Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.3.4; 2.3.4.2; 2.3.4.3; 2.3.4.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.4.4; 3.2.6.1

2023 m. gruodžio 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui Ž. B. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti, kad atsakovas Ž. B. yra nepilnamečių vaikų B. B. ir B. B., gimusių (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų B. B. ir B. B. išlaikymui kiekvienam vaikui po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“; 3) nustatyti, kad nepilnamečių vaikų B. B. ir B. B. išlaikymui gautas lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė; 4) priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams B. B. ir B. B. už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (nuo vaikų gimimo) iki (duomenys neskelbtini) – kiekvienam vaikui po 4200 Eur (keturis tūkstančius du šimtus eurų), sumokant į ieškovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu ji susipažino, kai gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Iš pradžių bendravo telefonu, po kurio laiko pradėjo susitikinėti, bendrauti intymiai. Jai buvo žinoma, kad atsakovas turi kitą šeimą, tačiau atsakovas skųsdavosi pašlijusiais šeimyniniais santykiais, jis tai gyvendavo su ja, tai grįždavo į šeimą. Jai pastojus, atsakovas neneigė, kad ji laukiasi jo vaikų, jai esant nėščiai, yra vežęs (duomenys neskelbtini) ją į ligoninę. Kai ji nusprendė grįžti į Lietuvą, atsakovas neprieštaravo, leido jai pačiai apsispręsti. Kadangi (duomenys neskelbtini) ji neturėjo nei savo būsto, nei nuolatinio darbo, be to nekalbėjo angliškai, todėl nusprendė, kad vaikus gimdys Lietuvoje. Jai išvykus į Lietuvą jų santykiai faktiškai nutrūko, kurį laiką dar paskambindavo, dažniausiai būdamas neblaivus. (duomenys neskelbtini) jai gimė dvyniai. Atsakovas nesidomėjo ja, jam nerūpėjo nei jos, nei vaikų sveikata. Atsakovas vaikų niekada neaplankė, prie vaikų išlaikymo niekaip neprisidėjo, dovanų neatsiuntė. Jai žinoma, kad atsakovas buvo grįžęs į Lietuvą, tačiau vaikų neaplankė. Atsakovas prie sūnaus net nebuvo priėjęs ir jo nepakalbino DNR ekspertizės atlikimo metu. Kadangi vaikai tik nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo lankyti vaikų darželį, dažnai serga, todėl dar kol kas ji negali darbintis. Šiuo metu jos ir vaikų pajamas per mėnesį sudaro 279,16 Eur socialinė pašalpa ir 272,44 Eur išmoka vaikams. Ji gyvena nuosavame bute (duomenys neskelbtini), buto išlaikymo išlaidos, komunalinės paslaugos jai per mėnesį kainuoja apie 200 Eur. Kadangi butas šildomas krosnimi kietu kuru, šiam šildymo sezonui ji pirko malkų už 600 Eur ir brikečių už 270 Eur. Jai pragyventi ir išlaikyti vaikus padeda jos šeima – tėvai, seserys. Jos įsitikinimu, atsakovo materialinė padėtis gera, nes jis važinėja prabangiu visureigiu, turi nuosavą būstą (duomenys neskelbtini), gerai uždirba. Ieškiniu ji prašė priteisti iš atsakovo po 350 Eur kiekvienam vaikui, tačiau mano, kad atsakovui kiekvieną mėnesį mokant po 300 Eur kiekvienam vaikui, šiuo metu tokio išlaikymo pakaktų.

