Kauno apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėja Birutė Drozdienė, sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. J., Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei Vidai Gagienei, UAB „Kauno vandenys“ atstovui Gediminui Rudžiui, išnagrinėjo R. J. skundą administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme gautas R. J. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimą, kuriuo jis pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51⁶ str. 2 d. ir jam paskirta 173 eurų dydžio bauda.

Administracinio teisės pažeidimo 2016-03-14 protokolas R. J. surašytas nustačius, kad iš jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno r, pietinėje dalyje, esančio fekalinės kanalizacijos šulinio, į aplinką prasiskverbė buitinės nuotekos. Vadovaujantis Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (2015 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. D1-744 redakcija) patvirtintų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11p., nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už jo techninę būklę. Būdamas Nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininku, R. J. neužtikrino reikalavimus atitinkančio nuotekų sistemos sandarumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (2007 m. spalio 26 d. įsakymo Nr. D1-515 redakcija) patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, nustatančio, kad turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą, reikalavimus ir dėl to Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. AM-KAUN-54186483-16 R. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51⁶ str. 2 d. 173 eurų bauda.

Teismo posėdžio metu R. J. palaikė savo skundą ir parodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, adresu (duomenys neskelbtini) turi nuosavybę. Turi įmonę ir buvo priverstas išpirkti sklypą. Daugelis tinklų nebuvo įtraukta į planus. Yra suprojektuoti skypai. Prie pastato yra lietaus šuliniai. Visą laiką matė, kad šalia yra šuliniai, bet į tai nekreipė dėmesio, nes niekada juose nebuvo vandens. Planavo juos panaikinti. Tačiau ši linija atsigavo ir per ją pradėjo tekėti didelis kiekis fekalijų. Jis ėmėsi priemonių sutvarkyti aplinką. Norėjo išsiaiškinti kaip sutvarkyti, bet jį apkaltino, kad jis teršia aplinką. Buvo nubaustas. Tačiau mano, kad jam kaip vienam fiziniui asmeniui nepavyktų sutvarkyti, nes ta linija susisiekia su pagrindine magistrale. Ta linija jam net nepriklauso, ji palikta ir niekam nepriduota. Mano, kad neteisingai nubaustas, nors savo iniciatyva ėmėsi tvarkyti avarijos padarinius. Yra atšaka, kuri neturi šeimininkų, tačiau kadangi jam nepriklauso, tai negalėjo atlikti darbų. Matė, kad šulinys ne lietaus kanalizacija. Pagal seną projektą turėjo būti siurblinė. Kiekvienais metais kiek yra šulinių visi buvo uždengti. Jie tik antri metai tvarkosi. Ne šulinio uždengime problema. Jis uždengė šulinį mediniu karkasu. Teritorijos neteršia. Ten dar buvo dujų vamzdynas, kuris niekur neprijungtas. Jis nežinojo, kad yra kanalizacija. Savo lėšomis įsivedė kanalizaciją. Teritorijoje yra daug šulinių. Linija niekur nepažymėta. Sklypai yra suformuoti. Plane sužymėta 11 lietaus šulinių, kurie jam priklauso pagal dokumentus. Įsigijant žemės sklypą, jam nebuvo paskirta jokių įpareigojimų, nepažymėtos apsaugos zonos.

Jis teritoriją visą laiką šienaudavo. Registrų centre buvo parašyta, kad statinys pažeistas. Jis savo noru bandė tvarkytis. Inspektoriai ne kartą lankėsi ir niekada nebuvo įtarimų, kad yra veikianti kanalizacija.

Departamento atstovė Vita Gagienė palaikė savo atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad Departamento Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas Gražvydas Bartkus 2016 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-54186483-16 R. J. skyrė 173 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51⁶ straipsnio 2 dalį. R. J. nubausta už tai, kad iš žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Kauno r. sav., pietinėje dalyje esančio fekalinės kanalizacijos šulinio, priklausančio R. J., buitinės nuotekos prasiskverbė j aplinką; būdamas nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininku. R. J. neužtikrino reikalavimus atitinkančio nuotekos sistemos sandarumo ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 7.2 punkto, nustatančio, kad turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą, reikalavimus.

