Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

2021 m. sausio 6 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-194 panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Tauragės AVPK) 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. 85-TE-194 (toliau – ir Įsakymas) dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos;

2) grąžinti V. Š. į Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo pareigas;

3) priteisti iš Tauragės AVPK V. Š. vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos, t. y. nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 27 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

4) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 600 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas - šio skundo surašymą.

Nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 27 d. gavo Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, V. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvirtintą Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus skyriaus vyriausiojo tyrėjo T. P. 2020 m. rugpjūčio 25 d. priimtą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-13 (toliau - ir Išvada) bei atsakovo įsakymą Nr. 85-TE-194 dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos. Su Įsakymu nesutinka, nes jis priimtas remiantis Išvada, kuri yra neteisėta iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimta pažeidžiant pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Išvada grįsta prielaidomis, o ne įrodymais, ji neatitinka faktinių aplinkybių. Teigia, kad dėl tų pačių Išvadoje nurodytų veikų pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20 tame pačiame Tauragės AVPK ir 2020 m. gegužės 14 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tai reiškia, jog apie pareiškėjo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą ir nusikaltimą jau buvo gauta duomenų dar prieš teikiant pareiškėjui pranešimą apie įtarimą, kai iš pradžių buvo suformuoti trys nusikalstamos veikos epizodai, kurių pagrindu vėliau buvo priimta Išvada bei Įsakymas. Pareiškėjo nuomone, tarnybinis patikrinimas pradėtas neteisėtai, t. y. negavus prokuroro nutarimo iškelti drausminę bylą, praleidus 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 6 p. numatytą terminą tarnybinio patikrinimo pradėjimui nuo informacijos apie galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, o taip pat pažeidus Tvarkos aprašo 10 p. reikalavimus. Teigia, kad tai yra esminiai Tvarkos aprašo pažeidimai, sudarantys pagrindą naikinti pareiškėjo atžvilgiu priimtą Įsakymą. Tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu turėjo būti pradėtas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos informacijos gavimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Mano, kad tai yra esminis Tvarkos aprašo pažeidimas. Pareiškėjo teigimu, tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, tarnybinis patikrinimas turėjo būti pradėtas ir sustabdytas, o atnaujintas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui, laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų, tačiau šiuo atveju tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik pasibaigus baudžiamajam procesui ir nesant prokuroro nutarimo.

Pareiškėjas nurodo, kad Tvarkos aprašo 6 p. reikalavimai grubiai pažeisti ir toje dalyje, kurioje nurodyta, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui“<.> „atlikti tarnybinį patikrinimą“. Toks pavedimas nėra įformintas. Nors 2020 m. liepos 27 d. Tauragės AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atliekantis viršininko funkcijas, T. P. surašė Tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-5678 Tauragės AVPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas M.N., kuriame nurodyta, kad Tauragės AVPK Imuniteto ir Vidaus tyrimo skyriuje buvo atliktas ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo „tarnybos metu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje“ ir buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, todėl tikslinga pareiškėjo atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą. Atkreipia dėmesį, kad šis pareigūnas, žinodamas, jog yra praleistas terminas pradėti tarnybinį patikrinimą ir nėra prokuroro nutarimo iškelti pareiškėjui drausminę bylą, neteisėtai pasiūlė pradėti tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu, tačiau šį tarnybinį patikrinimą šis pareigūnas vykdė ir priėmė Išvadą, neturėdamas Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas M. N. pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą. Daro išvadą, kad tarnybinis patikrinimas atliktas jo net nepradėjus, t. y. be teisėto pagrindo. Nurodo, kad išvados 15 lape konstatuota, jog pareiškėjas be teisėto pagrindo, vykdydamas R. V. prašymus ir veikdamas jo interesais, patikrino duomenis, esančius administracinio nusižengimo byloje ir šiuos duomenis perdavė R. V.. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad R. V. pareiškėjui paskambino ir pasakė, kad gavo protokolą už važiavimą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir paprašė, kad pareiškėjas pažiūrėtų, kurioje tiksliai vietoje jis padarė šį pažeidimą, todėl išvados teiginys, kad R. V. iš pareiškėjo sužinojo, jog užfiksuotas jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad žinodamas, jog R. V, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas (akcininkas) ir šiai bendrovei priklausančiu automobiliu buvo padarytas pažeidimas, vykdydamas savo, kaip policijos pareigūno misiją padėti žmogui, efektyviai naudojant turimus išteklius, t. y. pasinaudodamas policijos duomenų sistema, tiesiog padėjo žmogui sužinoti apie jo bendrovės automobiliu padarytą administracinio nusižengimo vietą ir nemanė, kad taip elgtis negali.