Atsakovas teisme paaiškino, kad atlikus DNR tyrimą jis įsitikino, kad ieškovei gimę vaikai yra jo, todėl su ieškinio reikalavimu dėl tėvystės nustatymo sutinka. Kodėl tėvystės nepripažino ne teismo tvarka, pareiškimu, negali paaiškinti. Jis šiuo metu gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), jo valandinis atlygis – 16 svarų sterlingų, jo darbo užmokestis kas mėnesį į rankas anksčiau būdavo daugiau kaip 2000 svarų sterlingų. Šiuo metu darbingumas jam nėra apribotas, tačiau dėl sveikatos sutrikimų jis nebegali dirbti viršvalandžių ir išeiginėmis dienomis, vadovaudamasis gydytojų rekomendacijomis per savaitę jis gali dirbti tik 40 valandų, paskutinį mėnesį prieš teismo posėdį jo atlyginimas buvo 1967 svarų. Jam reikia pačiam pragyventi, pragyvenimo išlaidos (duomenys neskelbtini) didesnės nei Lietuvoje, dengti būsto ir automobilio paskolas, išlaikyti būstą, kurį jis turi įsigijęs (duomenys neskelbtini). Be to, jis išlaiko ir kitus du savo vaikus – E. ir M. B., kurių išlaikymui lėšos nėra priteistos, jis kas mėnesį joms skiria apie 500 svarų, su šių vaikų motina yra susitarę, kad jis padės vaikams ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais - darbais, tokiais kaip automobilio remontas ir pan., todėl ne kas mėnesį perveda po 500 svarų. Ieškovės vaikų išlaikymui jis sutiktų mokėti kas mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui.

Institucija, teikianti išvadą byloje, teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai, t. y. vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Atsižvelgiant į šių dienų ekonominę situaciją, į ieškovės nurodytus vaikų poreikius, į tai, kad ji viena augina ir rūpinasi dviem vaikais, atsakovas visiškai prie to neprisideda, prašomo išlaikymo dydis nėra per didelis. Juolab, kad ieškovė neturi realių galimybių dirbti, nes augina du vaikus, kurių amžius reikalauja ypatingo dėmesio ir nuolatinio rūpinimosi. Skyrius sutinka, kad mamai, kuri viena augina ir rūpinasi vaikų poreikiais, šie poreikiai yra žinomi geriausiai, todėl neturi pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu dėl išlaikymo priteisimo.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė išvadą palaikė, teisme nurodė, kad ieškinys pareikštas mažamečių vaikų interesais, todėl turėtų būti tenkinamas. Nurodė, kad ieškovė tinkamai rūpinasi savo vaikais, užtikrina tinkamas sąlygas jiems gyventi ir augti, duomenų, kurie leistų manyti, kad vaikams skirtos lėšos būtų naudojamos ne vaikų poreikių tenkinimui, nenustatyta.

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš gimimo įrašų, išduotų (duomenys neskelbtini) Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, matyti, kad ieškovei V. B. (duomenys neskelbtini) gimė dvyniai – sūnus B. B. ir dukra B. B.. Vaikų gimimo įrašuose duomenys apie tėvą nenurodyti.

Dėl tėvystės nustatymo.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystės nustatymo bylose ekspertizės išvada yra lemiamą reikšmę turintis įrodymas (CK 3.148 straipsnis, CPK 389 straipsnis). Taigi tėvystę patvirtinant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011).

Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu negyvena, atsakovas vaikais, kuriems ieškovė prašo nustatyti tėvystę, tėvystės nepripažino, todėl biologinei vaiko tėvystei nustatyti itin svarbus įrodymas šioje byloje DNR tyrimas. 2023 m. liepos 11 d. teismo nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai, ekspertams pateikiant klausimą, ar Ž. B. yra vieno iš vaikų – B. B. arba B. B., gimusių (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Teismui pateiktame Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Ž. B. yra B. B. biologinis tėvas su 99,999999999 % tikimybe. Atsakovas ekspertų išvados neginčijo, teisme ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo pripažino.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovės dukra B. B. ir sūnus B. B. yra atsakovo Ž. B. vaikai, todėl ieškinys dėl tėvystės nustatymo tenkinamas.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos.

CK 3.169 straipsnyje numatyta, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Kilus ginčui, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų.

Šalių mažamečiai vaikai gyvena su ieškove, vaiko motina. Ieškovės neteisėto elgesio vaikų atžvilgiu faktų nenustatyta, ieškovė tinkami rūpinasi mažamečiais vaikais, užtikrina tinkamas jiems gyvenimo, augimo ir ugdymo sąlygas. Atsakovas prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos su ieškove nepareiškė. Šių aplinkybių visuma suteikia pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina geras gyvenimo sąlygas, saugią aplinką vaikams, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – J. T. vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis).