R. J. veika kvalifikuota pagal ATPK 51⁶ str. 2 d., kurioje numatyta, kad nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į| aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus - užtraukia baudą piliečiams nuo penkiasdešimt septynių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų ir pareigūnams - nuo vieno šimto septyniasdešimt trijų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų.

Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629, 11 punkto reikalavimus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

Pagal Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 7.2 punkto reikalavimus nuotekų surinkimo sistemoje turi būti užtikrintas reikalavimus atitinkantis sandarumas, kad nuotekos neprasiskverbtų į aplinką ir vanduo iš aplinkos nepatektų į sistemą.

R. J. savo skunde nurodo, kad jis nėra kanalizacijos šulinio savininkas, todėl jam administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai. Institucija, priėmusi administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą, nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais.

Departamento Kauno rajono agentūrai 2016 m. vasario 17 d. patikrinus (patikrinimo aktas Nr. KAP-17) informaciją apie galimą aplinkos teršimą (duomenys neskelbtini) Kauno r.sav., nustatyta, kad kitos paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypas (kadastrinis Nr.5247/0009:67) (toliau - Sklypas) bendrosios nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) Sklype esantys statiniai: pastatas- Katilinė (unikalus Nr. 5299-3003-7039), pastatas - Transformatorinė (unikalus Nr. 5299-3003-7046), kiti inžineriniai statiniai - Kiemo statiniai, tame tarpe - kanalizacijos šuliniai kll-kl8 (1/1 priklauso pastatui Nr.5299-3003-7039) nuosavybės teise priklauso R. J.. Apžiūrint sklypą, jo pietinėje dalyje, šalia apleisto ir nenaudojamo katilinės pastato matėsi 2 m skersmens plastikinio kanalizacijos šulinio viršus be dangčio, kuris beveik iki pat kraštų buvo užpildytas buitinėmis nuotekomis. Pats šulinys ir aplink esanti teritorija užtvindyta iš šulinio besiveržiančiomis (vertinant vizualiai) buitinėmis nuotekomis. Nuotekomis buvo apsemtas apie 10x15 m plotas, apsėmimo gylis apie 0,1 m. Apytikris į aplinką (žemės paviršių) patekusių nuotekų tūris yra 15 m ³. Nuotekos susimaišo su žemės paviršiumi atitekančiu polaidžio vandeniu.

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. J. pateikto Sklypo ir gretimų teritorijų detalųjį planą, paaiškinimą, Nekilnojamojo turto registro išrašą, Patikrinimo aktą Nr.17, ir Patikrinimo aktą Nr.18, Faktinių aplinkybių patikrinimo aktą, nustatyta, kad, Sklypo kiemo statiniai (tarne tarpe - kanalizacijos šuliniai k ll-k18) nuosavybės teise priklauso R. J., iš Sklypo pietinėje dalyje, šalia apleisto ir nenaudojamo katilinės pastato esančio 2 m skersmens plastikinio kanalizacijos šulinio viršaus be dangčio, veržėsi nuotekos, į aplinką (žemės paviršių) patekusių nuotekų tūris buvo apie 15 m³. Nuotekos maišėsi su žemės paviršiumi atitekančiu polaidžio vandeniu. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo atliktas UAB(duomenys neskelbtini) neplaninis patikrinimas (Patikrinimo aktas Nr.18), kurio metu nustatyta, kad šios bendrovės nuotekos nuvedamos į UAB „Kauno vandenys" priklausančią (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią fekalinės kanalizacijos trasą. Apžiūrėjus prie pagrindinio įėjimo į pastatą esantį šulinį (Plane pažymėtas Nr. 44), jame matėsi patvanka, užsukus pastate vandentiekio sklendę (nutraukus vandens tiekimą į pastatą), į šulinį atitekančių nuotekų debitas nesumažėjo. Taigi, nuotekos į šulinį Nr. 44 atiteka atšaka nuo pietinėje Sklypo dalyje esančio šulinio (Plane pažymėto Nr. 181), t.y. išlikusia sena fekalinės kanalizacijos trasos atšaka, priklausančia fiziniam asmeniui R. J.. Kaip nustatyta Sklypo dalies, priklausančios UAB (duomenys neskelbtini) neplaninio patikrinimo metu, iš šios atšakos gale esančio šulinio Nr. 181 į aplinką (žemės paviršių) yra prasiveržusios buitinės nuotekos (išsiveržusių nuotekų tūris apie 15 m³).

