- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-29
- Bylos Nr.
- AN2-106-185/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Adm. nusižengimo byla Nr. AN2-106-185/2018 Teisminio proceso Nr. 4-32-3-00039-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10.
2018 m. birželio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu K. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK ) 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 422 str. 5 d., 426 str. 5 d., 432 str. 1 d. ir nubaustas: pagal ANK 415 str. 1 d. – 60 Eur bauda, pagal ANK 415 str. 2 d. – 35 Eur bauda, pagal ANK 422 str. 5 d. – 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieniems metams, pagal ANK 426 str. 5 d. – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, pagal ANK 432 str. 1 d. – 35 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d., šias nuobaudas subendrinus apėmimo būdu, K. B. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 900 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Administracinių nusižengimų teisena pagal ANK 415 str. 2 d., 415 str. 3 d. K. B. nutraukta.
K. B. nuobauda skirta už tai, kad 2018-02-17 apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini), Pasvalio r., neblaivus vairavo jam priklausantį sportinį motociklą (nustatytas 1,43 promilės girtumas), be motociklininko šalmo. Stabdomas policijos pareigūnų, nepakluso aiškiam reikalavimui sustoti, kai buvo stabdomas specialiuoju automobiliu, pažymėtu skiriamuoju ženklu „Policija“, įjungus garsinius ir šviesinius signalus. Sportinis motociklas neregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 204, 226 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. B. prašo panaikinti teismo nutarimo dalį dėl jo nubaudimo pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 d., 2 d., 432 str. 1 d. ir administracinių nusižengimų teiseną nutraukti. Nurodo, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, dėl to skundžia tik nutarimo dalį. Administracinių nusižengimų tyrimo ir įrodymų rinkimo procesas iki bylą perduodant teismui vyko akivaizdžiai netinkamai, šio proceso metu buvo padaryti esminiai ANK procesinių normų pažeidimai ir jo kaltė yra grindžiama netinkamais bei neleistinais įrodymais, nepagrįstais įstatymu. Teismas, nagrinėdamas bylą, ne tik neatsižvelgė į esminius pažeidimus, bet ir pats padarė procesinių normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimą ir įrodinėjimą administracinių nusižengimų bylų procese, pažeidimų, pažeisdamas jo konstitucines teises į teisingą teismo procesą ir nešališką teismą. Teigia, kad jis savo žmonai nupirkęs bekelės moto priemonę norėjo ją išbandyti, šiai priemonei nėra keliami reikalavimai kaip motociklams, tačiau teismas į tai visai neatsižvelgė. Pripažįsta, kad šią priemonę vairavo neblaivus ir pažeidė ANK 422 str. 5 d., dėl šio pažeidimo padarymo pergyvena ir gailisi, supranta atsakomybę ir sutinka su nuobauda, tačiau teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Mano, kad teismas netinkamai taikė ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d. materialinės teisės normas, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai pripažino jį kaltu bei skyrė administracinę nuobaudą. Tiek savo paaiškinimuose policijai, tiek teisme išsamiai išdėstė aplinkybes ir nurodė, jog reikalavimo sustoti tikrai negirdėjo ir jo nematė. Pareigūnai jį sulaikė tada, kai motociklas jau buvo pastatytas garaže. Pasiaiškinimą, kurį surašė pareigūnai kompiuteryje, pasirašė jo neskaitęs ir nesusipažinęs su turiniu. ANK 426 str. 6 d. nurodyta, kad aiškiai išreikštas pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę privalo būti išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojuojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiosiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklo pažymėto automobilio švieslentę su užrašų „STOP POLICIJA“ arba „STOP“, tačiau pareigūnai tokių priemonių nenaudojo. Kaip nurodė pareigūnas G. R., motociklą jis vijosi įjungęs tik garsinius ir šviesos signalus specialiu automobiliu su užrašu „POLICIJA“, bet aiškiai neišreiškė ir nustatyta tvarka neparodė, jog stabdė būtent