Iš ieškovės paaiškinimo matyti, kad ieškovė nuo vaikų gimimo viena juos augina, viena juos išlaiko, pragyvena iš valstybės mokamos išmokos vaikams (šiuo metu už abu vaikus gauna 272,44 Eur), 279,16 Eur socialinės pašalpos ir artimųjų – tėvų, seserų – finansinės paramos. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad nuo vaikų gimimo vaikų išlaikymui lėšų neteikia, dovanų nedovanojo, kitokiu būdu prie vaikų išlaikymo, jų gyvenimo sąlygų kūrimo neprisidėjo.

Kadangi atsakovas su vaikais negyvena, todėl nustatant atsakovo turtinę padėtį ir galimybę išlaikyti vaikus, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Iš atsakovo paaiškinimų, jo pateiktų darbo užmokesčio mokėjimo istorijų (algalapių), atsiliepime nurodytų aplinkybių ir paaiškinimų teisme matyti, kad atsakovo darbo užmokestis 2023 metų vasarą buvo daugiau kaip 2000 svarų sterlingų. Dokumentų, patvirtinančių jo sveikatos sutrikimus, negalią, dėl kurių būtų sumažėjęs jo darbingumas, atsakovas nepateikė. Nors atsakovas tvirtino, kad kitų vaikų išlaikymui jis skiria apie 500 svarų per mėnesį, tačiau tokių įrodymų jis nepateikė. Tai, kad jis po šios bylos iškėlimo vieną kartą pervedė tokio dydžio sumą vaikų motinai, nepatvirtina, kad jis būtent tokią sumą kiekvieną mėnesį skiria kitų savo vaikų išlaikymui. Atsakovas neįrodė, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti ieškovė vaikų turtines teises į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo ir negali teikti ieškovės prašomo išlaikymo vaikams. Dėl to, kad atsakovas turi dengti paskolas už įsigytą būstą ir automobilį, neatleidžia jį nuo pareigos išlaikyti kartu su juo negyvenančių vaikų, dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų negali nukentėti vaikų interesai, nes tėvai, nuspręsdami turėti vaikų, privalo apsvarstyti ir įvertinti savo galimybes vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės, nes tokia pareiga numatyta įstatymuose. Atsakovui nusišalinus nuo pareigos išlaikyti vaikus, pareiga išlaikyti juos tenka tik jų motinai. Tokiu būdu, vaikų išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, taip nebūtų užtikrinti vaikų interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, tačiau teisme savo reikalavimą patikslino, nurodė, kad šiuo metu vaikų išlaikymui užtektų iš atsakovo gaunamų po 300 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovės prašomas priteisti išlaikymas periodinėmis išmokomis – po 300 Eur kas mėnesį vienam vaikui – laikytinas nedideliu, nes pagal Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu Lietuvoje yra 840 Eur (neatskaičius mokesčių).

Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, išlaidos sveikatai ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Tėvų skiriamos lėšos vaikams reikalingos vaikų visaverčiam, sveikam maitinimui, gerai aprangai, kokybiškai avalynei, higienos prekėms, žaislams ir ugdymo reikmėms. Byloje nėra pateikta lėšų, reikalingų kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti, skaičiuotė ir išlaidas patvirtinantys įrodymai, tačiau ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikams suma neviršija orientacinį minimalios mėnesinės algos dydį, taip pat atsižvelgiant į būtinus ir protingus vaikų poreikius, šalies ekonominę situaciją bei ieškovės turtinę padėtį, kuri yra akivaizdžiai prastesnė už atsakovo, manytina, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma užtikrintų vaikų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, yra protinga, reali ir ne per didelė.

