Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas tris kartus, paskutinį kartą - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, jam paskirta galutinė 12 (dvylikos) parų arešto bausmė,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent – jis, 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 05.55 val., būdamas lošimų namuose „Duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), atvirai, matant nukentėjusiajam M. S., paėmė tarp žaidimų automatų stovėjusį nukentėjusiojo plastikinį puodelį su 400,00 Eur grynųjų pinigų monetomis ir pasišalino iš lošimų namų. Tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą – M. S. priklausantį 400,00 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais A. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. įtariamuoju apklaustas A. U. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad vartoja tiek narkotines medžiagas, tiek alkoholį, pas psichiatrus įskaitoje nėra įrašytas. Tiksliai neprisimins, bet galimai įtarime nurodytą dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 3.00 val. nuėjo į lošimų namus „Duomenys neskelbtini“, esančius (duomenys neskelbtini), palošti. Lošimu namuose be jo buvo dar mažiausiai trys vyrai ir kasininkė. Būnant lošimų namuose, žaidimų automatuose belošiant, jis pralošė visus savo turėtus pinigus. Maždaug apie 5 valandą kasininkė pasakė, kad greitai jau užsidarys lošimų namai, tuomet jis atsistojo ir ėjo link išėjimo durų. Eidamas pastebėjo, kad tarp žaidimų automatų stovi paliktas plastikinis indelis šviesios spalvos su užrašais. Jis iš karto pastebėjo, kad jame yra pinigų. Taip pat išeinant pastebėjo, kad trys vyrai stovi prie baro, o dar du vyrai yra prie gretimo lošimo automato. Daugiau asmenų aplinkui nepastebėjo. Praeinant pro lošimų automatus bei būnant iš galinės pusės, sugalvojo paimti minėtą plastikinį indelį. Priėjęs iš galo, prakišo ranką tarp lošimų automatų ir paėmė indelį su monetomis. Kai jį ėmė, nepastebėjo, ar kažkas jį matė, tačiau, kaip ir minėjo, prie gretimo lošimų aparato buvo du vyrai, galimai jie galėjo matyti kaip jis paima indelį, bet jis nėra tikras. Paėmęs indelį su monetomis išėjo. Eidamas (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo, suskaičiavo indelyje buvusius pinigus, jame buvo 164,00 Eur, monetomis po 2,00 Eur. Pinigus įsidėjo sau į kišenę, o indelį išmetė. Pinigus išleido pragyvenimui. Nori paminėti, jog kaltę, dėl paimto ne savo indelio su pinigais, jis pripažįsta, bet nesutinka su jame buvusia pinigų suma, nes kaip ir nurodė, jame buvo 164,00 Eur, o ne 400,00 Eur. Labai gailisi dėl tokio neteisėto savo elgesio.

