Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. S. ir A. U. atstovo advokato E. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria išteisintojo V. T. sumokėti 500,00 litų už gynėjo paslaugas apeliacinės instancijos teisme buvo pripažinti proceso išlaidomis ir ši suma išteisintajam solidariai priteista iš A. S. ir A. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. ir A. U. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka.

A. S. ir A. U. atstovas teigia, kad Kauno apygardos teismo 2012m. balandžio 30d. nutarties apskundimo terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, todėl šios nutarties apskundimo terminas turi būti atnaujintas, o pats skundas tenkintas.

Skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl ji turi būti panaikinta. Teismas priimdamas nutartį nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija Nr. B3-364, kurioje nurodyta, kad išteisintojo gynėjo paslaugoms apmokėti apmokamų išlaidų dydis turėtų būti nustatomas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintose taisyklėse nustatytus dydžius. Pagal šias taisykles išteisintojo advokatui galėjo būti priteista ne daugiau kaip 80 litų suma.

Advokato įsitikinimu, teismas nepagrįstai nutartyje nurodė, jog patirtos išlaidos yra pagrįstos. Teismas netinkamai įvertino bylos sudėtingumą bei jos apimtis. Skunde pažymima, kad byla jau buvo nagrinėjama apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir prašomos atlyginti išlaidos buvo susiję tik su apeliacinio skundo baudžiamojoje byloje nagrinėjimu teisme.

Motyvuojamoji dalis

A. S. ir A. U. atstovo advokato skundas atmestinas.

Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.

Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu V. T. buvo išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 154 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis nuosprendis buvo apskųstas Kauno apygardos teismui. Apeliacinius skundus pateikė privatūs kaltintojai. V. T. apeliacinės instancijos teisme gynė advokatas, kuriam už suteiktas paslaugas išteisintasis sumokėjo 500 litų. Apeliacinės instancijos teismas privačių kaltintojų apeliacinius skundus atmetė.

Lietuvos Respublikos BPK 103 straipsnyje yra nurodyta, kas laikytina proceso išlaidomis. Šios straipsnio pirmos dalies šeštame punktas leidžia daryti išvadą, jog proceso išlaidų sąrašas nėra baigtinis, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas turi diskreciją konkrečias išvadas pripažinti proceso išlaidomis. Lietuvos Respublikos BPK 105 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. T. sumokėtas pinigines lėšas advokato paslaugoms apmokėti procesinėmis išlaidomis.

A. S. ir A. U. atstovas ginčija priteistos sumos dydį. Skundą nagrinėjančios kolegijos įsitikinimu, priteistos sumos dydis nelaikytinas per dideliu. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Minėto straipsnio trečiojoje dalyje yra nustatyta, kad nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taigi iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad apmokėjo už advokato paslaugas dydis yra advokato ir kliento susitarimo reikalas, tuo pačiu įstatymas nustato tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti tariantis dėl advokato paslaugų apmokėjimo.

Kaip jau minėta nekyla jokių abejonių, kad išteisintasis advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 500 litų. Advokato paslaugų išteisintajam prireikė, dėl A. S. ir A. U. veiksmų, t. y. jie apeliacine tvarka apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Vertinant priteistinos sumos dydį, nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog jis yra aiškiai per didelis, neadekvatus suteiktoms teisinėms paslaugoms, sugaištam laikui, teisme spręstų klausimų sudėtingumui, advokato kvalifikacijai, jo aktyvumui apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju, nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad išteisintasis bandytų pasipelnyti iš privačių kaltintojų, dirbtinai padidindamas savo išlaidas advokatui. Taigi mažinti ar tuo labiau apskritai nepriteisti V. T. patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nėra jokio pagrindo.

Skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas proceso išlaidų priteisimo klausimą privalėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 metų konsultacija Nr. B3-364 bei Vyriausybės nutarimu Nr. 69 „Dėl advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“. Toks skundo teiginys yra nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas visų pirma yra pagrįstas įstatymų nuostatomis, joms neprieštaraujantis. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra išaiškinęs, kad aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai (ir tų teismų teisėjai) negali kištis į žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjamas bylas, teikti jiems kokių nors privalomų ar rekomendacinio pobūdžio nurodymų, kaip turi būti sprendžiamos atitinkamos bylos, ir panašiai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnį, teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Taigi skundo nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultaciją Nr. B3-364 neturi teisinio pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms A. S. ir A. U. atstovo advokato E. M. skundas atmestinas ir paliktina galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis.

Pažymėtina, kad A. S. ir A. U. atstovo advokato E. M. skundas buvo priimtas nagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, šiame teisme buvo sudaryta skundą nagrinėsiančių teisėjų kolegija, nustatyta posėdžio data ir laikas. Dėl šių priežasčių nėra tikslinga aptarinėti skundo padavimo terminų klausimų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. ir A. U. atstovo advokato E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.