Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2015-12-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-240-962/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-12-29
Bylos Nr.
1-240-962/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-69635-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-240-962/2015
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69635-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2;1.2.4.8.3; 2.10.1.4 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2015 m. gruodžio 29 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-69635-15 medžiaga, kurioje:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „Kleiza ir Ko“, elektromontuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalies padarymu,Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. 2015 m. gruodžio 21 d. apie 10.15 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sutuoktine R. M. metu, tyčia kumščiu smogė nukentėjusiajai R. M. vieną kartą į kairį veido skruostą, tokiu būdu mušdamas R. M. sukėlė fizinį skausmą. Šie V. M. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje požymius.

V. M. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje įrodyta:

Įtariamojo V. M. apklausos protokolu (b.l. 50-52), kuriuo nustatyta, kad kartu su žmona R. M. gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu gyvena pilnametė dukra S. A. M., pilnametis sūnus G. M. ir nepilnametė dukra V. M.. 2015 m. gruodžio 19 d. buvo išvykę į Alytų pas giminaičius, kur jis vartojo alkoholį. Namuose 2015 m. gruodžio 20 d. ryte atsikėlęs išgėrė alaus, pradėjęs tvarkytis pastebėjo, kad iš jo piniginės dingę 70 eurų. Dėl to apie 10.15 val. pradėjo konfliktuoti su sutuoktine, ją kaltino, kad ji paėmė pinigus. Tačiau sutuoktinė nesutiko, dėl to tarp jo ir žmonos R. įvyko žodinis konfliktas, jis būdamas įpykęs kumščiu sudavė savo žmonai R. M. vieną kartą į kairį veido skruostą. Nuo jo suduoto smūgio sutuoktinė jautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio tiek žmona, žmona rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, norėdama skambinti į policiją. Jis supykęs iš žmonos paėmė telefoną ir jį metė į žemę. Telefonas nesudužo, tik iškrito baterija. Jam išėjus į lauką, neužilgo į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė 0,95 promilių girtumą. Dėl savo elgesio labai gailisi, pasižada ateityje prieš žmoną nesmurtauti;

nukentėjusiosios R. M. apklausos protokolu (b.l. 16-19), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 19 d. jų visa šeima, išskyrus sūnų G., buvo išvažiavę į Alytų pas giminaičius, kur sutuoktinis vartojo alkoholį. Kitą dieną 2015 m. gruodžio 20 d. ryte sutuoktinis V. išgėrė alaus, ir būdamas girtas apie 10 val. 15 min. pradėjo priekaištauti, kad iš jo paėmė 70 eurų. Konflikto metu, dukros S. A. akivaizdoje, jos sutuoktinis V. M. jai kumščiu smogė vieną kartą į veido kairį skruostą. Po suduoto smūgio ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Tuo metu ji rankoje laikė mobilaus ryšio telefoną, kuriuo norėjo skambinti į policiją, V. iš jos rankų paėmė mobilaus ryšio telefoną jį metė į grindis. Tada dukra S. A. nuėjusi į savo kambarį iškvietė pareigūnus į namus. Atvykę policijos pareigūnai, sutuoktinį išvežė iš namų. Dėl suduoto smūgio veidas paraudo, vėliau patino, pas gydytojus, teismo ekspertus nesikreipė. Dėl numesto mobilaus ryšio telefono Nokia pretenzijų savo sutuoktiniui neturi, telefonas yra veikiantis. Tai pirmas sutuoktinio panaudotas smurtas, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje ji nereiškia;

liudytojos S. A. M. parodymais (b.l. 23-25), kuriais nustatyta, kad ji gyvena kartu su tėvais, adresu (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 19 d. tėtis pas giminaičius svečiuose išgėrė alkoholio, kitą dieną 2015 m. gruodžio 20 d. apie 10 val., jai būnant savo kambaryje, išgirdo tėvų tarpusavio konfliktą. Jai maždaug po penkiolikos minučių išėjus iš kambario, pamatė kaip tėvai tarpusavyje konfliktuoja ir konflikto metu V. M. kumščiu smogė vieną kartą mamai R. M. į kairį veido skruostą. Ji sušuko, kad kvies policiją, mama tuo metu rankoje laikė savo telefoną ir juo norėjo skambinti į policiją, tačiau tėtis iš mamos rankų ištraukė jos mobilaus ryšio telefoną ir jį metė į grindis, telefonas nesudužo, tik iškrito baterija. Nuėjusi į savo kambarį ji iškvietė policiją. Tėvų konfliktą matė tik ji. Atvykę policijos pareigūnai tėtį išvežė iš namų, o mama dėl smurto artimoje aplinkoje parašė pareiškimą. Po mamai suduoto smūgio, jos kairys veido skruostas buvo paraudęs, po valandos patino, tačiau mama pas medikus nesikreipė. Tai pirmas kartas, kai tėtis pakėlė prieš mamą ranką. Tėtis jos atžvilgiu smurto nenaudojo;

R. M. protokolu-pareiškimu (b.l. 3), kuriuo nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 20 d. apie 10.15 val. sutuoktinis namuose ranka jai sudavė į veidą;

2015 m. gruodžio 20 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b.l. 6), iš kurio nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 20 d. apie 10.15 val. V. M. namuose ranka sudavė į veidą sutuoktinei R. M.;

Įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 11-14), nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas mūrinis su pusrūsiu;

asmens blaivumo testu (b.l. 26), iš kurio matyti, kad V. M. 2015 m. gruodžio 20 d. 12.20 val. nustatytas 0,95 promilių girtumas;

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo V. M. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo, įrodyta. Kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bausme – laisvės apribojimu, įpareigojimu būti namuose ir dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (b.l 58-60). Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika žmogaus sveikatai, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 dalies 9 punktas).

V. M. baustas administracine tvarka 8 kartus, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas. V. M. dirba, neteistas, pažadėjo daugiau nesmurtauti, todėl, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skiriama bausmė – laisvės apribojimas yra tinkama bausmė kaltinamąjam.

Siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir įgyvendinant bausmės paskirtį, atsižvelgiant į nusikalstamus padarinius, tikslinga V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi V. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., V. M. paskirtą teismo baudžiamuoju įsakymu bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir mokslu.

Remiantis BK 42 straipsnio 6 dalimi skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. gruodžio 20 d. 11.30 val. iki 2015 m. gruodžio 21 d. 12.20 val. – vieną parą, prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti V. M., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam V. M., kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Indrė Petrokienė