Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-06-09 · Civilinė byla Nr. 2A-282/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-06-09
Bylos Nr.
2A-282/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Vincas Verseckas, Danutė Milašienė (pran.)
Kategorijos
  • 24.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-282 /2006Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 114.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. birželio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Gintaro Pečiulio ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo atstovui adv. A.Šalkauskui,atsakovo atstovui adv. A.Mališauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo mokslinės komercinės J. Č. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-561-43/2006 pagal ieškovo mokslinės komercinės J. Č. firmos ieškinį atsakovui akcinei bendrovei bankui ,,NORD/LB Lietuva“ dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas mokslinė komercinė J. Č. firma prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ir pripažinti nesudaryta 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį tarp atsakovo AB banko ,,NORD/LB Lietuva” (sutarties sudarymo laikotarpiu buvo AB LŽŪB) ir ieškovo mokslinės komercinės J. Č. firmos, pagal kurią atsakovas buvo įsipareigojęs paskolinti ieškovui 40 000 JAV dolerių. Nurodė, kad 1994 m. gegužės 25 d. sutartimi AB ,,Tauro bankas” suteikė J. Č. 33 000 JAV dolerių paskolą dviejų mėnesių laikotarpiui. Prievolei užtikrinti buvo įkeistas butas, esantis Vilniuje, A. Mickevičiaus g. 7-7, priklausęs J. Č. Ieškovas mokslinė komercinė J. Č. firma su atsakovu AB LŽŪB 1994 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė sutartį dėl 40 000 JAV dolerių paskolos suteikimo, įkeičiant tą patį butą. Įregistravus notarinę įkeitimo sutartį, ieškovas sužinojo, kad 40 000 JAV dolerių buvo atiduoti AB ,,Tauro bankas” ankstesnės paskolos padengimui. AB ,,Tauro bankas” grąžino J. Č. 1 000 JAV dolerių skirtumą, kuris liko padengus palūkanas. Vėliau AB ,,Tauro bankas” paskolos grąžinti nereikalavo, kadangi prievolė bankui buvo įvykdyta. Dėl AB LŽŪB darbuotojų veiksmų buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje nustatyta, kad AB LŽŪB kreditavimo skyriaus viršininkas S. V. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 294 straipsnio pirmojoje dalyje, bet baudžiamoji byla nėra galima, nes S. V. mirė ir yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Ieškovas, tik susipažinęs su 2005 m. sausio 5 d. nutarimu nutraukti baudžiamąją bylą, sužinojo, kad AB LŽŪB prieš jį įvykdė nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, kad įsiteisėję Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 1999 m. sausio 25 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2001 m. balandžio 3 d. sprendimai bei Lietuvos apeliacinio teismo 2001 m. birželio 25 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 4 d. nutartys ir jais nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjant šią civilinę bylą tiek teismui, kuris nebeturi teisės dar kartą vertinti tų pačių faktų bei teisinių santykių, kurie jau buvo konstatuoti ir įvertinti nurodytais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tiek ir bylos šalims, kurios nebeturi teisės ginčyti nurodytais teismų procesiniais sprendimais nustatytų faktų bei teisinių santykių.

Teismas sprendė, kad ieškovo nurodytas naujas pagrindas, kuriuo jis vadovaujasi reikšdamas ieškinį atsakovui, nusikalstamos veikos ieškovo atžvilgiu įvykdymas, yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus m. apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-02198-04 nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 300 straipsnio pirmojoje dalyje, 182 straipsnio antrojoje dalyje, 245 straipsnio pirmojoje dalyje, požymių, suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai už veiką, numatytą BK 294 straipsnio pirmojoje dalyje, o buvęs AB LŽŪB Kreditavimo skyriaus viršininkas S. V. šiuo metu yra miręs.