Pareiškėjas pripažįsta, kad T. Š. paprašytas surinko duomenis apie A. I. gyvenamąją vietą ir perdavė tuos duomenis, tačiau T. Š. šiais duomenimis nepasinaudojo, A. I. žala nepadaryta. Supranta, kad pasielgė negerai, nes policijos informacinėse sistemose surinko minėtus duomenis. Mano, kad už šiuos veiksmus pareiškėjui galėjo būti paskirta švelnesnė tarnybinė nuobauda, o ne konstatuota, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino policijos pareigūno vardą, kas sudarė savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą.

Pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. balandžio 27 d., kai jis tikrino sistemoje „POLIS II“, kas yra automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, nepadarė jokio pažeidimo, kadangi tiesiog vykdė savo darbines funkcijas. Jokių asmens duomenų T. Š. neperdavė, todėl mano, kad Išvada yra surašyta neobjektyviai, ji neatitinka faktinių aplinkybių, dėl to buvo priimtas nepagrįstas Įsakymas.

Pareiškėjas nesutinka su Išvados 14 ir 16 lapuose nurodytu tarnybiniu nusižengimu, kad 2020 m. birželio 17 d. be teisėto pagrindo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, vykdydamas V. D. neteisėtus prašymus ir veikdamas jos interesais, policijos informacinėse sistemose ir registruose (Administracinių teisės pažeidimų registre) tikrino bei neteisėtai perdavė V. D. administracinio nusižengimo ROIK 20117014025 atspausdintą protokolą. V. D. kreipėsi į pareiškėją kaip į pažįstamą policijos pareigūną, prašydama išduoti jai popierinį protokolo variantą. Mano, kad pareiškėjo, kaip policijos pareigūno, šio protokolo atspausdinimas ir davimas V. D. buvo teisėtas, nes policijos pareigūno misija yra ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir Valstybę, padėti žmogui.

Pareiškėjas apibendrina, kad jo atleidimas iš vidaus tarnybos, konstatavus, kad pažemino pareigūno vardą, yra nepagrįstas, nes pareiškėjo padarytos veikos nėra akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoriteto, griaunančios pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančios, pareiškėjas savo elgesiu nediskreditavo ir neiškraipė Lietuvos policijos autoriteto ir funkcinės paskirties - ginti, saugoti žmogaus teises ir laisves, savo veiksmais nepažemino policijos pareigūno vardo ir nesulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaikos. Pareiškėjo veiksmais nebuvo padaryta žala asmenims, niekas nenurodė, jog gauta informacija buvo pažeistas jų privatus gyvenimas, nekilo rezonanso visuomenėje, dėl ko būtų pakirstas pasitikėjimas policija ir t. t., nekilo jokie žalingi padariniai, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.

Atsakovas Tauragės AVPK atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime atsakovas išdėsto tarnybinių pažeidimų padarymo aplinkybes ir pareiškėjo kaltę patvirtinančius įrodymus. Nurodo, jog 2020 m. balandžio 15 d. pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, kad Tauragės AVPK Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Šilutės r. PK) Veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galimai teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galimai perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės r. PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan., Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20. Šiame ikiteisminiame tyrime V. Š. pareikšti įtarimai dėl tarnybos metu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, jis apklaustas įtariamuoju. 2020 m. liepos 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras L. K. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-1748886-20 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14649-20 dėl V. Š. tarnybos metu padarytą nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje dėl piktnaudžiavimo bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo.

Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. rugpjūčio 28 d., surašius Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85-IS-13, kurią patvirtino Tauragės AVPK atliekantis viršininko funkcijas V. M.. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, dėl šios priežasties siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos. Šios tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei 76 straipsnio 1 dalimi, 2020 m. rugpjūčio 26 d. Tauragės AVPK viršininko įsakymu Nr. 85-TE-194 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos.

