- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1S-2172-397/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- E. M.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios E. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria atmetas E. M. skundas dėl Kauno nepilnamečių tardymo izolatoriaus – pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau-Komisijos) 2014-10-21 nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teista 2006-07-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams. 2007-07-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuteista pagal BK 182 str. 1 d. Šiaulių apygardos teismo 2014-04-09 nuosprendžiu nuteista pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-04 nuosprendžiu pakeistas Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, E. M. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 str. 2 d. 3 p. į BK 135 str. 1 d. jai paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Bausmės pradžia 2013-11-29, bausmės pabaiga 2016-02-29.
2014-10-21 Komisijos priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajai E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos padariusi išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog ją galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi nuteistosios E. M. skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis.
Nuteistoji E. M. skunde Kauno apygardos teismui prašė taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad apylinkės teismas neanalizavo visų aplinkybių, neįvertino, kad jos ryšiai su mama stiprūs, tik ji dėl sveikatos ir pajamų stygiaus negali jos lankyti. Be to nurodė, kad pradėjus dirbti pataisos įsaigoje kreipėsi į Ligonių kasą dėl galimybės atlyginti ieškinį, tačiau jai buvo nurodyta, kad įmoka kas mėnesį turi būti ne mažesnė nei 129 Lt, o ji šiuo metu tiek neuždirba. Nukentėjusiajam tai pat negali mokėti žalos, nes neturi jo banko sąskaitos į kurią galėtų pinigus pervesti. Nuteistoji taip pat nesutinka su teismo argumentu, kad ji neįgijusi pakankamų socialinių įgūdžių gyventi laisvėje. Pataisos įstaigoje ji dirba, neturi nei vienos nuobaudos, skatinta už gerą elgesį, būdama laisvėje ieškos darbo, lankys anoniminių alkoholikų sensus, mokės žalą ir padės savo mamai. Dėl paminėto, nuteistosios nuomone, lygtinis paleidimas jai gali būti taikomas.
Nuteistosios E. M. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kuris įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurio nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar tokią išvadą galima daryti, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, kadangi būtina nustatyti tiek formalų, tiek materialų lygtinio instituto taikymo pagrindą.
E. M. atitinka formalųjį kriterijų, tačiau Komisija įvertino aplinkybių visetą ir aukštesniojo teismo nuomone, priėmė pagrįstą sprendimą nuteistosiso atžvilgiu lygtinio paleidimo netaikyti, ką patvirtino ir apylinkės teismas.
Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog E. M. savo gyvenimo būdu neįrodo, kad padarė tinkamas išvadas. E. M. nuteista 3 kartą, iš jų antrą kartą dėl sunkaus smurtinio nusikaltimo. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad E. M. nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas, manytina, gali sukelti problemų savarankiškai gyvenant laisvėje. Komisija savo nutarime nurodė, kad nuteistoji turi tik 9 klasių išsilavinimą, profesijos neįgijusi, neturi pakankamai socialinių įgūdžių reikalingų gyvenimui laisvėje ir su šia Komisijos išvada teismas negali nesutikti, nes būtent tik pataisos įstaigos darbuotojai šias aplinkybes gali nustatyti ir konstatuoti.
Tai, kad nuteistoji dirba, nori rūpintis mama, vertinama teigiamai, tačiau vien teigiamo požiūrio į darbą neužtenka norint jai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Turi būti atlikta tokia bausmės dalis, kuri paveiktų nuteistąją, paskatintų apmąstyti savo netinkamą elgesį, o nesudarytų nuomonę dėl pernelyg švelnus baudžiamumo, kas gali įtakoti lengvabūdišką požiūrį į pačią bausmę.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, teisingai ir objektyviai įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, pobūdį, nuteistąją charakterizuojančius duomenis, socialinio tyrimo bei psichologinės tarnybos išvadose užfiksuotus duomenis, tai yra visas esmines aplinkybes, padarė teisingą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos nuteistąją E. M., bus pasiekti bausmės tikslai ir tai nepažeis teisingumo principo. Todėl naikinti apylinkės teismo nutartį nėra objektyvaus pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistosios E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.