Be to, teismas nurodė, kad prejudicinę galią turi tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje nustatytos asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės (CPK 182 str. 3 p.), todėl nurodytas nutarimas baudžiamojoje byloje nesudaro teisinio pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą, atleidžiant jį nuo visų 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartimi prisiimtų prievolių atsakovui įvykdymo. Teismas sprendė, kad ieškinio senaties termino dėl 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutarties nuginčijimo eiga prasidėjo vėliausiai 1994 m. rugpjūčio 2 d., kai ieškovo savininkas J. Č. sužinojo visas esmines ginčo sutarties sudarymo aplinkybes, tarp jų ir tai, kad AB LŽŪB 1994 m. rugpjūčio 1 d. ieškovui suteikta paskola buvo padengta AB ,,Tauro bankas” 1994 m. gegužės 25 d. J. Č. suteikta paskola. Todėl teisė į pažeistos teisės gynybą išnyko vėliausiai 1997 m. rugpjūčio 1 d., praėjus trejiems metams nuo J. Č. sužinojimo apie AB ,,Tauro bankas” paskolos padengimo faktą (1964 m. CK 84 str. 1 d.). Teismas nepripažino svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi ieškovo atstovų nurodytos aplinkybės, kad tik susipažinus su 2005 m. sausio 5 d. nutarimu nutraukti baudžiamąją bylą, ieškovas sužinojo, jog bankas prieš jį įvykdė nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Ieškovas mokslinė komercinė J. Č. firma apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti byloje naują sprendimą, atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu pripažinti nesudaryta 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį tarp AB ,,NORD/LB Lietuva“ ir mokslinės komercinės J. Č. firmos. Nurodo šiuos argumentus:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nustatyta tvarka įsiteisėjęs, jame nurodyta, kad ieškovas faktiškai iš atsakovo negavo jokių pinigų pagal 1994 m. rugpjūčio 1 d. sutartį, todėl paskolos sutartis turi būti pripažinta nesudaryta (CK 6.875 str. 3 d.);ieškovas nepraleido 10 metų termino kreiptis teisminės gynybos, nes apie tai, kad jo atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas, savavaldžiavimas, suteikiant AB ,,NORD/LB Lietuva“ paskolą, sužinojo tik 2005 m. sausio 5 d., kai sužinojo Vilniaus apylinkės prokuratūros nutarimo turinį;teismas be pagrindo konstatavo, kad ankstesniais teismų sprendimais ginčas buvo išnagrinėtas iš esmės ir šie sprendimai turi prejudicinę galią, nes bylose dalyvavo tie patys asmenys. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismai nagrinėjo ieškinį dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ne pagal tas faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ieškovas savo reikalavimą pripažinti 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį nesudaryta iš esmės grindžia tuo, kad jis 40 000 JAV dolerių paskolos nėra iš atsakovo gavęs, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas ir, kad tas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje (Vilniaus miesto VK ekonominių nusikaltimo tyrimo skyriaus baudž. byla Nr. 10-1-02198-04).

Vilniaus miesto prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pasakyta, kad pasitvirtinus J. Č. parodymams, kad 1994 m. buvęs Lietuvos žemės ūkio banko kreditavimo skyriaus viršininkas S. V. 40 000 JAV dolerių neperdavė J. Č., ir be pastarojo žinios ir sutikimo įnešė juos į AB ,,Tauro bankas“ kasą, galima įžvelgti kai kurių savivaldžiavimo (LR BK 294 str. 1 d.) požymių, tačiau ikiteisminis tyrimas negalimas, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės terminai (LR BPK 3 str. 1 d. 2 p.), o S. V. yra miręs (LR BPK 31 str. 1 d. 7 p.).

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybė, kad ieškovas 40 000 JAV dolerių paskolos nėra gavęs. J. Č. parodymai, kad be jo žinios S. V. gautą iš žemės ūkio banko 40 000 JAV dolerių paskolą įnešė į AB ,,Tauro bankas“ kasą ir taip padengė J. Č. iš šio banko gautą paskolą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patvirtinti kitais įrodymais. Todėl nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą ir pasakyta, kad pasitvirtinus J. Č. parodymams galima įžvelgti nusikaltimo, numatyto BK 294 str. 1 d. požymių. Todėl nepagrįsti ieškovo argumentai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, kad jis iš atsakovo pinigų nėra gavęs ir kad S. V. yra įvykdęs nusikaltimą.

Aplinkybės, kad ieškovas yra gavęs iš atsakovo 40 000 JAV dolerių paskolą patvirtina šioje byloje ir prie šios bylos prijungtose bylose (Vilniaus m. apylinkės teismo 1999 m. civilinė byla Nr. 2⁵-704-1999 bei Vilniaus apygardos teismo 1999 m. civilinė byla Nr. 2⁴⁴-60899) esantys įrodymai bei aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiais šiose bylose teismo sprendimais bei nutartimis.

