Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Inai Visockienei, dalyvaujant ieškovui F. G., atsakovei K. G., jos atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo F. G. patikslintą ieškinį atsakovei K. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir atsakovės K. G. priešieškinį ieškovui F. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytojas P. K. parodė, kad ieškovas F. G. yra jo kaimynas. K. tai gyvendavo pas F., tai ne. F. sakė, kad ją išvarydavo iš namų. Apie santuoką nežinojo. K. praėjusį pavasarį jam skambino du kartus ir siūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pasimylėti.

Liudytojai L. A. ir D. A., atsakovės sūnūs, parodė, kad mama dažnai grįždavo iš ieškovo namų (duomenys neskelbtini) į savo namus (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą grįžo su daiktais naktį. Grįžusi dėl sužalojimų nesiskundė ir jie jokių sužalojimų nematė. Apie mamos ir ieškovo vestuves nežinojo, sužinojo po santuokos sudarymo. Negali patvirtinti, kad ieškovas smurtavo prieš atsakovę.

Liudytoja S. K., atsakovės dukra, parodė, kad mama atsakovė dažnai grįždavo iš ieškovo namų, skųdavosi ieškovo elgesiu, sakydavo, kad ieškovas ją muša. Apie ieškovo ir atsakovės santuoką sužinojo tą pačią dieną, kai jie susituokė. Prieš metus, nepamena, kada, matė mėlynę ant atsakovės kojos. Vykstant skyrybų procesui ieškovas buvo atvažiavęs pas mamą ir prašė taikytis, tačiau ji kategoriškai atsisakė.

Liudytoja D. T. parodė, kad yra K. kaimynė. Ji kurį laiką gyvendavo tai (duomenys neskelbtini), tai (duomenys neskelbtini). Apie santuoką nežinojo. K. kelis kartus skundėsi, kad Felikas ją skriaudžia, muša. Prieš metus, dar iki santuokos sudarymo, yra mačiusi mėlynę ant atsakovės rankos. Nieko daugiau apie jų bendrą gyvenimą nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas F. G. ir atsakovė K. G. susituokė (duomenys neskelbtini) Plungės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Santuokoje bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto ir kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, vaikų nesusilaukė (b.l. 8, 12-14). Ieškovas iki santuokos sudarymo yra įgijęs nekilnojamojo turto ir automobilį, kurie jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nėra dalintini (b.l. 9-11, 14). Sutuoktiniai kartu nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2015 m. vasario mėnesio.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.).

2015-10-15 nutartimi, prieš sprendimo paskelbimą į teismą atvykusių šalių prašymais suteikti galimybę susitaikyti, atnaujinus bylos nagrinėjimą, buvo paskirtas 3 mėnesių terminas sutuoktiniams susitaikyti ir šiam laikui bylos nagrinėjimas sustabdytas. Per šį terminą sutuoktiniams susitaikyti nepavyko. Nebegalima tikėtis, kad sutuoktiniai vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.). Ieškovas kaltina atsakovę neištikimybe. Atsakovės prašymu apklausto liudytojo P. K. parodymai, kad atsakovė jam pati kelis kartus skambino ir siūlė pasimylėti, kartu vertinant šalių amžiaus skirtumą, leidžia manyti, kad ieškovo įtarimai nėra kilę be pagrindo, tačiau atsakovės neištikimybės fakto neįrodo. Atsakovė taip pat kaltina ieškovą neištikimybe. Tačiau tai patirtinantys jokie įrodymai į bylą nepateikti.

Atsakovė po bylos sustabdymo 2016-01-21 teismo posėdyje pateikė (duomenys neskelbtini) savaitinius priedus (duomenys neskelbtini) 2015-12-29 - 2016-01-04 Nr. 52(1026), 2016-01-05 - 2016-01-11 Nr. 1(1027), 2016-01-12 - 2016-01-18 Nr. 2 (1028), kuriuose pažinčių skiltyse išspausdintas skelbimas „Pagyvenęs vyriškis nori sutikti gerą gyvenimo draugę. Tel. (duomenys neskelbtini). (PL)“ (b.l. 93 voke). Paaiškino, kad skelbimuose nurodytas ieškovo telefono numeris ir šie skelbimai patvirtina, kad ieškovas susitaikymo laikotarpiu ieškojo kitos moters, t.y. buvo jai neištikimas. Ieškovas paaiškino, kad jokių skelbimų į laikraštį nedėjo, tai padarė atsakovė apgaulės būdu iš jo giminaičio sužinojusi naują jo telefono numerį, sulaukęs keistų skambučių buvo nuvykęs į laikraščio redakciją (duomenys neskelbtini), tačiau jam ten paaiškino, kad nėra galimybės nustatyti, kas užsakė skelbimą. Laikraščio leidėjas į teismo užklausimą pateikė informaciją, kad skelbimą pažinčių skiltyse 2015-12-28 užsakė pagyvenusi, neaukšto ūgio moteris, o 2016-01-12 į (duomenys neskelbtini) redakciją atėjęs vyresnio amžiaus vyras teiravosi, kieno užsakymu įdėtas sklebimas (b.l. 96). Taigi atsakovės pateikti laikraščiai ieškovo neištikimybės neįrodo. Ieškovo paaiškinimai ir laikraščio leidėjo pateikta infomacija, leidžia daryti atitinkamas išvadas apie atsakovės procesinį nesąžiningumą.