jį. Tik atvažiavę į namus, kai motociklas jau buvo pastatytas garaže, pareigūnai jam aiškino, jog jį vijosi, stabdė. Tokie pareigūnų veiksmai, jo nuomone, nesudaro prielaidos manyti, kad jie jį vijosi, bandė sustabdyti. Jis pareigūnų nematė ir negirdėjo, todėl tikrai negalėjo suprasti, kad jie jį vijosi ar stabdė. Nurodo, kad motociklą vairavo užsidėjęs šalmą, o kadangi buvo šalta, užsidėjo gaubtuvą ant šalmo, ir išvažiavo išmėginti žmonos pramoginio motociklo. Važiavo pievomis, kiemais, grioviais, bendro naudojimo keliais nesinaudojo, juolab kad ir motociklas yra nepritaikytas tokiais keliais važiuoti. Todėl teismas padarė klaidingą išvadą, jog jis motociklu važiavo važiuojamąja kelio dalimi. Jis jokiame eisme nedalyvavo. Be to, net ir tikint pareigūnų parodymais, jie buvo jam už nugaros, ir jis jų niekaip negalėjo nei matyti, nei girdėti, nes jis buvo ant šalmo užsidėjęs kapišoną (tą patvirtino patys pareigūnai), šis pramoginis bekelės motociklas garsiai burzgė, yra triukšmingas. Reikalavimo sustoti negirdėjo ir nematė, todėl mano, jog buvo klaidingai nubaustas pagal ANK 426 str. 5 d. Nurodo, kad visuose policijos automobiliuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, tačiau filmuota medžiaga teismui nepateikta, nors prašė ją išreikalauti. Įvertinus filmuotą medžiagą, būtų galima paneigti prieštaravimus šioje byloje. Specialiosios priemonės – garsinis ir šviesų signalas neužtikrina aiškiai išreikšto reikalavimo sustoti būtent jam. Pareigūnai dažnai vyksta į įvairius iškvietimus įsijungę garso ir šviesos signalus. Pareigūnai nerodė jam nei švieslentės sustoti, nei specialios lazdelės. Mano, kad jis nepažeidė ANK 415 str. 1 ir 2 d., nes jo žmonos motociklas yra priskiriamas sporto inventoriui, o ne transporto priemonei. Šis pramoginis motociklas, pagal turimus dokumentus, negali būti užregistruotas „Regitroje“, nes neturi registravimui reikalingų dokumentų ir pats gamintojas yra nurodęs, jog motociklas yra neregistruojamas ir yra priskiriamas sporto inventoriui bei negali būti naudojamas bendro naudojimo keliuose. Teismas į tai neatkreipė dėmesio, todėl nepagrįstai vadovavosi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 34 p. Ši transporto priemonė taip pat nėra draudžiama civiliniu atsakomybės draudimu ir jai nėra būtina techninė apžiūra. Todėl jis buvo be kaltės nubaustas ir pagal ANK 415 str. 1 ir 2 d. Mano, kad ANK 432 str. 1 d. taip pat nepažeidė, kadangi, kaip nurodė teismui, motociklu važiavo užsidėjęs šalmą, pareigūnai nematė ir negalėjo matyti šalmo, nes ant viršaus buvo užsidėjęs kapišoną, juolab kad pareigūnai jį matė tik iš nugaros. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, turėjo būti vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos principu ir jo atžvilgiu dėl minimų ANK nusižengimų pradėtą teiseną nutraukti. Jo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai, tačiau teismas, priimdamas nutarimą, jo ir liudytojų parodymus vertino kritiškai ir iš esmės rėmėsi tik policijos pareigūnų parodymais. Nurodo, kad pareigūnas viršijo savo įgaliojimus, išvežė iš garažo motociklą, o jį – į policijos komisariatą, neaišku, kodėl nesurašė protokolo vietoje. Teismas, esant prieštaringiems pareigūnų, nukentėjusiojo, liudytojų ir jo parodymams, netyrė visų įvykio aplinkybių, netenkino jo prašymo išreikalauti filmuotos medžiagos, nesiaiškino, ar pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d. Byloje liko neapklausta pareigūnė J. V., seniūnaitis J. V.. Be to, teismas, paskirdamas baudą, netinkamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pavojingumo laipsnį. Taip pat netinkamai vertino visas pirmiau išdėstytas aplinkybes bei nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Veiklos skyrius prašo palikti apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad K. B. nuobauda paskirta sankcijose numatytose ribose, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ANK 652 str. 1 d., apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju K. B. apeliaciniu skundu nesutinka su teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d., teigia, jog šių nusižengimų jis nepadarė, todėl nubaustas nepagrįstai.