Akcentuoja, kad pareiškėjo veiksmai tarnybinio patikrinimo metu ir ikiteisminio tyrimo metu vertinami pagal skirtingus požymius, sprendžiant dėl skirtingų atsakomybės rūšių (atitinkamai - baudžiamosios ir tarnybinės), todėl pareiškėjo veiksmų įvertinimas, kaip pareigūno vardo pažeminimas, visiškai nepriklauso nuo to, ar jam buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, ar pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Atsakovo teigimu, V. Š. atlikti veiksmai siejami su asmens duomenų teisine apsauga, kuriai keliami itin aukšti tiek teisinio reglamentavimo, tiek šių duomenų naudojimo standartai. Jie didesne dalimi yra prevencinio pobūdžio, skirti ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl atsakomybė už pažeidimus gali būti taikoma neatsižvelgiant į neigiamų pasekmių kilimą. Nurodo, kad policijos pareigūnams yra ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Minėtos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pareigūnui tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jų tarnybinių pareigų neatsiejama dalis. Pareiškėjo veiksmai, kurie tapo pagrindu jam taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą, detaliai nurodyti tarnybinio patikrinimo išvadoje. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, šis atleidimo pagrindas nėra tapatus tarnybinės nuobaudos skyrimui. Kadangi pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, o ne tarnybinė nuobauda, todėl nei ankstesnė pareigūno tarnyba, nei jo elgesys ar kaltės pripažinimas neįtakoja šios teisinės sankcijos taikymo.

Daro išvadą, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas atitinka esamą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, pagrįstą tyrimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotas tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytais argumentais, todėl paliktinas galioti nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinės bylos dalykas yra Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-194, kuriuo pareiškėjas V. Š. atleistas iš Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo inspektoriaus pareigų, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas.

Pareigūnų atsakomybę reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (minėta, toliau – ir Statutas) šeštasis skirsnis, vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinė atsakomybė įtvirtinta Statuto 39 straipsnyje. Statuto 39 straipsnio 4 dalis numato, kad tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. IV-142 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pa­reigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas reglamentuoja tar­nybinių patikrinimų dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų padarytų tarnybinių nusižengimų ir pa­reigūno vardą žeminančių veikų atlikimo bei Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo ir pa­naikinimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 15 d. pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, kad Tauragės AVPK Šilutės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galimai teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galimai perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės r. PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan., Tauragės AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20. Šiame ikiteisminiame tyrime V. Š. pareikšti įtarimai dėl tarnybos metu padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje, jis apklaustas įtariamuoju.

Atliekant ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad V. Š., būdamas valstybės tarnautoju - Tauragės AVPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėju, dėl einamų pareigų galėdamas naudotis policijoje įdiegtais įvairiais registrais ir informacinėmis sistemomis, kuriose sukaupti ir nevieši elektroniniai duomenys, kurie susiję ir su privačiu fizinių asmenų gyvenimu, ne tarnybos tikslais, o trečiųjų asmenų prašomas, prisijungdavo prie policijoje įdiegtų neviešų duomenų naršyklių ir programinių priemonių ir įvairius duomenis perduodavo jų prašiusiems fiziniams asmenims. 2020 m. liepos 24 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras L. K. priėmė nutarimą Nr. IBPS-V-1748886-20 nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14649-20 dėl V. Š. tarnybos metu padarytą nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 167 straipsnio 1 dalyje dėl piktnaudžiavimo bei ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimo be leidimo. Nutarime akcentuota, kad nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad V. Š. padaryta nusikalstama veika siekia piktnaudžiavimui tarnyba būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, šiuo konkrečiu atveju jo padarytas piktnaudžiavimas tarnyba neperžengė tarnybinio nusižengimo ribos, todėl ikiteisminio tyrimo metu nustatyti veiksmai galėtų būti vertintini kaip tarnybinės drausmės pažeidimas.