Objektyvių duomenų apie sutuoktinių neištikimybę vienas kitam byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms LR CK 3.60 str. 3 d. nustatytos prezumcijos netaikytinos.

Šiuo atveju atsakovė, kaip nustatyta šalių paaiškinimais bei liudytojų parodymais, sutuoktinio, įtariant neištikimybe, buvo išvaryta 2015-02-13 ir grįžo gyventi pas savo vaikus į socialinį būstą Telšiuose. Ieškovės pateikti išrašai iš medicininių dokumentų (b.l. 78, 79, 83-84) nepatvirtina, kad sutuoktinis po santuokos sudarymo nuo 2015-01-20 iki 2015-02-13 ir vėliau jau gyvenant atskirai būtų prieš ją smurtavęs. Šios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovės prašymu liudytojais apklausti trys jos vaikai. Bylos duomenimis, ieškovas galimai yra smurtavęs prieš atsakovę iki santuokos sudarymo. Tai, kas tarp šalių vyko iki santuokos sudarymo, sprendžiant asmens kaltės dėl santuokos nutraukimo klausimą, reikšmės neturi.

Atsakovė nurodo, kad ieškovas su ja iki santuokos sudarymo elgėsi blogai ir netinkamai – smurtavo, nuolat išvarinėjo iš namų, tačiau ji tuokėsi su ieškovu, nes tikėjosi, kad susituokus ieškovas pasikeis. Ieškovas teigia, kad tuokėsi įkalbėtas atsakovės. Atsakovė turto neturi, visą gyvenimą gyveno ir šiuo metu su dviem pilnamečiais vaikais gyvena socialinime būste. Ieškovas turi jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojojo turto (b.l. 8, 9-11). Atsakovės paaiškinimais ir liudytojų parodymais, atsakovės artimiausi žmonės – vaikai ir kaimynai apie santuokos sudarymą nežinojo, dukra sužinojo tik santuokos dieną, nors šalys jau kurį laiką su pertaukomis kartu gyveno. Atsakovei santuoka su ieškovu yra trečioji. Atsakovė, pačios paaiškinimais, su pirmuoju vyru B. išsiskyrė, kad gautų socialinį būstą ir kitas socialines garantijas, tačiau toliau kartu gyveno santuokinį gyvenimą iki vyro B. mirties. Atsakovė teismo posėdyje pripažino, kad pirmoji santuoka buvo nutraukta fiktyviai, siekiant apgauti valstybę, kad gauti valstybės vykdytos socialinės politikos naudą. Atsakovės antroji santuoka, sudaryta 2005-10-14, nutraukta 2009-03-05 sprendimu dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Iš sprendime atskleistų atskovės paaiškinimų, ji su antruoju vyru tuokėsi, nes norėjo jį priregistruoti socialiniame būste, kuriame gyveno (b.l. 76-77). Labai tikėtina vėl siekdama socialinių garantijų. Šios aplinkybės ir priešingi atsakovės paaiškinimai teismo posėdyje, kad antrajam vyrui buvo reikalinga registracija, o sprendime melagingai perteikti jos paaiškinimai, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo. Teismas, atsižvelgdamas į tai bei sutuoktinių amžių ir ypač garbų ieškovo amžių, naiviais ieškovės paaiškinimais apie viltį dėl garbaus amžiaus žmogaus pasikeitimo po santuokos, netiki. Visuma aplinkybių sudaro pagrindą labiau tikėti ieškovo paaiškinimais, kad jis sudaryti santuoką buvo įkalbėtas atsakovės, ir manyti, kad galimai atsakovei siekiant turtinės naudos.

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, visapusiškai rūpintis vienas kitu bei vykdyti kitas įstatyme numatytas pareigas. Esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Taip pat, nustatant sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalu įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą.