Vadovaujantis ANK 569 str. nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 d., teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais, kad įrodymai nagrinėjamoje byloje buvo ištirti ir įvertinti pažeidžiant ANK 569 str. nuostatas ir kartu konstatuoja, kad apylinkės teismas K. B. administracinio nusižengimo byloje įrodymus tyrė ir vertino objektyviai ir nešališkai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas aktyviai tyrė ir rinko įrodymus, teismo posėdyje ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą, apklausė liudytojus, išklausė patį administracinėn atsakomybėn patrauktą K. B., visus bylos įrodymus išsamiai ir detaliai aprašė skundžiamame nutarime, teisingai juos įvertino tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nurodė, kuriais įrodymais grindžiamos išvados dėl apelianto kaltės padarius jam inkriminuotus nusižengimus ir kuriuos įrodymus atmeta bei, remdamasis surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, padarė motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės ir jo padarytų veikų kvalifikacijos bei K. B. paskyrė teisingą nuobaudą. Jokių naujų ir apylinkės teismo dar neįvertintų aplinkybių pažeidėjas savo skunde nenurodo. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, apygardos teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
K. B. apeliaciniame skunde, kaip ir apylinkės teisme, neigia padaręs jam inkriminuotą ANK 426 str. 5 d. numatytą nusižengimą (nepaklusimas policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę), teigdamas, jog jokio reikalavimo sustoti jis negirdėjo ir jo nematė. Tačiau tokius jo parodymus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nutarime, paneigia policijos pareigūno G. R. parodymai, kad jis motociklininką vijosi ir bandė jį stabdyti, įjungęs tarnybinio automobilio garsinius ir šviesinius signalus, tačiau motociklininkas nestojo ir tik didino greitį, kas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, rodo, jog K. B. girdėjo ir suprato būtent jam skirtą reikalavimą sustoti, tačiau jam nepakluso ir nestojo, ką savo pirminiame paaiškinime pripažino ir pats K. B., kuris parodė, jog stabdomas policijos pareigūnų nestojo, nes vairavo išgėręs, nedėvėjo motociklininko šalmo, neturėjo pasiėmęs vairuotojo pažymėjimo. Iš to akivaizdu, kad K. B. versija, jog jis šalmą dėvėjo po megztinio gobtuvu, todėl pareigūnas jo nematė ir dėl to parodė, jog jis važiavo be šalmo, taip pat atsirado tik vėliau ir teismo buvo pagrįstai atmesta kaip nepatikima bei prieštaraujanti kitiems bylos įrodymams, įskaitant ir jo paties pirminiam paaiškinimui. Nors K. B. ir nurodo, kad šį paaiškinimą jis pasirašė jo neskaitęs ir nesusipažinęs su turiniu, apylinkės teismas pagrįstai tokius jo teiginius vertino kritiškai ir juos atmetė, nurodydamas, jog K. B. yra aukštąjį išsilavinimą įgijęs žmogus, yra pajėgus perskaityti trumpą, keturių sakinių tekstą ir suprasti parašo dokumente pasekmes. Be to, kad K. B. paaiškinimas surašytas iš jo paties žodžių, kurį jis perskaitė ir pasirašė, teisme parodė ir pareigūnas G. R., kurio parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, nes jie ne tik sutampa su pirminiu K. B. paaiškinimu, policijos pareigūnės J. V. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, bet ir kitais skundžiamame nutarime aptartais bylos įrodymais, kurie iš naujo nebekartojami. Duomenų, kad G. R. būtų pažinojęs apeliantą ir būtų buvęs suinteresuotas bylos baigtimi, turėtų asmeninį nusistatymą ir veiktų priešingai apelianto interesams, nėra, tokių duomenų nenurodė ir pats K. B., kuris taip pat neigia ir dalyvavimą viešame eisme, nes įvykio metu vairavo motociklą šalikele, o ne važiuojamąja kelio dalimi. Tačiau ir šią apelianto gynybinę versiją apylinkės teismas argumentuotai atmetė, nurodydamas, kad šiuos jo teiginius paneigia jį persekiojusio policijos pareigūno G. R. parodymai, jog motociklininkas važiavo (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g., iš viso gatvėmis važiavo apie 150 m. Kaip ir nurodyta skundžiamame nutarime, šis liudytojas geriausiai matė K. B. važiavimą, nes vyko jam iš paskos, tai matė ir kartu su juo važiavusi pareigūnė J. V.. Be to, ir K. B. pažįstamas B. P., duodamas parodymus laisvo pasakojimo forma, parodė, jog K. B. motociklu važiavo (duomenys neskelbtini) g., ir tik atsakydamas į patikslinančius klausimus jau teigė, kad važiavo kelkraščiu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad B. P. ir kaip liudytojas apklaustas E. Š., kuris tvirtino, kad K. B. važiavo šalia kelio, palei griovį, tačiau jokio griovio neminėjo nei K. B., nei B. P., yra K. B. pažįstami bei įvertinęs tai, kad šie liudytojai motociklininką matė 100–150 m atstumu ir ne visą laiką, t. y. blogiau ir trumpiau nei pareigūnas G. R., jų parodymais nesirėmė dėl jų prieštaringumo bei juos vertino kaip pastangas padėti K. B. ir laikė įrodyta, jog K. B. važiavo kelio važiuojamąja dalimi, t. y. dalyvavo viešame eisme, su kuo aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Apelianto teiginiai, kad jo motociklas neprivalėjo būti registruotas ir draustas, nesudaro pagrindo jo atsakomybei pagal ANK 415 str. 1 ir 2 d. panaikinti, nes apelianto motociklas dalyvavo viešame eisme, kuriame