Atsakovui įteikus prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą ir jam susipažinus su nutarime išdėstytais argumentais, buvo pradėta V. Š. tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra. Tarnybinio patikrinimo metu įvertinus ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Konstitucijos 22 straipsnio nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nurodančias gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves, nesilaikė duotos Vidaus tarnybos statuto 17 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigūno priesaikos gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, diskreditavo policijos pareigūno vardą, sumenkino valstybinės institucijos - policijos įstaigos autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema, akivaizdžiai demonstravo savo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, pažeidė asmens konstitucines teises ir taip padarė didelę žalą juridiniam asmeniui - Policijos įstaigai ir valstybei. Tarnybinis patikrinimas baigtas 2020 m. rugpjūčio 26 d. surašius tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 85- IS-13, kurią patvirtino Tauragės AVPK atliekantis viršininko funkcijas V. M.. Išvadoje pripažinta, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, dėl šios priežasties siūloma atleisti jį iš vidaus tarnybos.

Įvertinęs Tarnybinio patikrinimo išvadą, Tauragės AVPK atliekantis viršininko funkcijas V. M., 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėją atleido iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Elgesio reikalavimus policijos pareigūnams, jų bendrąsias ir specialiąsias pareigas nustato Vidaus tarnybos statutas.

Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

Aiškinant Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, būtina remtis to paties teisės akto 2 straipsnio 4 dalimi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008), aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalį, yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo, ir, antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą kyla, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių.

LVAT yra nurodęs, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos dėl to, kad pareigūnas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. LVAT yra pažymėjęs, kad šiam pagrindui konstatuoti taip pat yra būtina nustatyti pareigūno kaltę dėl atitinkamo veikimo ar neveikimo (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1947/2014).

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).

Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus ar pareigūno vardą žeminančią veiką tarnybinėn atsakomybėn traukiami neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą.

Vertinant pareiškėjo poziciją, kad nėra duomenų, jog dėl pareiškėjo netinkamo elgesio atsirado pasekmės, akivaizdžiai žeminančios vidaus tarnybos sistemos autoritetą, teismas pažymi, jog tarnybinės atsakomybės už valstybės tarnautojo, pareigūno vardo pažeminamą atveju pakankamas akivaizdaus vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimo, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimo arba jos kompromitavimo faktas ir nėra aktualus didelės žalos padarymo klausimas. Savo praktikoje LVAT yra ne kartą konstatavęs, jog pareigūno padarytos veikos įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A-143-231/2008, Nr. A-662-1409/2010 ir kt.). Taigi pareigūno kaltų veiksmų paviešinimas nėra būtina sąlyga pripažinti tam tikrus pareigūno kaltus veiksmus žeminančiais pareigūno vardą (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143–465/2013).

Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš vidaus tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., LVAT 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014). Šiame kontekste primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

Teismas pažymi, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).

Tauragės AVPK atliekančio viršininko funkcijas V. M. 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo priimtas, atsižvelgiant į Tarnybinio patikrinimo išvadą Šioje Išvadoje nurodytas pareiškėjo elgesys, kuriuo jis akivaizdžiai kelia grėsmę ne tik jo kaip pareigūno, bet ir visos institucijos, autoritetui. Išvadoje konstatuojama, kad pareigūno V. Š. veiksmai akivaizdžiai pažemino įstaigos, kurioje jis dirba, autoritetą, savo veiksmais pareigūnas pažemino policijos pareigūno vardą.

Iš Tarnybinio patikrinimo išvados turinio matyti, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro L.K. priimtame nutarime Nr. IBPS-V-1748886-20 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14649-20 nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-14649-20 pradėtas pagal kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis, kurie leido įtarti, kad Tauragės AVPK Šilutės r. PK veiklos skyriaus tyrėjas V. Š., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, turėdamas prieigą prie policijos duomenų bazių, galimai teikia tarnybinę informaciją tretiesiems asmenims, pataria jiems kaip išvengti administracinės atsakomybės pateikiant melagingus duomenis, taip pat tretiesiems asmenims galimai perduoda informaciją apie Tauragės AVPK Šilutės r. PK vykdomus reidus, organizuojamas specialiąsias policines priemones ir pan. Minėtame Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro L. K. priimtame nutarime išdėstytos aplinkybės kad: V. Š. R. V. suteikė informaciją apie duomenis, esančius administracinio nusižengimo byloje ROIK 19106136898, kurių pagrindu jis parašė elektroninį laišką Tauragės AVPK Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyr. specialistui M. K., kad minėtas automobilis pažeidimo padarymo dieną buvo paliktas privataus namo kieme su viduje paliktais dokumentais ir užvedimo rakteliais, o įmonės atstovai negali ir neturi galimybės nustatyti, kas galėjo naudotis minėtu automobiliu, kai buvo užfiksuotas kelių eismo taisyklių pažeidimas.