Akivaizdu, kad ieškovės nurodyta išlaikymui reikalinga suma - iš viso 600 Eur mėnesiui vienam vaikui (tuo atveju, jei abu tėvai vienodą išlaikymą teiktų), yra jos preliminarūs skaičiavimai, kurie reikalingi jos vaikų išlaikymui, o ne išlaidos, kurių ji net negali turėti, nes neturi tokių pajamų ir galimybių kiekvienam vaikui kas mėnesį skirti apie 600 Eur. Vaikams gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaikus maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad vaikai būtų aprengti pagal sezoną, pavalgę, jiems suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su vaikais, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo suma - po 300 Eur kas mėnesį vienam vaikui – mažiau nei pusė minimalios mėnesinės algos, todėl akivaizdu, kad priteisus šią sumą iš atsakovo, galima bus patenkinti būtiniausius vaikų poreikius.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Nurodytos teismų praktikos kontekste konstatuotina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, neturi pareigos įrodinėti vaiko poreikius teikiant detalius rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas kiekvieną mėnesį. Ieškovės nurodyti vaikų poreikiai atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, o priešingai, visos išlaidos yra reikalingos vaikų poreikiams tenkinti. Mažesnio dydžio išlaikymo priteisimas iš atsakovo neatitiktų išlaikymo paskirties, išlaikymo našta nepagrįstai būtų perkelta tik vaikų motinai, su kuriais vaikai gyvena.

Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, jų paaiškinimus, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog atsakovas privalo rasti galimybę kiekvieno vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį po 300 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti kiekvieno vaiko būtiniausius poreikius, tokio dydžio atsakovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaikus.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

Pagal CK 3.200 straipsnį, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė į išlaikymą periodinėmis išmokomis atsiranda nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, šiuo atveju nuo (duomenys neskelbtini).

Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Šiuo atveju išlaikymo įsiskolinimas atsirado dėl to, kad atsakovas išlaikymo neteikė iš viso. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas kartu negyvena, nuo vaikų gimimo ieškovė viena augina vaikus ir juos išlaiko, todėl nuo vaikų gimimo atsakovui kilo pareiga teikti išlaikymą vaikams. Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikams už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (vaikų gimimo) iki ieškinio teismui pateikimo dienos ((duomenys neskelbtini).), t. y. už 12 mėnesių, kiekvienam vaikui po 3600 Eur.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Atsakovas patikslintu atsiliepimu į ieškinį prašė nustatyti bendravimo su vaikais tvarką: jis su vaikais bendrauja ieškovės gyvenamojoje vietoje, jam sugrįžus į Lietuvą, apie tai informavus ieškovę prieš penkias dienas ir tarpusavyje sutartu laiku. Atsakovas aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą manyti, kad ieškovė riboja, draudžia ar kitaip sudaro kliūtis atsakovui matytis ir bendrauti su vaikais, nenurodė. Ieškovė teisme patvirtino, kad ji norėtų, jog atsakovas bendrautų su vaikais, vaikai pažintų tėvą. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyti tėvo bendravimą su vaikais tokią tvarką, kaip prašo atsakovas patikslintame atsiliepime į ieškinį, netikslinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Sprendimą priėmus ieškovės naudai, atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo ieškovė yra sumokėjusi 107 Eur žyminį mokestį, šį reikalavimą patenkinus, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 107 Eur suma. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti ieškovė iš atsakovo, yra 774,40 Eur. Prašoma priteisti advokatui sumokėta suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio reikalavimus, pagrįsta sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, pinigų priėmimo kvitu, bankiniu dokumentu apie advokatui sumokėtas lėšas, todėl, ieškinį iš esmės patenkinus, prašymas priteisti šias išlaidas tenkintinas pilnumoje (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus, žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), priteistinas iš atsakovo, t. y. 162 Eur (300 x 2 x 12 x 3% x 75% = 162) už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ir 162 Eur (3600 x 2 x 3% x 75% = 162) už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalimi, 3.148 straipsniu, 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusių (duomenys neskelbtini), tėvas, B. B. ir B. B. – Ž. B. vaikai.

Nepilnamečių vaikų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikams B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiems (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas sumokant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. į V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas.

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Priteisti iš Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą 3600 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus eurų).

Nustatyti, kad nepilnamečių vaikų B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaikų motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. B. ieškovei V. B. 881,40 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 40 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš Ž. B. valstybei 324 Eur (trijų šimtų dvidešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas – 5662).

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 12 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną išlaikymą vaikams B. B. ir B. B., gimusiems (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo priėmimo - panaikinti, lėšas, išieškotas ar sumokėtas pagal šią nutartį, įskaityti į šiuo sprendimu priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.