jis dalyvauti neturi teisės, ką savo skunde nurodo ir pats pažeidėjas, kad jo motociklas yra priskiriamas sporto inventoriui ir negali būti naudojamas bendro naudojimo keliuose, todėl apelianto motociklui, kuris turi variklį, o tai reiškia, kad motociklas yra motorinė transporto priemonė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 34 p. prasme, dalyvavus viešame eisme galioja KET 226 p. reikalavimai turėti registraciją, galiojančią techninę apžiūrą ir privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, ko šiuo atveju K. B. motociklas neturėjo. K. B. savo skunde taip pat nurodo, kad teismas neištyrė visų įrodymų, nes liko neapklausta pareigūnė J. V., seniūnaitis J. V., nėra vaizdo įrašų. Šiame kontekste paminėtina, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti nebūtinai turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodinėjimo procesas nereikalauja surinkti maksimaliai visus įrodymus. Procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Teisingą baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinktų objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka apelianto kaltei dėl jam inkriminuotų ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d. numatytų nusižengimų padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi, juolab kad byloje yra J. V. surašytas tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos tiriamo įvykio aplinkybės atitinka kitus bylos įrodymus, įskaitant ir paties apelianto pirminį paaiškinimą, o pažeidėjo minimas seniūnaitis J. V. šiame įvykyje nedalyvavo ir nėra duomenų, kad būtų jį tiesiogiai matęs, todėl jo parodymai nei paneigtų, nei patvirtintų nagrinėjamo įvykio aplinkybių. Taigi apibendrindamas aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog sprendžiant dėl apelianto administracinės atsakomybės pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d., įrodymų vertinimo klaidų nepadaryta, skundžiamame nutarime padarytos išvados dėl šių straipsnių sudėties požymių buvimo K. B. veiksmuose argumentuotos ir pagrįstos, apelianto kaltė visiškai įrodyta pirmiau aptartais ir kitais skundžiamame nutarime nurodytais įrodymais ir abejonių nekelia, todėl K. B. atžvilgiu nutraukti teiseną dėl šių pažeidimų padarymo, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio pagrindo.
Kaip matyti iš skundo, pažeidėjas nesutinka ir su jam paskirta nuobauda, teigdamas, jog teismas netinkamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pavojingumo laipsnį. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, reikšmingas administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimui, neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas visas jas įvertino netinkamai ir apeliantui paskyrė neteisingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad K. B. be kitų nusižengimų padarė ir pavojingus pažeidimus: motociklą vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,43 promilės girtumas, kuris labai artimas ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, nepakluso pareigūnų reikalavimui sustoti, kad jis pripažino tik objektyviu įrodymų nustatytą aplinkybę – girtumą, tačiau neigė visų kitų jam inkriminuotų nusižengimų esmę ir dėl to jo veiksmuose nėra prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi bei taip pat nėra ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Skirdamas pažeidėjui nuobaudą teismas įvertino ir jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, t. y. kad K. B. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas K. B. už jo padarytus nusižengimus paskyrė baudas, mažesnes nei sankcijose numatyti jų vidurkiai, išskyrus nusižengimą, numatytą ANK 415 str. 2 d., už kurį paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti nuobauda, bei pagal ANK 422 str. 5 d. ir 426 str. 5 d. paskyrė privalomas baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimus, kurių trukmes nustatė minimaliems sankcijoje numatytiems laikotarpiams, po ko šias nuobaudas subendrino apėmimo būdu (griežtesnė nuobauda apėmė švelnesnes nuobaudas) ir paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą. Taigi iš aptartų aplinkybių matyti, kad nagrinėjamu atveju K. B. nuobaudos ir galutinė subendrinta nuobauda paskirta tinkamai įvertinus jo padarytų nusižengimų pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, todėl negali būti laikoma per griežta ar neteisinga. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės, priešingai apelianto tvirtinimui, kaip tik leidžia daryti išvadą, kad būtent nurodyto dydžio nuobauda atitinka ANK 22 str. numatytus nuobaudos tikslus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, todėl jos švelninti nėra jokio pagrindo.
Taigi patikrinus bylos medžiagą darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami ir patikimi apelianto administraciniams nusižengimams įrodyti, jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal ANK 426 str. 5 d., 415 str. 1 ir 2 d., 432 str. 1 d. ir 422 str. 5 d., o administracinės nuobaudos taip pat paskirtos ir subendrintos tinkamai, todėl konstatuotina, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. balandžio 23 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą ir K. B. apeliacinio skundo netenkinti.