- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 1-700-784/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02117-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gediminas Viederis
- Kaltinamasis
- E. V.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė Butvilienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 135 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis, 2011 m. lapkričio 26 d. apie 01.00 val. namo (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto su nukentėjusiuoju P. A. metu, tyčia sudavė jam vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į kairį skruostą, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo ant plytelių ir prarado sąmonę, taip padarydamas nukentėjusiajam P. A. kaukolės pamato vidurinės duobės lūžį, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje-smilkininėje-momeninėje skiltyse, galvos smegenų sumušimą, pasireiškusi kontuziniais židiniais kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, dešinės ausies būgnelio plyšimą, tokiais veiksmais sunkiai sutrikdė P. A. sveikatą.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vyko vakarėlis, į kurį jis atėjo pavėlavęs, prie kitų prisijungė vėliausiai iš visų. Po kelių valandų iš nukentėjusiojo P. A. pusės prasidėjo jam nesuprantami veiksmai, kalbos, kurias jis stengėsi ignoruoti. Bet to padaryti nepavyko, nukentėjusysis jo atžvilgiu pradėjo vartoti įžeidžiančius žodžius, elgtis provokuojančiai. Galiausiai nukentėjusysis jam trenkė, jis susijaudinęs nukentėjusiajam trenkė atgal, pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir nugriuvo ant grindų. Tuo jų konfliktas ir baigėsi. P. iš tikrųjų buvo labai girtas, po vakarėlio sužinojo, kad pastarasis vakaro įvykių nelabai pamena. Jis gailisi, jaučia kaltę, tai jam bus pamoka visam gyvenimui. Šiuo metu yra atlyginęs Valstybinei ligonių kasai trečdalį padarytos žalos, 1 222 Lt, šią žalą jau moka keturi mėnesiai. Vakarėlyje kartu buvo pažįstami žmonės, su kuriais žaidė krepšinį, jie šventė T. G. gimtadienį. P. kėlė pretenzijas dėl savo vaidmens komandoje. Jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgį dešinės rankos kumščiu, po smūgio nukentėjusysis susvyravo ir nukrito ant virtuvės grindų, tuomet sušoko visi komandos draugai ir nukentėjusįjį nunešė į lovą bei paguldė. Jis sunerimo, siūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nes nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę. Nukentėjusysis po jo smūgio susvyravo ir trenkėsi galva į plyteles, nors paties trenkimosi jis nematė. Jis pats įvykio metu buvo išgėręs apie 200 g degtinės. Nukentėjusysis jį provokavo, elgėsi nesuprantamai, prašė trenkti į veidą ir jis nesusitvardęs pastarajam smogė į veidą. Po to, kai nukentėjusysis išėjo iš ligoninės, buvo susitikę, viską apšnekėjo, susitaikė, nukentėjusysis pasakė, kad neturi jokių pretenzijų ir išvažiuoja dirbti į užsienį.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas T. G. parodė, kad pas jį namuose šventė gimtadienį. Jis pats konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo nematė, apie tai sužinojo tik atsikėlęs. Tuo metu, kai vyko konfliktas, jis miegojo. Apie konfliktą jam pasakojo visi, kas matė. Iš jų žodžių žino, kad P. išprovokavo E. ir pastarasis „davė pliauską“, o P. krisdamas susitrenkė galvą. Visi gimtadienio svečiai buvo iš krepšinio komandos. Jis pamena, kad E. V. tą vakarą pas juos atvažiavo vėliau, negali pasakyti, ar pastarasis buvo girtas, ar negirtas. Toje vietoje, kur nugriuvo nukentėjusysis, grindyse sudėtos keraminės plytelės. Kuomet jis atsikėlė ir pamatė, kad P. bloga, jis su sesers vyru iškart P. išvežė į ligoninę. Po smūgio iki nuvežimo į ligoninę P. niekur nebuvo išėjęs.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas I. P. parodė, kad tą dieną buvo kartu su komandos draugais pas T. G. namuose, šventė. Jis sėdėjo prie apvalaus stalo ir į bekonfliktuojančius kaltinamąjį su nukentėjusiuoju buvo atsisukęs nugara. Prieš tai irgi matė, kad pastarieji tarpusavyje kažką šnekėjo, konfliktavo, bet dėl ko konkrečiai, nežino, nes nesikišo. Jis išgirdęs smūgio garsą, į nukentėjusįjį ir kaltinamąjį atsisuko ir pamatė, kad P. nugriuvo ant grindų. Prieš tai P. konfliktavo, kibo prie visų, negražiai šnekėjo, kaip sakoma, „pats prašėsi“. Kad būtų P. smogęs E., jis nematė, jam atrodo, kad buvo tik pastūmęs. P. pradėjo konfliktuoti po vidurnakčio. Konflikto su E. iniciatoriumi buvo P., nes E. pradžioje sėdėjo prie stalo, viskas buvo tvarkoje, jokių konfliktų nebuvo. Po smūgio P. prarado sąmonę ir jie nukentėjusįjį nunešė į lovą.
Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti nukentėjusiojo P. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas nukentėjusiojo P. A. pranešimas, kad jis į teismą negali atvykti, šiuo metu yra Anglijoje ir prašo remtis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu – b. l. 83).
2011 m. lapkričio 27 d. apklausos metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. apie 22.00 val. kartu su draugais susirinko švęsti T. G. gimtadienio. Šventė pas jį namuose (duomenys neskelbtini). Gimtadienį šventė dvi dienas. Išgėrė daug alkoholio, todėl kas įvyko gimtadienio metu, neprisimena. Kai 2011 m. lapkričio 26 d. apie 17.00 val. atgavo sąmonę, pasijuto labai blogai, vėmė. Vienas iš draugų jam papasakojo, kad vienas iš kompanijos vaikinų - E. V. - kumščiu trenkė jam į veidą, nuo ko jis nugriuvęs ant plytelių ir praradęs sąmonę. 2011 m. lapkričio 26 d. apie 19.00 val. T. G. sesers vyras nuvežė jį į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas ausies būgnelio plyšimas ir smegenų sutrenkimas. Gimtadienyje dalyvavo T. G. brolis P., draugai – I., L., T., E. (b. l. 7).
2011 m. gruodžio 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. T. G. gimtadienyje dalyvavo jo brolis P., T. G., I. P., L. V., T. N., E. V.. Žino, kad E. V. (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini), nuomoja butą, jam 24 metai, gimęs (duomenys neskelbtini). E. V. pažįsta apie pusantrų metų. Visi paminėti draugai žaidžia krepšinio komandoje (duomenys neskelbtini). Pats niekada neturėjo jokių konfliktų su minėtais draugais. Kadangi jis tą vakarą buvo išgėręs daug alkoholinių gėrimų, nepamena visos vakarėlio eigos. Jis prisimena, kad sudavė smūgį E. V. į veidą, bet nepamena, kad E. V. jam taip pat trenkė. 2011 m. lapkričio 26 d. jis miegojęs pas T. G. namuose. Atsikėlus jam buvo labai bloga, skaudėjo visą galvą, kairį žandikaulį. Jis negalėjo kalbėti, nes jo kalba buvo nerišli. Kartu namuose buvęs I. P. papasakojo jam, kad vakarėlio metu E. V. trenkęs jam į veidą. T. G. sesers vyras nuvežė jį į VšĮ RVUL, kur jam diagnozavo smegenų sutrenkimą, dešinės ausies būgnelio plyšimą, po ko buvo paguldytas gydytis. Ligoninėje jis buvo gydomas apie savaitę laiko. Iki 2011 m. gruodžio 29 d. gydėsi sanatorijoje. Civilinio ieškinio byloje nereikš (b. l. 9).
Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, buvo perskaityti liudytojo P. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
2011 m. gruodžio 29 d. apklausos metu liudytojas P. A. parodė, kad 2011 m. lapkričio 25 d. kartu su savo broliu P. A. ir draugais T. G., I. P., L. V., T. N., E. V. šventė T. G. gimtadienį pas jį namuose, (duomenys neskelbtini). Jis vakarėlio metu su draugais vartojo alkoholį. Jis nematė, kad vakarėlio metu buvo kokie nors konfliktai. Naktį miegojo pas T. G. namuose. Jis atsikėlė 2011 m. lapkričio 26 d. Jam T. G. pasakė, kad jo brolis yra paguldytas į ligoninę, kad jį sumušė. Kas sumušė, jam nesakė. Kadangi jis miegojo, jokių muštynių nematė ir papasakoti apie tai negali (b. l. 32).
Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pateikė teismo medicinos ekspertė J. G.-Dorošenko matyti, kad P. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: kaukolės pamato vidurinės duobės lūžis, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje momeninėje-smilkininėje srityje, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kontūziniais židiniais kairėje smilkininėje-momeninėje skiltyse, dešinės ausies būgnelio plyšimas. Sužalojimai padaryti nuo vieno trauminio poveikio, kvalifikuojami visumoje sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kaukolės pamato lūžio ir galvos smegenų sumušimo. Atsižvelgiant į P. A. nustatytus uždaros galvos traumos charakteringus morfologinius požymius, uždara galvos trauma įvyko nuo griuvimo bei atsitrenkimo dešinės pusės momenine-smilkinine sritimi į kietą buką pagrindą (b. l. 15-16).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina tiek kaltinamajam E. V. pareikšto kaltinimo faktines aplinkybes, tiek ir jo veikos juridinę kvalifikaciją. Byloje apklaustų asmenų – tiek paties kaltinamojo E. V., tiek ir tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo I. P. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis E. V. sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu nukentėjusiajam P. A. į veidą ir pastarasis iškart po šio smūgio nukrito ant grindų, išklotų keraminėmis plytelėmis, susitrenkė galvą ir prarado sąmonę. Iš minėtos teismo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės pamato lūžio, kraujo išsiliejimo po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, galvos smegenų sumušimo, o ši galvos trauma įvyko nuo nukentėjusiojo griuvimo bei atsitrenkimo dešinės pusės momenine-smilkinine sritimi į kietą buką pagrindą. Taigi, tarp kaltinamojo E. V. veiksmų ir nukentėjusiojo P. A. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis E. V., suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į veidą, suprato savo veiksmo pavojingumą, tačiau buvo abejingas padariniams, kurie galėjo atsirasti. Tai reiškia, kad jis veikė netiesiogine tyčia, todėl turi atsakyti pagal faktiškai sukeltus padarinius. Kaltinamojo E. V. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir tai, kad veikos padarymui turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam E. V. teismas atsižvelgia į baudžiamajame įstatyme numatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Kaltinamasis pirmą kartą padarė vieną nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą. Nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis E. V. dirba, mokosi (duomenys neskelbtini), sutinka atlyginti padarytą žalą, su Valstybine ligonių kasa sudarė sutartį dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimui ( b. l. 40-41). Teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis baudžiamajame įstatyme numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra sunkus, sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 straipsnyje, iš šio straipsnio 2 dalies matyti, kad baudžiamasis įstatymas nenumato vieno svarbiausio bausmės tikslo, teismų praktika ir baudžiamosios teisės doktrina laikosi nuostatos, kad bausmės negali nulemti vien nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – ji turi būti siejama su nusikaltusiu asmeniu, jo socialinėmis, psichologinėmis ir moralinėmis savybėmis. Byloje nustatytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios faktinės aplinkybės, teismo nuomone, yra išimtinės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nusikaltusiam asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas laiko, kad kaltinamajam E. V. yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnę bausmę - laisvės apribojimą. Teismas turi pagrindą manyti, kad maksimali šios bausmės trukmė ir įpareigojimai leis įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
Iš teisme gauto Vilniaus teritorinės ligonių kasos Teisės skyriaus vedėjo G. B. 2012 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsižvelgdama į tai, kad kaltinamasis E. V. sudarė Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį ir įsipareigojo atlyginti Valstybinės ligonių kasos patirtą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa (atstovaujanti Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) atsisako ieškinio šioje baudžiamojoje byloje. Teismas šį atsisakymą nuo ieškinio priima ir bylą dėl Valstybinės ligonių kasos pareikšto 3 670,02 Lt ieškinio nutraukia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nubausti laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu, išskyrus laiką, susijusį su darbu ir mokslu.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje įstaigoje dienos.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Bylą dalyje dėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikšto 3 670,02 Lt civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.