Patikrinimo metu buvo paimti į aplinką besiveržiančių nuotekų mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti (tai patvirtina Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių paėmimo ir matavimo protokolas). Atlikus tyrimus pagal Tyrimų protokolo Nr. P-VAKKR-2016-V/59 duomenimis nuotekose buvo 340 mg/l O2, kai didžiausia leistina koncentracija yra 40 mg/l O2.

R. J. paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių 11 punktas).

Kadangi būtent iš R. J. nuosavybės teise priklausančio kanalizacijos šulinio išsiveržė ir į aplinką išsiliejo nuotekos, jam pagrįstai paskirta 173 eurų bauda pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį. Todėl prašo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno rajono agentūros vyriausiojo specialisto nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KAUN-54186483-16 palikti galioti, o R. J. skundo netenkinti.

Suinteresuotas asmuo AB “Kauno vandenys” atstovas Gediminas Rudys parodė, kad tikrinimo metu, kuriame jis dalyvavo, sakė, kad nerašytų protokolo, nes galimai tai nėra įrodyta, bet jo niekas neklausė. Aktą pasirašė, bet jo nuomonės niekas neklausė. Jo parašas yra tik ant akto kuris užpildytas ranka. Jis savo nuomonę išsakė žodžiu. Vėliau tikrindami nuotekų atsiradimo priežastis trasoje, Garliavoje, Vytauto g., rado pajungimą, kuris buvo fizinis pajungimas. Vytauto gatvėje yra kamera. Kauno vandenys užsandarino trasoje, nutiestoje nuo Garliavos link Kauno miesto, esančią sklendę ir siurblinę ir R. J. sklype nuotekų tarša nutrūko. Jis perdavė klausimą vadovybei spręsti. Dėl trasos, tai pas R. J. yra atšaka. Ji niekur nepažymėta planuose, yra bešeimininkė, tai niekas negalėjo žinoti, kad ji ten yra. Jei kažkada statė gamyklą, tai gal buvo daryti šuliniai. Jei objektas nebaigtas, tai nepriduota ir nepažymėta. Šiuo atveju ties projektine dalimi, ranga buvo paskutinis etapas ir geodezinikų nepasiekė, todėl planuose liko nepažymėta. Betono užpylimas gal būtų padėjęs. Gal buvo vamzdžiai, gal “metalistai” nupjovė. Atšaka „Kauno vandenims“ nepriduota. Fiziškai yra paklota ir nepadaryti geodeziniai matavimai. Kiekvienoje siurblinėje yra siurbliai, yra atbuliniai vožtuvai. Vytauto g. buvo užsandarinta ir viskas baigėsi. Polydis neturėjo įtakos. Buvo duota užduotis, buvo viskas užaklinta. Jei nėra pažymėta trasa, tai nėra apsaugos zonos. Dangtis nebūtų padėjęs. Nežino kiek ertmių yra siurblinėje. Niekas nežinojo, kad ta trasa yra. Galėjo būti ir avarinė situacija nuo senumo, galėjo būti nuo piktų kėslų. Siurblinėse dangtis yra tik dėl to, kad kas nors neįkristų.