Visapusiškai išnagrinėjus bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad abu sutuoktinai nebuvo lojalūs ir tolerantiški vienas kitam, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, abu nesistengė šeimoje kilusių konfliktų išspręsti taikiai, t.y. abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas ir nei vienas jų nesiėmė jokių tinkamų ir efektyvių priemonių santuokai išsaugoti. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovas prašo atsakovei po santuokos nutraukimo palikti iki santuokos turėtą pavardę – Bucevičienė. Atsakovė prašo jai palikti santuokos metu turėtą pavardę – G., nes neseniai pasikeitė dokumentus ir tai kainavo nemažai piniginių lėšų. Nustatyta, kad sutuoktiniai po santuokos sudarymo kartu išgyveno nepilną mėnesį nuo 2015-01-20 iki 2015-02-13. Atsakovė didžiąją gyvenimo dalį turėjo pavardę B., šią pavardę susigražino ir nutraukus antrąją santuoką. Naujas asmens dokumentas išduotas 2015-04-08 (b.l. 63). Atsakovė dėl asmens dokumento pakeitimo kreipėsi jau po to, kai sutuoktiniai kartu nebegyveno. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir bendro gyvenimo trukmę, suprantamas ieškovo noras palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę. Tačiau pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutikimu (LR CK 3.61 str. 3 d.), todėl atsakovei, atsižvelgiant į jos poziciją šiuo klausimu, paliktina santuokinė pavardė – G.

Sutuoktiniai bendrų vaikų ir dalintino turto neturi, duomenų apie kreditorinius įsipareigojimus nėra.

Ieškovas po priešieškinio pateikimo patikslintu ieškiniu, paprašo įpareigoti atsakovę grąžinti jo asmeninius daiktus (kelnes, diržus, striukę) ir priteisti žalos atlyginimą už sugadintą dujinę viryklę. Šiuos reikalvimus įrodinėja tik savo paties paaiškinimais, kurie momentais, labiausiai tikėtina dėl garbaus amžiaus ir natūralių senėjimo procesų, nėra nuoseklūs. Jokių šiuos reikalavimus pagrindžiančių objektyvių įrodymų ieškovas nepateikė. Šie reikalavimai neįrodyti, todėl atmestini.

Atsakovė priešieškinio reikalavimų dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti jai asmeninius iki santuokos įgytus daiktus grąžinimo atsisakė, nes nėra juos patvirtinačių įrodymų (b.l. 62). Atsakovės atsisakymas dalies priešieškinio reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (LR CPK 293 str. 4 p.). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 294 str. 2 d.). Kadangi atsakovė dėl šios priešieškinio dalies nesumokėjo žymino mokesčio, atsisakius priešieškinio dalies reikalavimų, žyminio mokesčio grąžinimo klausimas nespręstinas.

Ieškovas už ieškinį ir patikslintą ieškinį sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį (b.l. 4, 51) ir patyrė 180 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 19, 43). Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, už reikalavimus dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti jai asmeninius daiktus žyminis mokestis nebuvo sumokėtas (b.l. 35), ir patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 80, 81, 82). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (LR CPK 93 str. 2 d.). Šalių priešpriešiniai reikalavimai dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės patenkinti iš dalies proporcingai vienodai, šalių viena kitai atlygintinos žyminio mokesčio išlaidos sutampa, todėl įskaitytinos. Atsižvelgiant į bylos eigą, būtent tai, kad ieškinys papildytas reikalavimu dėl įpareigojimo grąžinti daiktus, kuris atmestas, po priešieškinio, kuriuo pareikštas ir vėliau atsisakytas reikalavimas dėl įpareigojimo gražinti daiktus, priešieškinio reikalavimų atsisakymo priežastis ir tai, kad ieškovui bylos nagrinėjimo teisme metu teisinė pagalba nebuvo teikiama, laikytina, kad ieškinys patenkintas 40 procentų, priešieškinis patenkintas 50 procentų. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams, šalys viena kitai turi atlyginti atitinkamai – atsakovė ieškovui 40 proc., ieškovas atsakovei 50 proc. patirtų teisinės pagalbos išlaidų – t.y. ieškovui atlygintina 72 Eur, atsakovei 250 Eur. Padarius įskaitymą atsakovei atlygintina suma sudaro 178 Eur. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinės pagalbos paslaugų kokybę, atsakovės procesinį elgesį, bei tai, kad ieškovas yra senatvės pensininkas, atlygintina suma mažintina iki 150 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti F. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. G. (ikisantuokinė pavardė B.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – G., G.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priimti atsakovės K. G. priešieškinio dalies dėl ieškovo įpareigojimo grąžinti jai asmeninius iki santuokos įgytus daiktus atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Priteisti iš ieškovo F. G. atsakovei K. G. 150 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.