- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-29
- Bylos Nr.
- II-729-554/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00543-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- D. D.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, - pareiškėjui D. D. ,
administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos įgaliotai atstovei Irenai Biriukovienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto 2010-06-28 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-06-28 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Algimanto Jono Juškevičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 449772 D. D. pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių (KET) 202 p. pažeidimą.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas ir administracinė nuobauda paskirta už tai, kad jis 2010-06-10 apie 11 val. 55 min. Kalvarijos mieste, Kėdainių gatvėje, vairuodamas automobilį Ford Escort, nebuvo užsisegęs įrengto saugos diržo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba paskirtą baudą sumažinti iki 100 Lt.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti administracinę nuobaudą minimu laiku jis važiavo Kėdainių gatve ir, pamatęs paskui jo automobilį važiuojantį policijos pareigūnų automobilį, sustojo netoli sankryžos su Josvainių gatve. Važiuodamas automobiliu pareiškėjas visą laiką buvo užsisegęs saugos diržą. Jo automobilio stiklai netemdyti, tačiau ant galinės sėdynės buvo krovinys, todėl policijos pareigūnai, važiuodami iš paskos, negalėjo matyti, ar jis užsisegęs saugos diržą. Kai prie jo automobilio priėjo policijos pareigūnas, pareiškėjo saugos diržas buvo užsegtoje padėtyje. Pareiškėjas mano, kad nubaustas jis nepagrįstai, be to, jam turėjo būti paskirta minimali 100 Lt bauda.
Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, įgaliota atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, skundo prašė nepatenkinti, o nutarimą skirti administracinę nuobaudą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Įgaliota atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pažeidimo sudėtis pareiškėjo veiksmuose pilnai įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolo, nutarimo skirti administracinę nuobaudą duomenimis, taip pat liudytojų parodymais, kuriais netikėti nėra jokio pagrindo. Nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę nei sunkinančios, nei lengvinančios aplinkybės, todėl pagrįstai paskirta sankcijos vidurkio dydžio bauda.
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.).
Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų (b.l. 7-13) duomenų visuma, taip pat teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina faktines aplinkybes, kad 2010-06-10 apie 11 val. 55 min. Kauno mieste, 2 policijos pareigūnai, būdami šalutinėje gatvėje, pastebėjo pareiškėjo vairuojamą automobilį, kuris pro juos važiavo iš dešinės pusės. Prasilenkiant su šiuo automobiliu, policijos pareigūnai aiškiai matė, jog pareiškėjas neužsisegęs saugos diržo. Automobilio stiklai netemdyti, todėl diržo padėtis buvo aiškiai matyti. Savo tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas taip pat nurodė, kad jie šį pažeidimą pastebėjo vizualiai. Jie vėliau tarnybiniu automobiliu važiavo paskui pareiškėją ir pastebėjo, kaip pareiškėjas važiuodamas ir, pastebėjęs policijos automobilį, užsisegė saugos diržą.
Kelių eismo taisyklių 202 p. įpareigojo pareiškėją, važiuojant automobiliu, užsisegti saugos diržą. Pareiškėjas teigia, kad važiuodamas automobiliu buvo užsisegęs saugos diržą, o policijos pareigūnai negalėjo matyti saugos diržo padėties. Teismas atmeta šiuos pareiškėjo skundo motyvus, taip pat pareiškėjo paaiškinimą, rašytą pažeidimo protokole, kaip prieštaraujančius kitų bylos duomenų, kurie sudaro logiškai nuoseklią įrodymų grandinę, visumai (ABTĮ 57 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad liudytojai (policijos pareigūnai), stovėdami šalia Kėdainių gatvės, aiškiai matė, jog pareiškėjas vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Paskui, važiuodami paskui pareiškėjo automobilį, matė saugos diržą neužsegtoje padėtyje, taip pat pastebėjo, kaip pareiškėjas važiuodamas užsisegė saugos diržą. Policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, rašyto iš karto po įvykio, duomenys visiškai sutampa su pažeidimo protokolo (įtarimo pareiškėjui), nutarimo skirti nuobaudą duomenimis, taip pat liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad šioje situacijoje pareiškėjas siekia išvengti administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos sukeltų neigiamų pasekmių. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas ir liudytojai (policijos pareigūnai) iš anksčiau asmeniškai pažįstami nebuvo, jokių konfliktų tarp jų anksčiau nebuvo (šią aplinkybę pareiškėjas pripažino teismo posėdžio metu). Policijos pareigūnai tik vykdė savo tarnybinę užduotį, todėl jiems melagingai apkalbėti (apkaltinti) pareiškėją nebuvo jokio realaus pagrindo. Teismas šiuos pareigūnus laiko nešališkais ir remiasi jų parodymais (ir tarnybinio pranešimo duomenimis) priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007 ir kt.). Taigi, teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą ir neginčijamą pagrindą išvadai, kad pažeidimo protokolą surašęs bei administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs ir administracinę nuobaudą skyrę pareigūnai padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 202 p. reikalavimus ir jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d., sudėtis. Skiriant administracinę nuobaudą nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat nebuvo nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas iš esmės sutinka su tokia Institucijos pareigūno išvada. Dėl šių priežasčių pareiškėjui iš esmės pagrįstai paskirta straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkis ir mažinti baudą iki 100 Lt nėra jokio teisinio pagrindo. Jokie esminiai ATPK 9 str., 20 str., 24 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 31 – 32 str., 33 str., 35 str., 260 str., 272 str. 284 str., 286 str. pažeidimai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyti. Teismas, tuo pačiu, pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais.
Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys taip pat duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas, kuriame išdėstytos procesinės teisės, pareiškėjui buvo įteiktas, tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimą Institucijoje, suteikta teisė duoti paaiškinimą dėl pareikšto įtarimo. Pats pareiškėjas betarpiškai dalyvavo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime Institucijoje, skunde jokių padarytų esminių procesinių pažeidimų, kurie būtų besąlyginė vada skundžiamam nutarimui panaikinti, nenurodė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens (pareiškėjo) skundo nagrinėjimas viešame teismo posėdyje leidžia pašalinti procesinius pažeidimus, galimai padarytus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą bei skiriant administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d.). Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai, betarpiškai stebėję ir užfiksavę teisės pažeidimą, ištirti bylos rašytiniai įrodymai.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
2010-06-28 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialisto Algimanto Jono Juškevičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 449772, kuriuo D. D. pagal ATPK 134 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 202 p. pažeidimą, palikti nepakeistą ir pareiškėjo D. D. skundo nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.