Taip pat V. Š., naudodamasis savo tarybine padėtimi, T. Š. prašymu, Policijos informacinėse sistemose rinko duomenis apie I. I. ir A. I. privatų gyvenimą, o už tai V. Š. naudojosi T. Š. paslaugomis, t. y. T. Š. įmonėje remontuoja savo bei šeimos narių transporto priemones, o T. Š. galimai tokiu būdu atsilygina V. Š. už jo pagalbą surandant jo norimus asmens duomenis policijos informacinėse sistemose. Aplinkybių, kad pagal T. Š. prašymus policijos duomenų bazėse tikrino nurodytus asmenis bei transporto priemonės savininkus, neneigia ir pats V. Š..

Tarnybinio patikrinimo išvadoje pažymėta, kad V. Š., būdamas policijos pareigūnas, turėdamas teisėsaugos institucijoje 14 metų patirtį, žinodamas teisės aktų nustatytus reikalavimus, privalėjo suprasti, kad R. V. ir V. D. prašymai peržiūrėti ir perduoti administracinio nusižengimo duomenis, T. Š. prašymas policijos informacinėse sistemose surinkti ir perduoti asmens duomenis yra neteisėti ir sietini su kurstymu pareigūnui piktnaudžiauti tarnybine padėtimi, už šiuos veiksmus yra numatyta bei gali kilti baudžiamoji atsakomybė (BK 24 straipsnio 5 dalis, 228 straipsnio 1 dalis (Piktnaudžiavimas), 167 straipsnio 1 dalis (Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas) ar administracinė atsakomybė (numatyta Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme). V. Š., gavęs tokius R. V., V. D. ir T. Š. prašymus, turėjo laiko suprasti, apgalvoti, įvertinti galimas rizikas ir nuspręsti kokius veiksmus privalo atlikti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sustabdyti, užkardyti R. V., V. D. ir T. Š. neteisėti veiksmai ir apie šių asmenų gautus prašymus nepranešė teisėsaugos institucijoms.

Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2017 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 5-V-118 patvirtintame apraše „Dėl Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d., įsakymo Nr. 5-V-775 „Dėl policijos informacinių sistemų ir registrų naudotojų administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ nurodyta, kad naudotojas, vykdydamas savo funkcijas, turi teisę surinkti, įvesti, taisyti, trinti, atlikti paiešką, peržiūrėti, spausdinti ir teikti POLIS duomenis (11.1 p.); naudotojas asmeniškai atsako, kad duomenys būtų tikri, išsamūs ir pateikti laiku (11.2 p.); tvarkydamas duomenis tiksliai ir išsamiai nurodo duomenų tvarkymo pagrindą (pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir pan. (11.4. p.); naudotojas už savo veiksmus atsako teisės aktų nustatyta tvarka (11.11. p.); naudotojui griežtai draudžiama naudotis policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenimis ne tarnybos tikslais (12.1. p.); naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti policijos valdomų valstybės informacinių sistemų, žinybinių registrų, posistemių ir kitų informacinių sistemų duomenis, juos perduoti kitiems asmenims ar paviešinti (12.5. p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, nagrinėdamas administracines bylas dėl Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo yra pažymėjęs, kad policijos pareigūnams ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo. Taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad pareiškėjams tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jų tarnybinių pareigų neatsiejama dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-418-14). Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo aiškinimą, jog minėtų asmenų duomenys buvo peržiūrėti tarnybos tikslais ir teisėtu pagrindu, kai tuo tarpu tokį jo paaiškinimą paneigia byloje esantys įrodymai. Šiuo atveju atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas, jau žinodamas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jam pareikštus įtarimus, ir toliau neteisėtai (nesant tam teisinio pagrindo) jungėsi prie duomenų bazių bei teikė duomenis tretiesiems asmenims, minėti pareiškėjo neteisėti veiksmai nebuvo vienkartiniai, neteisėtus tikrinimus jis atlikdavo nuolat, paprašytas savo pažįstamų asmenų ir veikdamas jų interesais.