Civilinėje byloje pagal Lietuvos žemės ūkio ieškinį J. Č. mokslinei komercinei firmai dėl 40 000 JAV dolerių paskolos priteisimo ieškovas pripažino paskolos gavimą, kas yra nustatyta įsiteisėjusiu 1999 m. sausio 25 d. Vilniaus m. pirmos apylinkės teismo sprendimu. Šioje byloje esantis išlaidų orderis (b.l. 89) įrodo, kad ieškovas 1994 m. rugpjūčio 2 d. savo parašu patvirtino 40 000 JAV dolerių iš atsakovo gavimą. Pagal ieškovo prašymą 1994 m. gruodžio 27 d. atsakovas 40 000 JAV dolerių paskolos grąžinimą ir įkeitimo sutarties terminą pratęsė iki 1995 m. rugpjūčio 27 d., ką patvirtina 1994 m. gruodžio 27 d. priedas prie kredito sutarties, kurią ieškovas taip pat patvirtino savo parašu. Šis įrodymas taip pat patvirtina, kad ieškovas pinigus iš banko gavo. Ieškovas civilinėje byloje pagal K. Č. ieškinį atsakovams Lietuvos žemės ūkio bankui ir J. Č., nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad gautą kreditą iš žemės ūkio banko kartu su S. V. nunešė į AB ,,Tauro bankas“ ir šiais pinigais padengė šiame banke turėtą paskolą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas taip pat pripažino, kad vienu kreditu buvo padengtas kitas kreditas ir kad prašė S. V. nuvežti pinigus į Tauro banką. Liudytojas S. B. šioje byloje parodė, kad ieškovas į Tauro banką atvyko kartu su S. V. ir kad tą dieną buvo bankui grąžinta paskola. Nagrinėjant šią bylą kasacinės instancijos teisme, ieškovas taip pat pripažino, kad pinigus iš atsakovo gavo ir jais padengė kitą paskolą, kurią buvo paėmęs iš AB Tauro banko ir kad nebeturi galimybės grąžinti paskolą, nes tapo nemokus (Vilniaus apygardos teismo civ. byla Nr. 2⁴⁴-608-99 b.l. 133-134, 135, 162, 225).

Taigi šie aptarti įrodymai patvirtina aplinkybę, kad ieškovas iš atsakovo yra gavęs 40 000 JAV dolerių paskolą ir kad šiais pinigais padengė kitame banke turėtą paskolą (CPK 185 str.). Tuo tarpu įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodytą aplinkybę, kad be jo žinios ir sutikimo gauta iš atsakovo paskola buvo panaudota kitos paskolos kitame banke grąžinimui nei baudžiamojoje, nei civilinėje byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo atstatyti ieškinio senaties terminą. Ieškovas ieškinio senaties termino pradžią sieja su aplinkybę, kad jo atžvilgiu buvo įvykdytas nusikaltimas ir jis apie tai sužinojo tik 2005 m. sausio 5 d. iš Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarimo turinio. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, Vilniaus apylinkės prokuratūros 2005 m. sausio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą tokios aplinkybės, kurias nurodo ieškovas, kad jam suteikiant paskolą buvusiame Lietuvos žemės ūkio banke buvo įvykdytas nusikaltimas, nenustatytos. Tuo tarpu, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybės apie tai, kad 1994 m. rugpjūčio 1 d. iš žemės ūkio banko gauta paskola buvo padengta kita paskola, turėta banke ,,Tauro bankas“ ieškovui buvo žinomos. Tai patvirtina pačio ieškovo paaiškinimai, duoti nagrinėjant kitas dvi civilines bylas, prijungtos prie šios bylos, dėl tos pačios paskolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo paaiškinimais, duotais Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijai, nagrinėjant Žemės ūkio banko kasacinį skundą 2005 m. gegužės 2 d., padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovui 1994 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sudarymo aplinkybės buvo žinomos, todėl ieškovas apie savo teisės pažeidimą sužinojo arba turėjo sužinoti vėliausiai 1994 m. rugpjūčio 2 d.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė juridiškai svarbių aplinkybių, dėl kurių ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujinimas, todėl tinkamai taikė 1964 m. CK 90 str. 2 dalį bei 2000 m. CK 1.131 str. 2 dalį.

Iš ieškovo atsakovo naudai priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str. 1 d., 3 d.). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir laiko sąnaudas apeliacinės instancijos teisme bei į tą aplinkybę, kad už dalyvavimą pirmosios instancijos teisme atsakovui advokato pagalbai apmokėti priteista iš ieškovo 3450 Lt, išlaidas, atsakovo turėtas apeliacinės instancijos teisme, mažinamos iki 1000 Lt (CPK 98 str. 2 d.).

Be to, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteisiamos 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Mokslinės-komercinės J. Č. firmos AB DnB NORD bankui 1000 Lt išlaidų dalyvavusio byloje advokato pagalbai apmokėti bei valstybės naudai 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Gintaras PečiulisVincas Verseckas