Liudytojas G.B. parodė, kad buvo gautas iš bendrojo pagalbos centro skundas, kad iš šulinio veržiasi nuotekos ir teršia pievą. Reaguojant buvo nuvažiuota į vietą. Pranešimas pasitvirtino. R. J. Sklypo pietinėje dalyje rado kanalizacjos šulinį, iš kurio veržėsi nuotekos. Išsiaiškino, kad sklypas priklauso UAB (duomenys neskelbtini) Registrų centre buvo įvardinta, kad tai kanalizacijos šuliniai. R. J. patvirtino, kad jam priklauso šulinys. Pateikė detalųjį teritorijos planą. Plane buvo pažymėtas šulinys ir naikinama trasa. Bandė išsiaiškinti kas teršėjas, kreipėsi pagalbos į UAB „Kauno vandenis“. Nustatyta, kad trasa bešeimininkė. Tikrinimo metu buvo kviečiamas Kauno vandenų atstovas. Kauno vandenys trasą užaklino. R. J. kaip nuotekų savininkas, atsako už tai, todėl jam buvo surašyta protokolas. Iš kur atiteka nuotekos į šulinį nepavyko nustatyti. R. J. pažeidė nuotekų tvarkymo reglamentą. Jis kaip savininkas atsakingas už priežiūrą. Nuotekos tikrai ne iš R. J. sklypo. R. J. žinojo, kad jo skype yra toks šulinys. Anksčiau nebuvo žinoma, o išaiškėjo tik šiais metais.

Teismas ištyrė ir rašytinę skundo medžiagą: Faktinių aplinkybių patikrinimo aktu 2016-03-01, Kauno rajono agentūros vyriausiasis specialistas G. B., dalyvaujant Alšėnų sen. Seniūnui A. S., UAB „Kauno vandenys“ atstovui Gediminui Rudžiui patikrinimo metu nustatė, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno rajone (kadastrinis Nr. 5247/0009:67), pietinėje dalyje esantis kanalizacijos šulinys iš kurio 2016-02-17 (patikrinimo aktas Nr. KAP-17) buvo fiksuotas buitinių nuotekų persipylimas per šulinį į aplinką. 2016-02-17 buvo paimti nuotekų mėginiai. 2016-02-22 tyrimų protokolo duomenimis teršalų kiekis nuotekose buvo 340 mg./CO₂ , kai leistina didžiausia koncentracija 40 mg./CO2. Šiuo metu nuotekų žemės paviršiuje nėra, kadangi jos, pasibaigus polaidžiui bei nesant paviršinių nuotekų pritekėjimo, per šulinį subėgo į senos nuotekų trąsos atšaką ir per UAB (duomenys neskelbtini) nuotekų surinkimo sistemą nutekėjo į UAB „Kauno vandenys“ priklausančią fekalinės kanalizacijos trasą. Minėtame šulinyje nuotekų lygis svyruoja apie 1,5 m. gylyje nuo žemės paviršiaus. Periodiškai (maždaug kas 20-30 min. intervalais) matomas staigus pritekėjimas bei lygio pakilimas, trunkantis keletą minučių. Po to nuotekos nuteka sena trasos atšaka į trasą(duomenys neskelbtini) gatvėje. Toks kiekis nuotekų galimai atiteka bešeimininke, niekur nepažymėta spaudimine trasa, ateinančia nuo UAB „Kauno vandenys“ fekalinės kanalizacijos, esančios Vytauto gatvėje.

Priede prie patikrinimo akto R. J. 2016-03-01 paaiškinimu, įsipareigojo užaklinti ir likviduoti šulinį, esantį(duomenys neskelbtini), kai per bešeimininkės linijos magistralę „Kauno vandenys“ sustabdys nuotekų pritekėjimą iš magistralės esančios Vytauto g. (b.l.7).

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas reglamentuoja asmenų santykius, atsirandančius tiekiant geriamąjį vandenį, tvarkant nuotekas, kad būtų užtikrinta abonentų, geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų, nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių asmenų teisėtų interesų apsauga ir ginamos vartotojų teisės.

Kaip nustatyta šioje byloje, nuotekų trasa, iš kurios išsiveržė nuotekų turinys, yra bešeimininkė. R. J., įsigydamas žemės sklypą su juose esančiais statiniais nebuvo informuotas apie jo žemėje esančią nuotekų trasą, todėl negali būti pripažintas atsakingu už jos ar jos priklausinių ar padarinių tvarkymą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 str.1d.4p. teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo R. J. skundą patenkinti.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 15 d. nutarimą, kuriuo R. J. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 51⁶ str. 2 d. ir jam paskirta 173 eurų dydžio bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.