Pareigūnas V. Š., pradėdamas eiti pareigas, 2006 m. gruodžio 27 d. prisiekė būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Pažymėtina, kad pareigūnas V. Š., elgdamasis nepateisinamai, priešingai nustatytoms teisės normoms ir tarnybos interesams, asmeninius interesus iškeldamas aukščiau tarnybos interesų, vykdydamas privačių asmenų prašymus, sumenkino policijos įvaizdį. Aukščiau minėti pareiškėjo tyčiniai, kalti, priešingi teisei ir tarnybinės etikos normoms veiksmai vertintini kaip priesaikos sulaužymas ir policijos pareigūno vardo pažeminimas.

Pareiškėjo manymu, skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimus, t. y. tarnybinio patikrinimo procedūra pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta ir atliekama be teisėto pagrindo. Tačiau iš atsakovo pateikto išrašo iš Dokumentų valdymo sistemos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. priimta Tauragės AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, M. N. rezoliucija atlikti tarnybinį patikrinimą pagal T. P. tarnybinį pranešimą Nr. 85-PR2-5678, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas neteisėtai, pažeidus Tvarkos aprašo 10 punkto reikalavimus, kadangi Tvarkos aprašo 10 punkte yra nurodyta, jog „Gavus Tvarkos aprašo 6 punkte nurodytą informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir nustačius, kad dėl pareigūno veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisena, tarnybinis patikrinimas pradedamas ir sustabdomas (išskyrus atvejus, kai pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo ir užbaigti tarnybinį patikrinimą. Tokiu atveju tarnybinis patikrinimas šioje dalyje tęsiamas bei baigiamas laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų). Tarnybinis patikrinimas atnaujinamas ir tęsiamas pasibaigus baudžiamajam procesui ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenai laikantis Tvarkos aprašo reikalavimų“.

Vertinant šiuos skundo argumentus, kad pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimas turėjo būti sustabdytas, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje yra neginčytinai nustatyti tie esminiai faktai (reikšmingos aplinkybės), kurių pagrindu pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl vien tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas nebuvo sustabdytas, nesudaro pagrindo spręsti, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių Įsakymas turėtų būti panaikintas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. aA-3466-492/2020). Teismas sutinka su atsakovo teiginiu, kad pareiškėjas nenurodo, kaip tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas, iki jo atžvilgiu pasibaigs baudžiamasis procesas, būtų kokybiškai įtakojęs jo teises ir teisėtus interesus, taip pat skunde pareiškėjas nenurodo, kokiu būdu šis tarnybinio patikrinimo pradėjimas ir jo sustabdymas galėjo įtakoti pareiškėjo neteisėto elgesio vertinimą ir atsakovo priimto sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjo skunde nurodyta Tvarkos aprašo nuostata yra aktuali skaičiuojant tarnybinės nuobaudos paskyrimo terminą, tačiau atleidimas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą nėra tarnybinė nuobauda. Statuto 39 straipsnio 4 dalis teigia, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio nusižengimo teisenos pabaigos, o kai kompetentinga institucija atlieka tyrimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo, patikrinimo pabaigos dienos. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas numatytas ir Tvarkos aprašo 30 punkte.