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2023 m. kovo 10 d. įtariamuoju apklaustas A. U. parodė, kad su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltę pripažįsta visiškai. Pirmos apklausos metu kaltės pilnai nepripažino, kadangi norėjo išvengti atsakomybės. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, galimai įtarime nurodytą dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 5.00 val. jam, būnant lošimų namuose „Duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), ir jau einant link išėjimo durų, pastebėjo, kad tarp žaidimų automatų stovi plastikinis indelis (puodelis) šviesios spalvos su užrašais. Taip pat pastebėjo, kad jis buvo beveik pilnas metalinių monetų (eurų). Praeinant pro lošimų automatus bei būnant jiems iš galinės pusės, prakišo ranką tarp lošimų automatų ir paėmė minėtą plastikinį indelį, bei jį laikydamas rankose, išėjo iš lošimų namų. Neatmeta galimybės, kad kai ėmė indelį su pinigais, jį galėjo matyti du vyrai, kurie stovėjo prie šalimais buvusio žaidimų automato, tačiau jam labai ir nerūpėjo ar jį mato, ar ne. Jam tiesiog labai reikėjo pinigų ir jis paėmė svetimą indelį su pinigais. Jam beeinant (duomenys neskelbtini) gatve, sustojo ir visus indelyje buvusius pinigus, monetomis po 2,00 Eur, įsidėjo sau į kišenę, indelyje buvusių pinigų jis neskaičiavo, bet jei nukentėjusysis sako, kad ten buvo 400,00 Eur, tai jis sutinka su nukentėjusiojo nurodyta pinigų suma, kadangi nėra pagrindo juo abejoti. Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali pasakyti, kodėl taip pasielgė, bet matomai jo tokį elgesį įtakojo tai, jog tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Dar nori paminėti, kad šiai dienai narkotinių medžiagų jis jau nebevartoja, taip pat nori nurodyti, kad jau šiandien susitiks su nukentėjusiuoju ir dalį pinigų jam atlygins, o likusią dalį pasistengs atlyginti kelių mėnesių bėgyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis M. S. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 04.00 val. (laikas gali būti netikslus) jis atvyko į lošimo namus „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), kur lošė lošimo automatais. Lošiant lošimo automatais, jam sekėsi, iš 50,00 Eur sumos pavyko išlošti 400,00 Eur sumą. Jam lošiant lošimo automatais, lošimo namuose buvo aštuoni žmonės, tarp kurių matė vieną vyrą (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, galimai vyresnis, kiek vėliau sužinojo, kad jo vardas ir pavardė yra T. A.), kartu su kuriuo buvo jam nepažįstamas asmuo, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukšto ūgio (apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio), liekno kūno sudėjimo, trumpai kirptų tamsios spalvos plaukų, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke ir tamsios spalvos kelnėmis (šį asmenį galės atpažinti). Tuo metu, kai jis lošė lošimo automatais, matė kaip T. A., kartu su jam nepažįstamu, apibūdintu (duomenys neskelbtini) metų vyru ilgą laiką kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo. Jie tarpusavyje bendravo lietuvių kalba, tačiau pokalbio metu girdėjo žargoninių žodžių (duomenys neskelbtini) kalba. Šie asmenys sukosi visą rytą aplink jį. Vėliau, apie 05.55 val., jam išlošus 400,00 Eur sumą, prie jo priėjo kartu su T. A. buvęs jo apibūdintas asmuo, kuris, jo akivaizdoje pavogė jo išloštą 400,00 Eur sumą grynais pinigais (visa grynųjų pinigų suma buvo monetomis po 2,00 Eur), visa išlošta suma gulėjo plastikinio puodelio viduje, kurį asmuo pavogė kartu su monetomis, ir pasišalino iš lošimo namų jam nežinoma kryptimi. Šio asmens jis nepažįsta, tačiau mano, kad jie buvo su T. A. pažįstami, šis gali pažinoti asmenį, pavogusį iš jo pinigus. Lošimo namuose „Duomenys neskelbtini“ yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Pageidaus reikšti civilinį ieškinį nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kai jis bus nustatytas ir sulaikytas. Nukentėjusysis papildomai parodė, kad jis negali nurodyti tikslios išloštų pinigų sumos, kadangi po kiekvieno laimėjimo neskaičiavo kiek yra pinigų indelyje, tik atsimena, kad jis buvo pilnas monetų po du eurus. Iš patirties žino, kad į pilną indelį telpa apie 400,00 Eur – 500,00 Eur (monetomis), dėl ko ir padarė prielaidą, jog ten buvo apie 400,00 Eur ir tikrai ne mažiau. Civilinį ieškinį pateiks ikiteisminio tyrimo eigoje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, be kita ko, atvirai pagrobė svetimą turtą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, tačiau suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą, t. y. kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-415/2008, Nr. 2K-136/2011, Nr. 2K-428/2011). Be to, nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip atvirąją vagystę, būtina nustatyti ne tik tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą pagrobią atvirai – matant kitiems asmenims, bet ir nukentėjusio asmens suvokimą, kad iš jo atvirai neteisėtai grobiamas jam priklausantis turtas. Būtent pastarasis faktas daro vagystę pavojingesnę, kadangi rodo kaltininko įžūlumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. U. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Nors kaltinamasis pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino tik dalinai – nesutiko su jam inkriminuoto pagrobto turto verte, tačiau vėlesnės apklausos metu jis patvirtino, kad jam inkriminuotu laiku ir vietoje pagrobė svetimą turtą, o savo parodymų kaitą jis paaiškino tuo, kad tokiu būdu bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pastarasis detalizavo, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 5.00 val., jam būnant lošimų namuose „Duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini) ir jau einant link išėjimo durų, pastebėjo, kad tarp žaidimų automatų stovi plastikinis indelis beveik pilnas metalinių monetų (eurų). Praeinant pro lošimų automatus bei būnant jiems iš galinės pusės, prakišo ranką tarp lošimų automatų ir paėmė minėtą plastikinį indelį, bei jį laikydamas rankose išėjo iš lošimų namų. Jo manymu tuo metu, kai jis ėmė indelį su pinigais, jį galėjo matyti du vyrai, kurie stovėjo prie šalimais buvusio žaidimų automato. Kaltinamasis taip pat neginčijo ir to fakto, kad minėtame indelyje galėjo būti 400,00 Eur suma. Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų, įvykio vietoje buvusių ir kaltinamojo veiksmus tiesiogiai mačiusių nukentėjusiojo M. S. bei liudytojo T. A. duoti parodymai. Nukentėjusiuoju apklaustas M. S. parodė, kad jis 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 04.00 val. atvyko į lošimo namus „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), kur lošė lošimo automatais. Lošimo namuose buvo aštuoni žmonės, iš kurių du vyrai visą rytą sukosi aplink jį. Vėliau - apie 05.55 val., jam išlošus 400,00 Eur sumą, vienas iš minėtų vyrų priėjo prie jo ir jo akivaizdoje pavogė jo laimėtus 400,00 Eur. Įvykio vietoje kaltinamajam inkriminuotu laiku buvęs liudytojas T. A. paantrino nukentėjusiajam M. S. ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 02.00 val. jis kartu su jam iš matymo pažįstamu asmeniu, pravarde D., atvyko į lošimo namus „Duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais lošimo salėje lošė asmuo, kuriam puikiai sekėsi ir kuris labai apsidžiaugė pavykus laimėti apie 400,00 Eur sumą lošimo automatais. Vėliau, jis su D. stebėjo, kaip nepažįstamas vyras lošia, o apie 05.55 val. D. griebė nuo lošimo automato stalo puodelį su pinigais, kuriuos laimėjo jam nepažįstamas vyras, ir pabėgo iš lošimo namų. Pirmiau aptartais įrodymais nustatytą, kaltinamajam inkriminuotą svetimo turto pagrobimo faktą taip pat patvirtina ir įvykio vietoje buvusios liudytojos N. S. parodymai bei įvykio vietos vaizdo įrašo 2022 m. rugsėjo 13 d. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti kaltinamojo A. U. atlikti nusikalstami veiksmai.

Anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste pripažintina, jog kaltinamasis padarė kvalifikuotąją vagystę, o būtent – svetimą turtą pagrobė atviru būdu. Akivaizdu, kad kaltinamasis A. U. šį nusikaltimą padarė viešoje vietoje – lošimų namuose „Duomenys neskelbtini“, į kuriuos patekimas nėra ribojimas ir kuriuose įvykio metu buvo daug žmonių. Be to, kaltinamasis jam inkriminuotus veiksmus padarė matant tiek nukentėjusiajam M. S., tiek liudytojui T. A., ir tai suvokė – veikė tiesiogine tyčia, todėl kaltinamojo A. U. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad 2022 m. rugsėjo 10 d., apie 05.55 val. A. U., būdamas lošimų namuose „Duomenys neskelbtini“, (duomenys neskelbtini), atvirai, matant nukentėjusiajam M. S., paėmė tarp žaidimų automatų stovėjusį nukentėjusiojo plastikinį puodelį su 400,00 Eur grynųjų pinigų monetomis ir pasišalino iš lošimų namų. Tokiu būdu jis atvirai pagrobė svetimą, M. S. priklausantį, 400,00 Eur vertės turtą.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. U. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros, jos dydžiu, bei kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. kovo 10 d. M. S. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis informuotas apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas A. U. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

A. U. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamasis nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, kaltinamasis anksčiau teistas už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus nuosavybei, turtinėms teisėms bei turtiniams interesams, už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, o taip pat už nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Kaltinamasis priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė, nedirbantis. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra yra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarojo nusikalstamą elgesį ir įtakotų jo gyvenimo būdą, o būtent – įpareigojimus: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė, yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu ir skiriant – 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu M. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 3 d. nutarimu M. S. buvo suteiktas civilinio ieškovo procesinis statusas.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Anksčiau byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad M. S. dėl 2022 m. rugsėjo 10 d. padarytos vagystės neteko 400,00 Eur vertės turto. Byloje įrodyta, kad civilinio ieškovo patirta turtinė žala buvo sąlygota A. U. padaryto nusikaltimo, kas patvirtina tiesioginį priežastinį ryšį tarp patirtos žalos ir nusikalstamų A. U. veiksmų. Dėl byloje pareikšto reikalavimo atlyginti turtinę žalą ginčas nekilo. Kaltinamasis A. U. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, taip pat trijų mėnesių laikotarpyje įsipareigojo atlyginti M. S. patirtą turtinę žalą. Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo A. U. 400,00 Eur M. S. naudai (CK 6.245 – 6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

A. U. 2023 m. kovo 10 d. pateikė įsipareigojimą dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad trijų mėnesių laikotarpyje įsipareigoja atlyginti padarytą 400,00 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam M. S.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– ir CPK) 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. buvo informuotas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą pareiškimu dėl baudžiamojo įsakymo, jokių prašymų ar pareiškimų negauta. Iš kaltinamojo A. U. pareiškimo dėl žalos atlyginimo nustatyta, kad šiuo pareiškimu jis įsipareigojo atlyginti M. S. padarytą žalą trijų mėnesių laikotarpyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba.

Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat tai, kad A. U. būdamas darbingo amžiaus, turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamų turtinės žalos atlyginimui, sprendžia, kad iš A. U. priteistinos 400,00 Eur sumos mokėjimas išdėstytinas iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (keturių mėnesių laikotarpiui), įpareigojant A. U. kiekvieną mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, M. S. sumokėti po 100,00 Eur, pradedant mokėjimus ne vėliau kaip nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus miesto apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos R. Č. 2022 m. spalio 11 d. nutarimu kaltinamajam A. U. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. U. 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros kaltinamajam nustatant atitinkamus įpareigojimus: 1) dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas); 3) neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); 4) viso bausmės atlikimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Nukentėjusiojo M. S. civilinį ieškinį dėl 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo patenkinti ir iš A. U. M. S. naudai priteisti 400,00 Eur (keturis šimtus eurų).

Iš A. U. priteistos 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) turtinės žalos mokėjimą išdėstyti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. (keturių mėnesių laikotarpiui), įpareigojant A. U. kiekvieną mėnesį, bet ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, M. S. sumokėti po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų), pradedant mokėjimus ne vėliau kaip nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.