, „Hansabanko“ dvi korteles, parduotuvių „Maksima“ ir „Saulutė“ pirkėjo nuolaidų korteles - D. Š. , mobiliojo ryšio telefono aparatą „Nokia“ konfiskuoti ir perduoti ieškinio padengimui.
Kardomąsias priemones visiems kaltinamiesiems pakeisti į suėmimą teismo salėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Į bausmės laiką R. B. , R. Š. ir A. V. įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2005-08-07 iki 2005-09-09.
Nuosprendis per 20 dienų, o kaltinamiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.