Pareiškėjas nesutikimą su įsakymu „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ sieja su tuo, kad Įsakymas priimtas remiantis Išvada, kuri yra neteisėta iš esmės, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimta pažeidžiant pagrindines procedūras bei taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Vertindamas tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūras, teismas pažymi, kad pareigūno atleidimas, kai jis savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra atskiras atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas. Tokiu atveju, skirtingai nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo, net nėra būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, o jei jis atliekamas, visos tarnybinio patikrinimo atlikimo procedūros turi būti taikomos tiek, kiek yra būtina nustatyti neteisėtos veikos elementus bei užtikrinti pareiškėjo teisę į gynybą. Tokiais atvejais reikalaujama tik esminių procedūrų laikymosi. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d. nutarime pažymėjo, jog pagal Konstituciją tinkamas tarnybinio nusižengimo tyrimo procesas yra toks, kai valstybės tarnautojas (pareigūnas) jau tarnybinio nusižengimo tyrimo procese turi realias galimybes gintis nuo jam pareikštų įtarimų padarius tarnybinį nusižengimą; jis turi teisę inter alia turėti savo atstovą, būti informuotas apie tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžią, kartu jam pateikiant turimą informaciją apie jo tariamai padarytą tarnybinį nusižengimą, taip pat teisę pateikti savo rašytinį paaiškinimą dėl minėto tarnybinio nusižengimo, dalyvauti tikrinant su tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis vietoje, o baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą – susipažinti su motyvuota išvada apie tyrimo rezultatus ir visa kita tarnybinio nusižengimo tyrimo metu naudota medžiaga, įskaitant teisę susipažinti su šio tyrimo metu panaudota visa išslaptinta kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, kai ši informacija galėjo (gali) būti perduota pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Tauragės AVPK Šilutės r. PK Veiklos skyriaus tyrėjas V. Š. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašytinai buvo supažindintas su pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo (reg. Nr. 85-PR1-13) bei paprašytas pateikti paaiškinimą iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. V. Š. 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė tarnybinį pranešimą „Paaiškinimas” (reg. Nr. 85-PR2-5982), kuriame nurodė, jog nesutinka, kad savo veiksmais ir elgesiu galimai pažemino policijos pareigūno vardą, sulaužė vidaus tarnybos sistemos (policijos) pareigūno priesaiką, taip pat nurodė, jog paaiškinimas yra nutraukto ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14649-20.

Įvertinus nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą teismas sprendžia, jog Išvadoje nustatyti veiksmai, kad pareiškėjas ne tarnybos tikslais, o trečiųjų asmenų prašomas, prisijungdavo prie policijoje įdiegtų neviešų duomenų naršyklių ir programinių priemonių ir įvairius duomenis perduodavo jų prašiusiems fiziniams asmenims, buvo akivaizdžiai neteisėti, besikertantys su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodytas pareiškėjo elgesys akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos pareigūno vardą ir griauna sistemos autoritetą, minėti pareigūno veiksmai daro įtaką neigiamam visuomenės požiūriui į vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir pačios sistemos veiklą, todėl pripažintina, jog yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo veiksmai atitinka pareigūno vardo pažeminimo teisinę sampratą ir sukelia pasekmes, nustatytas Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant šia veika pažeistus teisės aktus ir konkrečius jų punktus, kaltę dėl šios veikos ir aprašant sukeltas pasekmes.

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Taigi asmens atleidimas iš tarnybos, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra imperatyvi Statute nustatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis.

Teismo vertinimu, pareiškėjo veiksmai buvo susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu, nes jais buvo siekiama tokių tikslų, kurie buvo priešingi/nesuderinami uždaviniams, nustatytiems policijos veiklai bei kurių visuomenė tikisi iš vidaus tarnybos pareigūnų veiklos, o būtent, pareiškėjo veiksmais nebuvo siekiama vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencijos; nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimo ir tyrimo; viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo ir pan. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad atsakovas, surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažemino pareigūno vardą. Buvo nustatyta visuma aplinkybių, reikalingų pareigūno atsakomybei atsirasti. Teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų, vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas.

Nustačius, jog Tauragės AVPK viršininko 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymas Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, netenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas dėl šio Įsakymo panaikinimo.

Pareiškėjo reikalavimai dėl grąžinimo į tarnybą bei darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo yra išvestiniai iš reikalavimo dėl Tauragės AVPK 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-194 „Dėl V. Š. atleidimo iš vidaus tarnybos“ panaikinimo. Konstatavus, jog minėtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, minėti išvestiniai skundo reikalavimai netenkintini.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu - 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo V. Š. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. 85-TE-194, kuriuo jis atleistas iš pareigų, panaikinimo bei grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Netenkinti pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.