Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

2015-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-616/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-02-11
Bylos Nr.
1A-69-616/2015
Teisminio proceso Nr.
1-81-1-0987-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
Nuteistasis
D. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-69-616/2015Teisminio proceso Nr. 1-81-1-0987-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2; 1.2.4.8 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ernestos Montvidienės,

teisėjų Vaclovo Iždono ir Broniaus Zalagos,sekretoriaujant Audronei Peleckienei,dalyvaujant prokurorei Inetai Žilinskienei,nuteistajam D. B., jo gynėjui adv. Vaclovui Vaitkui,

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. nuteistas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir jam skirtas areštas 90 parų. Taikant LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas areštas 60 parų.

Vadovaujantis LR BK 64 str.1 d., 3 d., 65 str., bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-08-04 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (ketveriems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei pareigos - 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikymas - viena para.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. spalio mėn. 31 d., apie 2 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), namuose, kilus tarpusavio nesutarimui su šeimos nariu – motina V. B., dėl asmeninių paskatų, tyčia sudavė vieną smūgį delnu į skruostą nukentėjusiajai V. B., tuo sukėlė jai fizinį skausmą, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo pakeisti 2014-11-04 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinę dalį ir panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo, bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, neatsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Apeliantas mano, kad teismas klaidingai vertino teisiamojo elgesį po ankstesnio nusikaltimo padarymo, t.y. tai, jog jis, nors ir turėdamas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pareigą nenusikalsti ir nedaryti kitų teisės pažeidimų, tačiau elgėsi priešingai – darė įstatymų pažeidimus, jam inkriminuotą nusikaltimą padarė nepraėjus porai mėnesių nuo ankstesnio nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat prokuroras nurodo, kad teismas nepagrįstai nenustatė kaltinamojo atsakomybės sunkinančios aplinkybės, t. y. tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Prokuroro teigimu, pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso būdu prokuroras klysdamas nurodė, jog nenustatyta kaltinamojo veiką sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas neįpareigotas vadovautis prokuroro pareiškime padaryta klaida, o turi vertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus – kaltinamojo parodymus, nukentėjusios parodymus, byloje esančias alkotesterio parodymų šakneles. Pažymi, kad byloje dalyvavę asmenys nurodė, jog kaltinamasis D. B. prieš nusikaltimo padarymą visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir nepadėjo motinai ūkio darbuose, būtent dėl šios priežasties įvyko konfliktas. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras tvirtina, kad teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių ir dėl to klydo vertindamas kaltinamojo veiksmus.

Pažymi, kad LR BK 75 str. formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, turinčiam teistumą, tačiau sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Nurodo, kad D. B. prieš nusikaltimo įvykdymą teistas 2 kartus už tyčinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, neišnykus teistumui, bausmės atidėjimo laikotarpiu jis vėl padarė tyčinę nusikalstamą veiką, antrą nuosprendį jis išgirdo taip pat būdamas nuteistas už tyčinį nusikaltimą trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nusikalto šios bausmės atidėjimo laikotarpiu. Prokuroro nuomone, teismas atidėdamas D. B. paskirtos bausmės vykdymą, negalėjo teikti pirmumu toms aplinkybėms, jog jis nusikaltimą įvykdė prieš motiną, kuri jam jau atleido ir neturi pretenzijų, bei to, kad kaltinamasis teistas už ankstesnius nusikaltimus būdamas nepilnamečiu, kadangi jis veikė tyčia, o tai, kad veikė prieš artimus žmones, rodo jo pavojingumą, nes jis padarė kvalifikuotą nusikalstamą veiką.

Prokuroras sprendžia, kad teismas, atidėdamas bausmės vykdymą D. B., turėjo vertinti kaltininko asmenybę, t.y., ar linkęs nusikalsti, ar turi darbą, jo socialinius ryšius, jo elgesį po nusikaltimo padarymo ir kitas aplinkybes. Pažymi, kad D. B. jau du kartus buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme ir du kartus buvo manyta jog bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą, tačiau šios paskirtos bausmės neužtikrino bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. 2 d., nes D. B., nepraėjus net keliems mėnesiams po paskirtų bausmių, vėl pažeidė įstatymą- padarė tyčinį nusikaltimą. Taip pat nurodo, kad nors darbo biržoje ir registruotas, tačiau namuose nuolat girtauja. Apelianto nuomone, visos šios aplinkybės rodo, kad D. B. negalėjo būti taikytas LR BK 75 str., nes, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos BK 328 str. 1, 2 p.).

Byloje nėra ginčijama nuteistojo D. B. kaltė, taip pat jam paskirta bausmės rūšis bei dydis. Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytų taisyklių įvertino byloje esančius įrodymus, ko pasekoje tinkamai kvalifikavo D. B. veiksmus pagal LR BK 140 str. 2 d. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe tai, kad jis veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą. Taigi, šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo svarūs teigiami pokyčiai galimi be realaus laisvės atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-62/2013).

BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kurie turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, nusikalstamų veikų aplinkybes bei kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K–230/2011).

Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistajam D. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors D. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, tačiau šis nusikaltimas buvo padarytas smurtaujant artimoje aplinkoje prieš savo motiną. Be to, jis, nusikaltimo padarymo metu, buvo teistas du kartus ir visus kartus jam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, šį nusikaltimą jis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus tik trims mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio jo atžvilgiu priėmimo. Nuteistasis, nors ir būdamas labai jauno amžiaus, praeityje yra daug kartų baustas administracine tvarka ir iš pažeidimų matyti, kad jis piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais (48-54 b. l.). D. B. nedirba, nesimoko. Visos minėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų po ankstesnių teistumų nepadarė, toliau nusikalsta, yra pavojingas visuomenei asmuo, nenorintis gyventi pagal visuomenėje pripažintas ir nusistovėjusias normas, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Kolegija sprendžia, kad atidėjus paskirtos bausmės vykdymą D. B. nebus apribota galimybė jam toliau daryti nusikaltimus, jis nebus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kaip minėta aukščiau, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, turinčiam neišnykusį teistumą ar kuriam bausmės vykdymo atidėjimas jau buvo taikytas, šio baudžiamosios teisės instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, jo asmenybe, šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Apylinkės teismo nurodytos aplinkybės – nesunkaus nusikaltimo padarymas, ankstesnių nusikaltimų, už kuriuos D. B. buvo teistas, padarymas jam būnant nepilnamečiu, duomenų apie tai, kad jis ankstesnio bausmės atidėjimo metu būtų pažeidęs auklėjamojo poveikio priemones ir nuteistojo pareigas, byloje nebuvimas, D. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, nukentėjusiosios D. B. motinos atleidimas sūnui ir pretenzijų jam neturėjimas, apeliacinės instancijos manymu, nėra išskirtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Juolab, kad iš LITEKO duomenų matyti, kad Probacijos skyriaus atstovai, prižiūrintys D. B. elgesį ir teismo paskirtų įpareigojimų bei auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpių, kreipėsi du kartus į apylinkės teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo dėl to, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu darė administracinius teisės pažeidimus. Ir nors teismas šių teikimų netenkino, tačiau tai, kolegijos nuomone, kad nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jau buvo arti to, jog būtų pasiųstas realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko privalėjo rimtai įvertinti jam gresiančias teisines pasekmes, tačiau ir toliau visiškai nesistengė realiai pakeisti savo elgesio ir stengtis integruotis pilnavertiškai į visuomenę, o praėjus tik keliems mėnesiams vėl padarė nusikaltimą rodo, kad bausmės tikslai šiuo atveju negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taip pat teismui abejones kelia ir nuteistojo pasižadėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje laikytis įstatymų bei teiginys, kad jis ėmėsi priemonių dėl alkoholio nebevartojimo, nes jokių tai patvirtinančių dokumentų (apie dalyvavimą specialiose programose ir pan.) teismui D. B. nepateikė.

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, anksčiau aptartą neigiamą D. B. asmenybę bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje D. B. atžvilgiu nepagrįstai buvo taikytos Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatos.

Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybę tai, kad jis veiką padarė būdamas pasvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kadangi byloje užtenka tai patvirtinančių įrodymų. Kolegija tai pat sutinka su šiuo prokuroro argumentu.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog patikrinęs ikiteisminio tyrimo metu surinkus duomenis bei juos įvertinęs, apylinkės teismas nustatė, jog D. B. nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tai byloje įrodo asmens blaivumo testas, iš kurio matyti, kad D. B. 2014-10-31 03.20 val. buvo nustatytas 3,16 prom. girtumas (25 b. l.), kad sūnus D. B. buvo girtas nurodė ir nukentėjusioji (4, 10 b. l.), tai patvirtino ir pats nuteistasis nurodydamas, kad įvykio metu buvo daug išgėręs, nes jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, su motina kilo konfliktas dėl girtavimo ir valgymo ir jis jai sudavė, jei būtų buvęs blaivus to nebūtų padaręs (32, 69 b.l.). Atkreiptinas dėmesys, jog, prokuroro pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, nurodant kuo kaltinamas D. B., aiškiai nurodyta, jog D. B. kaltinamas tuo: „veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui“. Kolegija konstatuoja, jog teismas, nustatęs kad kaltinamasis D. B. nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šios aplinkybės visiškai nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Dėl to nuosprendis keistinas, o kaltinamojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tačiau, nors ir pripažinus D. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, šiuo atveju paskirtos bausmės dydis nekeičiamas, kadangi apylinkės teismas D. B. paskyrė maksimalią arešto bausmę, kuri gali būti skiriama už nusikaltimą (BK 49 str. 3 d.).

Atsižvelgiant į tai, naikintina Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio dalis, kuria D. B. atžvilgiu buvo pritaikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir jam atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ir nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei pareigas – 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) rūbų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

nusprendė:

tenkinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą.

Pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendį - panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 6, 8 p., 67 str. 2 d. 5 p., 70 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, juos atidirbant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei pareigas - 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje; bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

D. B. paskirtą galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (ketverių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Pripažinti D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog js nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Ernesta MontvidienėTeisėjai Vaclovas IždonasBronius Zalaga